Alkoholis – geriantiems, blaivybė - blaivininkams

Alkoholio reklamos draudimas – atšauktas. Draudimas Seimo bufete pardavinėti alkoholinius gėrimus – atšauktas. Kas toliau?

Reklama

Retorikos problematika

Apžvelgus pastarųjų metų TV laidas ar skaitant straipsnius, nagrinėjančius alkoholio vartojimo problematiką, galima pastebėti, jog girtavimo mažinimo ir blaivybės idėjas propaguojančių žmonių nėra daug, dažniausiai galima pastebėti tuos pačius asmenis – seimo narys A. Matulas, gydytojas dr. A. Veryga ir visuomenės veikėjas, redaktorius J. Dapšauskas. Galima lenkti galvas prieš šių vyrų atkaklumą bei ryžtą propaguoti blaivybės idėjas, nes nepritariančių alkoholinių gėrimų prieinamumo ir vartojimo mažinimui yra daug daugiau ir neretai minėtiems vyrams tiesiog „skelbiamas karas“ iš alkoholio gamintojų ir platintojų pusės.

Tačiau kartu galima pastebėti ir tendencingus dalykus, t.y. gana griežtą ir neretai perdėtai smerkiančią oponentus minėtų vyrų retoriką.

Gerb. Seimo narys, sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas A. Matulas deda dideles pastangas, kad sumažintų alkoholio pardavimus ir vartojimą, tačiau jis yra nuolat kritikuojamas dėl pernelyg didelio kategoriškumo.

Aktyvus visuomenės veikėjas, viešosios įstaigos „Krikščionybės žiniasklaidos tarnyba“ vadovas  Juozas Dapšauskas taip pat sulaukia nemažai kritikos, ypač po garsių pasisakymų spaudoje: „Kiek politikai nužudė Vytautų?... V. Šapranausko tragedija turi pažadinti sąžines: politikų, kultūros, sporto, asociacijų, žurnalistų, kurie neužima teisingos pozicijos alkoholizmo skatinimo politikos atžvilgiu. Kalbu apie konkretų dalyką: prieš daugiau nei metus įvykusį alkoholio reklamos draudimo atšaukimą“.

Kaltinti  politikus ir kitus žmones dėl konkretaus žmogaus mirties atrodo gana keistoka, nes lygiai taip pat galima apkaltinti Kelių direkciją, policiją, ir tuos pačius įstatymų leidėjus, kad jie neužtikrina saugaus eismo galimybių, nes po automobilių ratais nuolat žūva žmonės. Tokie teiginiai labiau panašūs  į norą pelnyti visuomenės dėmesį, o ne realiai įvertinti ir  iškelti problemą.

Tačiau labiausiai smerkiančia retorika, ko gero, pasižymi gerb. Aurelijus Veryga. 2012 m. rugpjūčio 21 d. straipsnyje „Socialiai atsakingo“ verslo „š… išplaukia į paviršių“, jis teigia:  „Labai teisingai liaudyje sakoma, kad anksčiau ar vėliau „š…“ yra linkęs išplaukti į paviršių...“. Tų pačių metų spalio 16 d. straipsnis „Paruošiamieji „makaronų kabinimo“ darbai alkoholio akcizui mažinti“, atspindi analogišką retoriką: „Matyt, ne veltui visam šitam šlykščiam dvokui kylant į viešumą aludariai kaip visuomet suskubo generuoti viešųjų ryšių akcijas... Na, viešieji ryšiai tam ir ryšiai, kad iš šūdo vašką išspaustų“.

Jei tokius straipsnius rašytų koks aludariais pasipiktinęs eilinis pilietis, tai būtų galima suprasti, tačiau A. Veryga yra gydytojas psichiatras, biomedicinos mokslų daktaras, Nacionalinės sveikatos tarybos narys, vyskupo M.Valančiaus blaivybės sąjūdžio pirmininkas. Reikia pažymėti, kad  M. Valančius buvo išskirtinė asmenybė, kuris padėjo pagrindus aukštesnio meninio lygio lietuvių realistinei prozai, kuri XIX a. paskutiniajame dešimtmetyje užėmė pirmaujančią vietą lietuvių literatūroje. Įdomu, ką pasakytų mūsų tautos šviesuolis, pamatęs, kad jo darbų tęsėjas į kairę ir dešinę drabstosi „š...“.

Beje, šiame laikmetyje M. Valančiaus idėjos neturėtų būti labai propaguojamos, kadangi jo įkurtos blaivybės draugijos tikslas buvo atpratinti valstiečius nuo degtinės vartojimo, t. y. nuo girtavimo. Šiame sąjūdyje blaivybė buvo suprantama kaip saikingas, „lengvų“ alkoholinių gėrimų vartojimas, nes davę priesaikas ir įšventinti blaivininkai galėjo po truputį gerti alų, midų ir vyną. Šiandien, nesvarbu, midus tai ar vynas, mokslininkų išvados kategoriškos - alkoholis yra nuodas.

Tačiau Seimas, grąžindamas į bufetą „silpnus“ alkoholinius gėrimus, ko gero, rėmėsi būtent Valančiaus idėjomis – negerti degtinės, o vartoti tik vyną, alų ir kitus „lengvus“ gėrimus, kurių sudėtyje yra iki 18 proc. alkoholio. Pasiteisinimas, kad tai būtina Lietuvos pirmininkavimui ES, primena seną užstalės dainą: „laukiam, laukiam, mes svetelių laukiam...“.

