Alzheimerio liga: grėsmingos tendencijos

Nors, statistiniais duomenimis, Lietuvoje yra beveik 30 tūkst. žmonių, sergančių Alzheimerio liga, ir jų skaičius nuolat didėja, visuomenė apie šią negandą vis dar žino mažai ir neretai laiko įprasta organizmo senėjimo dalimi. Specialistų teigimu, rugsėjo 21-oji – Tarptautinė Alzheimerio ligos diena – puiki proga pradėti sklaidyti šią ligą apgaubusius mitus bei padėti sergančiųjų artimiesiems, kuriems reikalinga ne mažesnė parama nei jų globotiniams. 

Pasaulyje yra apie 40 mln. sergančiųjų įvairiomis Alzheimerio ligos atmainomis. Atsižvelgiant, kad kiekvienais metais nustatoma dar apie 5 milijonus atvejų, prognozuojama, kad po 20 metų šis skaičius padvigubės. Apskaičiuota, kad šia liga serga 5-9 proc. vyresnių kaip 65 m., 10-12 proc. - 80 m., 20-25 proc. 80-90 m,. ir daugiau nei 30 proc. virš 90 m. amžiaus žmonių. Specialistų nuomone, po 30 metų daugiau negu pusė 85 metų ribą perkopusių žmonių sirgs Alzheimerio liga. Lietuvos Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, praėjusiais metais mūsų šalyje Alzheimerio liga ir demencija sirgo 28,6 tūkst. gyventojų, arba beveik 10 ligonių tūkstančiui gyventojų.

Pasak Alzheimerio globos ir slaugos įstaigų asociacijos (AGĮA) prezidento Edmundo Jonyno-Koževnikovo, ši degeneracinė liga yra viena iš labiausiai paplitusių silpnaprotystės formų, pažeidžianti smegenis ir pasireiškianti atminties, ypač trumpalaikės, praradimu ir intelektinių gebėjimų susilpnėjimu.

„Reikia suprasti, kad tai nėra natūralus senatvinis reiškinys, o rimta liga. Kadangi ji neišgydoma, nuolat progresuoja, žmogus tampa ne tik nedarbingas, bet ir nesavarankiškas, visiškai priklausomas nuo aplinkinių. Liga sukelia didžiulį stresą ligonio artimiesiems ir slaugytojams, kuriems tenka pasitelkti daug kantrybės, jėgų ir laiko“, − sakė E. Jonynas-Koževnikovas.

Pasak jo, netolimoje ateityje apie Alzheimerio ligą neišvengiamai teks kalbėti vis daugiau. „Vienas ryškiausių mūsų laikų fenomenų yra pagyvenusių žmonių skaičiaus didėjimas ir populiacijos senėjimas. Senatvei būdinga daug stresą sukeliančių faktorių, kurie neretai blogina psichikos sveikatą, mažina funkcinį pajėgumą ir kartu didina socialinę izoliaciją. Alzheimerio liga yra viena skaudžiausių šiuolaikinės visuomenės rykščių, tad šią problemą būtina spręsti kompleksiškai – tiek kuriant ir tobulinant gydymo ir slaugos sistemas, tiek šviečiant visuomenę“, − sakė jis.

Alzheimerio globos ir slaugos įstaigų asociacijos socialinio partnerio, vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Vidos Banionienės teigimu, nors liga yra neišgydoma, naudojamos įvairios priemonės ir vaistai, padedantys sumažinti šios ligos sukeliamas pasekmes. „Jeigu ankstyvoje stadijoje prie jau vartojamų gydytojo paskirtų kompensuojamų vaistų dar prisideda plečiantieji galvos smegenis, reguliuojantys cholesterolio kiekį kraujyje, atmintį stiprinantys bei nerimą mažinantys preparatai, tai vidutinėje ar vėlyvoje stadijoje ligoniams reikia visų slaugos priemonių, taip pat skystųjų maisto produktų, parduodamų tik vaistinėse. Dėl šios priežasties, siekdami suteikti profesionalias paslaugas su šia liga susiduriantiems, nuolat stipriname bendradarbiavimą su sergančiuosius Alzheimeriu ir jais besirūpinančiuosius vienijančiomis visuomeninės organizacijomis, stipriname vaistininkų kompetenciją šioje srityje“, − sakė V. Banionienė.

Ji pažymėjo, kad Lietuvoje Alzheimerio ligos tema vis dar nėra „patogi“, tačiau rugsėjo 21 – oji – puiki proga “pralaužti ledus“. „Rytoj pasaulyje minima tarptautinė Alzheimerio ligos diena. Deja, Lietuvoje ši liga vis dar apgaubta nežinios ir įvairių mitų. Situacija turi keistis, ypač žinant, kad visuomenei senėjant, sergančiųjų sparčiai daugėja“, − sakė vaistininkė V. Banionienė.

Jos teigimu, ši liga nuvargina ne tik pagyvenusius žmones, bet ir jų artimuosius, kurie dažnai patys jaučiasi itin pažeidžiami, juos išsekina sergančiojo priežiūra, baimė nesusirgti patiems, todėl ryšys su medicinos darbuotojais jiems itin svarbus ir reikalingas. „Vaistininko suteikiama konsultacija kasdienybėje padeda surasti tinkamiausius priežiūros būdus ligoniui, o rūpestingas ir nuoširdus pokalbis suteikia artimiesiems pasitikėjimo savimi. Turėdami palaikymą, ir sergantieji labiau linkę užsiimti intelektualine mankšta, atidžiau rinktis maistą, vartoti prevencinius preparatus“, − pažymėjo  vaistininkė.