Andrius Kupčinskas: „Masinis sveikatingumo judėjimas yra kur kas svarbiau nei informacija lankstinukuose“
Andrius Kupčinskas – Kauno miesto meras, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, politinis bei visuomenės veikėjas. Sveiką gyvenseną skatinantis politikas sutiko pasidalinti savo nuomone ir prisidėti prie projekto „Aš – už sveiką Lietuvą“.
Kasdienis ritualas – gerai išsimiegoti
Paklaustas, ar turi kasdienių ritualų, Kauno meras pasakoja, kad daug kam nelieka laiko, tad naudojasi kiekviena laisvesne minute. „Mano darbinė veikla įvairiapusė, darbas intensyvus, klausimų spektras platus ir skirtingas, tad rasti laiko pabūti su savimi beveik neįmanoma. Tačiau randu kitokių būdų atsipalaiduoti, pavyzdžiui, per keletą dienų „pergraužiu“ kokią knygą. Manau, labai svarbu atitrūkti nuo tos pačios rutinos. Jeigu tenka kažkur skristi ar ilgiau važiuoti, taip pat tuo metu stengiuosi pailsėti ar ką nors paskaityti. Labai svarbu subalansuoti, kad viena veikla neužgožtų kitų mėgstamų ir reikalingų dalykų. Mano kasdienis ir pagrindinis ritualas – gerai išsimiegoti“, – šypsosi p. Andrius. – „Žinoma, norėčiau gyventi sveikesnį gyvenimo būdą, ir, tarkime, pietauti visada tuo pat metu, kad atsirastų dienos rėžimas. Tačiau pietauju kada turiu laiko. Eidamas tokias pareigas, pirmiausia, esu atsakingas už visuomenę ir kartais mano paties poreikiai dėl to turi palaukti“.
Sportas – pagrindinė iškrova
Politikas kaip pagrindinę atsipalaidavimo priemonę įvardina sportą. „Bent du kartus per savaitę žaidžiu krepšinį, kuo dažniau stengiuosi išvažiuoti su dviračiu arba, turėdamas laiko, bent prabėgti krosiuką kokiam stadione. Kadangi protinė mano darbo apkrova pakankamai didelė, tai būtinai turiu išsikrauti fiziškai. Sportas – pagrindinis įrankis mano vidinei ramybei“.
Paminėjus Kaune įrengtas treniruoklių aikšteles, meras teigia, jog ši sveikatingumo akcija pasiteisino visapusiškai. „Berods, 2009 metais, lankydamasis Turkijoje, pastebėjau tokius treniruoklius, juos nufotografavau ir tą idėją parsivežiau į Kauną. Labai džiugu, kad daug žmonių jais naudojasi ir įvertina. Teko sutikti grupelę žmonių Ąžuolyne, kurie pasakojo juos saugantys ir prižiūrintys. Mano manymu, tai tikrai geresnė investicija nei sveikatingumo paskaitos, seminarai, laikraščiai ar bukletai. Praktinė veikla pasiteisina greičiau, o geras pavyzdys užkrečia. Tokių treniruoklių mintis iš Turkijos atkeliavo į Kauną, o iš Kauno plinta ir į kitus Lietuvos miestus“, – džiaugiasi p. Kupčinskas.
Vaikai ir jų virtuali realybė
Vyras pasakoja sportuojantis ir judantis nuo vaikystės. „Juk tais laikais visi vaikai būdavo kieme. Rengdavome krepšinio ar futbolo varžybas tarp kiemų, važinėdavomės dviračiais ir bėgiodavom. Poreikis judėti buvo nuolat. Prie to pripratome ir dabar gyvename pakankamai aktyvų gyvenimo būdą. Deja, dabartiniai vaikai auga kitaip – tarp kompiuterių, žaidimų internete ir be fizinio aktyvumo. Ta virtuali realybė vaikui sudaro klaidingą pojūtį, jog jis juda, sportuoja, o realiai vaikai nuo to tik silpnėja. Todėl kartais net slepiame nuo vaikų planšetinius kompiuterius, kad tik jie eitų į lauką“, – šypsosi p. Andrius, – „reikia sukurti alternatyvą vaikų užimtumui, kad įtrauktume juos į aktyvią veiklą. Sveikas pavyzdys uždegs labiau nei bet kokia laida per televiziją“.
Sveikatingumo plėtra
Politikas džiaugiasi, jog yra daug sveikatingumo bendrijų bei organizacijų, kurios skleidžia žinias apie sveiką gyvenseną. „Draugauju su Kauno Panemunės bendruomene, palaikau „Žolinių akademiją“. Nesu užkietėjęs sveikuolis, tačiau labai pritariu jų veiklai. Dažnai mane kviečia į įvairius renginius ir kai tik turiu laiko būtinai apsilankau. Dalyvavau šių metų sausio 1 dienos visuotinėse maudynėse Panemunėje. Taip pat palaikau ryšius ir su kitomis bendruomenėmis. Vasarą su puskarininkiais būtinai žaidžiame tinklinį ant smėlio – labai naudinga kojoms be sportinio apavo pajudėti“, – patirtimi dalinasi kaunietis.
„Dar nebūdamas meras, prieš 8 ar 9 metus inicijavau dviračių taką Kauno Laisvės alėjoje – tuo metu atrodė misija neįmanoma... Buvo prieštaravimų, kam to reikia, juk dviračiai nėra populiaru. Ir pasižiūrėkime, kiek dviratininkų turime. Kai buvo surengta pirmoji „Kritinė masė“ Kaune, joje dalyvavo ne daugiau kaip 20 dviračių. O dabar dviratininkai net gatvėje nebetelpa. Tad dviračių takų būtinai reikia kuo daugiau. Masinis judėjimas yra labai svarbu ir į tai reikia įtraukti visų amžiaus grupių žmones. Jeigu sveikatingumas ir tampa mada, tai galime dėl to tik pasidžiaugti. Ar tai bus šiaurietiškas vaikščiojimas su lazdomis, ar ekologiški turgeliai, ar visuotinės mankštos – tegu tik vyksta ir kuo daugiau!“ – įsitikinęs Andrius Kupčinskas.
Straipsnis parengtas vykdant sveiko gyvenimo pavyzdžių projektą „Aš - už sveiką Lietuvą“.
Evelina Valiulytė,
www.sveikuoliai.lt
Susiję straipsniai
