Alternatyvioji medicina – ir tradicinė, ir profesionali, ir gali būti pamatinė(2)

Gilų konfliktą egzistuojant tarp tradicinės ir alternatyviosios medicinos rodo jau tai, kad vieningai net nesutariama, kaip abi kryptis pavadinti. Homeopatai kategoriškai nesutinka, kad cheminius medikamentus pacientams siūlantys gydytojai būtų jiems priešpastatomi kaip „profesionalai“, nes gydytojo homeopato licencijai gauti taip pat reikalingas profesionalus medicininis išsilavinimas. Ginčų yra ir daugiau, ir kur kas gilesnių.

Reklama

Netradicinė turi tūkstantmečių tradicijas

Neteisingai vartojamos ir sąvokos tradicinė bei netradicinė medicina – į taip visų pirma dėmesį atkreipė  kineziterapeutas, masažuotojas, praktikuojantis gydymą dėlėmis, Rimantas Petravičius. Jo teigimu, vadinamoji tradicinė medicina anaiptol ne tradicinė, o šiuolaikė, ne itin pažengusi per 100 metų, o vadinamoji netradicinė iš tiesų tuti tūkstančių metų tradicijas. Todėl, anot pašnekovo, terminus tikslingiau būtų netgi sukeisti vietomis.

R. Petravičiaus manymu, šiuolaikė medicina pacientui būtina tik ekstra atvejais: „Kai reikia prisiūti koją, pirštą, esant ūmiems ligų periodams – trūkus apendicitui, esant širdies problemoms. Tačiau tokios medicinos požiūris į žmogų yra nelabai koks – kaip į eilinį pacientą, kuriam skirta ne daugiau kaip 20 minučių. Žinoma, gydytojai ir laiko nelabai turi įsigilinti į žmogų, jo esybę. Be to, gydomos tam tikros ligos: kosulys, sloga, kairė koja, dešinė ranka, širdis, žarnynas, inkstai ir t. t. O holistinėje medicinoje į žmogų žvelgiama kaip į visumą, todėl ir sveikatinant galima pasiekti geresnių rezultatų. Su manimi turbūt daugelis sutiks, kad gydyti visumą yra kur kas geriau nei konkretų  vieną organą“.

Kineziterapeutas viliasi, kad įmanoma ir moderniajai, ir alternatyviajai medicinai veikti išvien. Iki šiol gydytojas atsimena pernykštės Vydūno konferencijos metu vieno dailininko sukurtų paveikslų ciklą: „Viename pavaizduotas bėgantis vyras, kitame – bėganti moteris, trečiame – jie bėga kartu, ir pagaliau – abu kartu stovi ir laiko ant rankų mažą kūdikį. Abu susijungė ir pagimdė tą vaikelį, taip gali susivienyti ir abi medicinos. Tačiau artimiausius šimtą metų tai labai nerealu“.

Pokalbininko įsitikinimu, didžiausias trukdis šiai vienybei – pinigai. „Apie cheminius vaistus nėra ko ir bekalbėti. Visiems žinoma, kad farmacija – didžiausia mafija, ir farmacininkai bijo konkurencijos. Pavyzdžiui, Prancūzijoje po karo fitoterapija buvo uždrausta ir iki šiol ten veikia tik nelegaliai, - kalbėjo pašnekovas. – Ir Lietuvoje gali ateiti ta diena, kai, pavyzdžiui, bus draudžiama gydyti dėlėmis“.

R. Petravičiui nesuprantama, kodėl teigiama, jog užplikytų žolelių nuoviras gali pakenkti arba nebūti efektyvus, kai „net į daugelio cheminių vaistų sudėtį įeina žolelės“. „Žinoma, gydantis žolelėmis mums prireiks daugiau laiko, ir šiuolaikei visuomenei tai neparanku. Suskaudus galvai daug patogiau išgerti tabletę nei masažuoti kokį akupunktūrinį tašką. O kas bus iš vaiko, jei jam, dar kūdikiui, vos sukosėjus, norėdami apsidrausti gydytojai išrašo kokį antibiotiką, o tėvai jį sugirdo. Be abejo, yra ir moderniosios medicinos gydytojų, kurie domisi ir Ajurveda, čakromis, ir astrologija. Utopinė mano mintis, kad šiuolaikė medicina atliktų diagnostiką – kraujo, šlapimo ir kitus tyrimus, - o tuomet pacientas būtų gydomas individualiai. Toks bendradarbiavimas galėtų būti įmanomas.“

Tikslas – sveikata, ne simptomų nebuvimas

Paprašyta atskleisti profesionaliosios ir alternatyviosios medicinos skirtumus gydytoja homeopatė Daiva Jakubonienė pabrėžė, kad pastaroji taip pat – profesionali. „Homeopatija užsiimti reikalinga gauti akreditavimą ir tam gydytojai praktiškai įgyja antrąjį aukštąjį išsilavinimą. Už podiplomines studijas tenka patiems ir susimokėti. Jūsų pavadintą profesionaliąją tiktų vadinti universitetine medicina”, - pokalbį, kaip ir pirmasis portalo pašnekovas, nuo sąvokų išsiaiškinimo pradėjo D. Jakubonienė.