Taigi, jei situaciją vertintume  pesimistiškai – blaivybės idėjos vėl pralaimi. Jei vertintume optimistiškai – bent gėrimų stiprumas mažėja, o laikui bėgant, žiūrėk, bufetuose beliks alus, o dar vėliau, galima tikėtis – sultys, kava ir arbata.

Kaip šauksi – taip atsilieps

Pažvelgus į organizacijas, kurių veikla nukreipta į alkoholio vartojimo mažinimą, labiausiai   pastebima Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija (toliau - Koalicija), kurios vienas iš tikslų yra „šviesti visuomenę skatinant gyvenimą be tabako ir alkoholio bei organizuoti ir vykdyti vietinius, regioninius bei nacionalinius renginius, skirtus rūkymo bei alkoholio vartojimo profilaktikai ir kontrolei“.

Koalicija ne tik vykdo tiesioginę veiklą, nukreiptą į svaigalų vartojimo mažinimą, bet  ir pristato LR Seimo narių veiklos alkoholio kontrolės srityje reitingą bei jo nustatymo metodologiją. Koalicija ėmėsi iniciatyvos ir apibendrino LR Seimo narių praėjusios kadencijos veiklą, susijusią su alkoholio kontrole. Šiame reitinge išryškėjusios tendencijos leidžia nuspręsti, kurią politinę partiją ar politiką palaikyti LR Seimo rinkimuose, t.y. rinkėjams suteikiama galimybė sužinoti, kurie politikai pasisakė prieš svaigalų vartojimo mažinimo iniciatyvas.  Tiesa, taip ir neaišku, ar kas nors iš rinkėjų pasinaudojo šiuo reitingavimu, nes iki ir po rinkimų nuomonių ir diskusijų šia tema neteko girdėti.

Seimui atšaukus numatytą 2012 m. sausio 1 d. alkoholio reklamos draudimą, Koalicijos  internetiniame puslapyje atsirado skiltis „Politikai-kenkėjai“, kurioje pateikiama informacija apie politikus, nepalaikiusius reklamos uždraudimo. Čia į akis rėžia  žodis „kenkėjai“. Tai gal įsteigti rubriką „tėvai-kenkėjai“, kurie namuose vaikų akivaizdoje vartoja alkoholį. Taip pat „medikai-kenkėjai“, nes yra gydytojų, kurie propaguoja alkoholio vartojimą. Dar „gamintojai-kenkėjai“ ir „pardavėjai-kenkėjai“, kurie gamina ir platina alkoholį ir tada pamatysime, kad gyvename „kenkėjų“ visuomenėje. Kiek žinoma, kenkėjais dažniausiai vadinami  įvairūs organizmai ir gyviai, kurie yra naikinami pesticidais. Kalbant apie kitaip manančius žmones, būtina išlaikyti elementarią etiką, nes nuo to dažniausiai priklauso susikalbėjimo galimybė. Be to, kaip turi jaustis rinkėjai, atidavę savo balsus ir   pritariantys šių politikų požiūriams ir kalboms? Ar tai nėra rodoma nepagarba kitaip manantiems ir kartu įsigyjama dar daugiau blaivybės idėjų priešininkų? Be to, pamirštama, kad dažnai žmonės palaiko būtent tuos, kurie yra aršiai puolami ir kaltinami.

Paaiškėjus, kad ruošiamasi palikti alkoholio reklamos draudimą, Koalicijos iniciatyva buvo renkami parašai, rašomos peticijos, o atšaukus alkoholio reklamos draudimą, skambėjo kaltinimai, liejosi pyktis Seimo, prezidentės atžvilgiu, valstybės vadovai buvo vadinami aklais, kad nepaklausė 250 NVO atstovų nuomonės ir paliko galioti alkoholio reklamą. O ar analizavo kas nors, ką ne taip padarė patys tautos blaivintojai? Kiek teko stebėti įvykius ir skaityti spaudą, buvo tik viena pozicija – kalti tik jie, lobistai bei jų parankiniai.

Nepavykus iniciatyvai sumažinti alkoholio vartojimą, reklamą ar prekybą, pirmiausia reikėtų ieškoti savo klaidų, o ne kaltinti ką nors, kad atseit alkoholio gamintojai ir lobistai „prastūmė, pramušė, papirko...“.

Tai nevilties šauksmas. Pyktis, aršus kritikavimas, kaltinimai kaitina jausmus, aptemdo protą ir tada dingsta bet kokio susikalbėjimo galimybė. Jei kalbėtume apie blaivų mąstymą, tai savikritika būtų geriausias „vaistas“, kuris padeda pamatyti tikrąją padėtį. Tam reikia tik drąsos pripažinti, kad „kova“ pralaimėta, nusiraminti, susėsti prie diskusijų stalo ir pasimokius iš klaidų,  ieškoti pozityvių metodų ir pozityviai pateikiamų priemonių mažinti alkoholio vartojimą ir iš to kylančias pasekmes.

Gediminas Norvilas,

andragogas, priklausomybių konsultantas