Homeopatų tikslas, pasak pašnekovės – sveikata, o ne simptomų pašalinimas. “Homeopatija gali padėti net ištikus įvairiems ūmiems sveikatos sutrikimams. Tačiau išsikvietus greitąją pagalbą, be abejo, nesulauksime homeopato, - kalbėjo gydytoja. – Tačiau visą savo šeimą aš gydau būten taip”.

Deja, pastebėjo D. Jakubonienė, homeopatų pacientai dažnai išjuokiami. “Nors pacientų teises ginantys įstatymai skelbia, kad kiekvienas turi teisę pasirinkti, jei pageidauja – ir alternatyvųjį gydymo metodą. Vadinasi, kiekvienas medikas turėtų išmanyti ir tokius gydymo metodus, bet taip nėra. Mes labai gerai pasikalbame su gydytojais, kai kurie iš jų iki šiol net teigia, kad skiepai yra absoliutus gėris, nepaisant pasitaikančių komplikacijų”.

Iš “Vakarų Lietuvos medicinos” išgirdusi persakytus moderniosios medicinos šalininkų teiginius, kad alternatyvios atstovų pacientams pasveikti daugiau padeda tikėjimas nei realus medicininis gydymas, paprieštaravo: “Religingi žmonės net priešinasi homepotatijai, įsivaizduodami, kad taip išduos savo Dievą, bet mes jiems paaiškiname, kad visai nereikia jiems tikėti. Homeopatija yra grindžiama eksperimentais”.

Siekia Hipokrato laikus

Gydytoja pulmonologė, radiologė, natūropatė Zofija Tikuišienė vardijo alternatyviosios medicinos pranašumus: “Viena seniausių medicinų, gyvavusi tuomet, kai nebuvo moderniosios. Dar Hipokratas tvirtino, kad maistas yra vaistas, o vaistas – maistas. Deja, dabar dažnai pacientai prašo cheminių vaistų, nors Hipokrato teiginys išliko nepakitęs per tūkstančius metų. Jo tiesa patvirtinta praktikoje”.

Tačiau pašnekovė neneigia šiuolaikės medicinos svarbos, nes ji pasiekusi aukštą lygį ir ligų diagnostikos, ir gydymo srityse. “Juk žmonėms išgyventi padeda ir vaistai nuo vėžio – to negalima nuneigti. Vis dėlto, naudojant visa tai, reikia neužmiršti, kad galima suderinti maistą, vandenį ir vaistinius augalus, - kalbėjo Z. Tikuišienė. - Nuo seno buvo žinomi 3 pagrindiniai vaistai: žodis, žolės ir peilis. Šito nereikia pamiršti, ir tai nėra toks brangus gydymas. Aišku, jis neturi tokio greito efekto”.

Moteris pabrėžė esanti ir moderniosios, ir alternatyviosios medicinos atstovė. Deja, apgailestaujanti, kad pastaroji “nepatvirtinta” mūsų šalyje. “Būdami medikai, galime skirti žoleles, bet neturintys medicininio išsilavinimo tam neturi teisės”, - kalbėjo Z. Tikuišienė.

Natūropatė tvirtino visus savo pacientus raginanti būtinai atlikti specializuotus tyrimus, nes ne visus sveikatos sutrikimus ji galinti matyti.

Ką gydytoja atsakytų į moderniosios medicinos šalininkų teiginius, esą alternatyvioji medicina duodanti teigiamų rezultatų tik turintiesiems psichologinių, o ne medicininių problemų, pacientams? “Nemanau, kad profesoriai taip manytų, nes tenka bendrauti su jais ir nė vienas nėra to pasakęs. Homeopatų konferencijose pirmose eilėse sėdi daugybė profesorių – ir ne tam, kad paneigtų, o kad patys gautų informacijos ir ja pasidalintų”.

Tačiau Z. Tikuišienė nesutinka ir su R. Petravičiaus teiginiu, esą modernioji medicina reikalinga tik ekstra atvejais: “Taip, Vydūnas išsigydė tuberkuliozę keldamasis 4 val. ryto, muzikuodamas, valgydamas tik natūralų maistą ir taikydamas Rytų medicinos principus, vaikštinėdamas po miškelį, bet dabar gyvenimo tempas yra kitoks. Ir virusų, bakterijų labai padaugėjo, tad nebegalime išsiversti be antibiotikų. Tačiau ūmiems ligos periodams galima skirti cheminius preparatus, o jam praėjus – homeopatinius. Negalima sakyti, kad tik viena kuri medicina gera, kita – ne. Reikia tik tarpusavyje susikalbėti, kaip ir šeimoje”.

Moderniosios medicinos šalininkų nuomonę apie alternatyviąją skaitykite rytoj.

Ligita Sinušienė