Anglijos karalienės neaplenkusi liga kamuoja ir dažną lietuvį

Respublikinės Kauno ligoninės Konsultacijų poliklinikoje konsultuojantys gydytojai oftalmologai pastebi, kad kas ketvirtam į apžiūrą atvykusiam vyresniam pacientui nustatoma katarakta, kurią jau patartina operuoti. Anot medikų, neretai suprastėjusiu regėjimu besiskundžiantys vyresni pacientai viską „nurašo“ senėjimui ir nė nepagalvoja, kad jų problemą patyręs gydytojas gali išspręsti per vieną valandą.

Reklama

Apie kataraktos gydymą, akių ligų diagnostikos galimybes bei didžiausias pacientų baimes šiandien kalbamės su Respublikinėje Kauno ligoninėje dirbančiu akių ligų gydytoju, profesoriumi Alvydu Paunksniu.

Akies lęšiuko padrumstėjimas (katarakta), yra gan dažnas susirgimas. Kodėl žmonės taip dažnai išgirsta šią diagnozę?

Su amžiumi akies lęšiukas tampa mažiau lankstus, jame mažėja tirpių baltymų, o daugėja netirpių, kurie ir sukelia lęšiuko drumstėjimą. Tai dažniausia kataraktos priežastis. Kataraktos atsiradimui taip pat įtakos turi rūkymas, dideli kiekiai alkoholio, tam tikrų hormonų (kortikosteroidų) naudojimas. Ši liga dažniau pasitaiko ir sergantiems cukriniu diabetu ar turintiems aukštą kraujospūdį.

Deja, bet studijų kaip išvengti kataraktos ar sulėtinti jos progresavimą nėra. Nėra ir įrodymų, kad antioksidantai, tablečių forma, gali apsaugoti nuo kataraktos. Tačiau sveika dieta, turtinga vitaminais ir mineralais gali sumažinti kataraktos vystymosi riziką. Savo pacientams, norintiems išvengti šios ligos, visada patariu sveikai maitintis, atsisakyti žalingų įpročių, nešioti akinius nuo saulės bei reguliariai atlikti akių patikrą.

Nors katarakta laikoma vyresnio amžiaus žmonių liga, bet kartais ją diagnozuojame ir jauniems, vos trisdešimt sulaukusiems žmonėms, kuriems ši liga gali būti įgimta ar rezultatas patirtos akies traumos, lėtinių ligų. Deja, bet liga savaime nepareina ir jei pacientas nesiryžta akies lęšiuko operacijai – jis gali apakti.

Todėl, jei jums staiga pablogėjo regėjimas, dažnai tenka keisti akinius, jaučiate akių skausmą, žybčioja akyse, dvejinasi vienoje akyje, padidėjo jautrumas šviesai – tai gali būti kataraktos pirmieji simptomai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį nedelsiant!

Minėjote, kad kataraktos be chirurginio gydymo neišgydysi. Bet žodis „operacija“ tikriausiai išgąsdina ne vieną jūsų pacientą...

Kiekvieną mėnesį Respublikinėje Kauno ligoninėje dirbantys trys operuojantys gydytojai oftalmologai atlieka virš 60 lęšiuko keitimo operacijų. Šios operacijos metu yra atliekamas mažas vos 2-3 milimetrų pjūvis, kurio net siūti nereikia. Patyręs gydytojas šią operaciją padaro per 8-10 minučių (neskaičiuojant pasiruošimo operacijai skirto laiko).

Lęšiuko keitimo operacijos dažniausiai atliekamos dienos chirurgijos sąlygomis, kai pacientas ligoninėje praleidžia iki 24 ar 48 valandų. Būna, kad žmonės net nepasilieka ligoninėje ir kitą dieną patys arba lydimi artimųjų atvažiuoja apžiūrai.

Kataraktos operacijos yra labai efektyvios, nes pacientai labai greitai pajaučia rezultatą ir jei nėra kokių nors sunkių gretutinių ligų, atgauna net 100 procentų savo regėjimo. Be to, lęšiukas yra pakeičiamas visam gyvenimui, jo nereikia keisti kas keletą metų. Žinoma, gyvenime būna įvairių situacijų. Pavyzdžiui, jei pacientas patiria akies traumą, lęšiukas gali pajudėti iš savo vietos. Kartais po kataraktos pašalinimo susidrumsčia užpakalinė lęšiuko kapsulė – ši problema nesunkiai išsprendžiama neskausmingos procedūros metu, kai pasitelkiant lazerį kapsulė išvaloma.

Neretai vyresnio amžiaus pacientai susilaiko nuo operacijos, nes mano, kad jai jau yra per seni. Ką patartumėte taip mąstantiems?

Patarti galiu pavyzdžiais. Neseniai mano viena pažįstama, einanti 91-uosious metus, išsioperavo kataraktą – regėjimas pagerėjo. Mano uošvienei pakeitus akies lęšiuką regėjimas taip pat pagerėjo, o jai buvo 92 metai. Šią problemą, sprendžiant iš žiniasklaidoje pateiktos informacijos, turėjo ir Anglijos karalienė, kuriai praėjusiais metais buvo pašalinta katarakta. Po šios operacijos monarchė gydėsi vos dieną ir neatšaukė nė vieno oficialaus vizito ar susitikimo... Manau, kad nereikia visko „nurašyti“ senatvei, o kaip tik būti ryžtingesniais sprendžiant jus kamuojančias problemas nepaisant amžiaus.

Kaip dažnai reikia tikrinti savo akis? Ar tiesa, jog besitikrinant akis gali sužinoti sergantis tokiomis ligomis, apie kurias nė neįtarei?

Nusiskundimų dėl regėjimo neturinčiam žmogui akis patarčiau tikrintis kas kelis metus. Tam tikroms pacientų grupėms akis būtina tikrintis kartą metuose. Vyresni žmonės taip pat turėtų būti atidesni savo akių sveikatai.

Kartą metuose pas akių ligų gydytoją turėtų apsilankyti širdies, kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu sergantys ar aukštą kraujospūdį turintys žmonės. Šios grupės pacientams lankytis pas oftalmologą kas metus būtina, nes kartais net per metus laiko gali įvykti labai daug degeneracinių pažeidimų, kurie gali baigtis netgi apakimu.

Neretai suprastėjęs regėjimas yra gretutinės ligos rezultatas, tad nieko keista, kad oftalmologas, matydamas pažeistas kraujagysles, gali pacientui pasiūlyti pasikonsultuoti ir su endokrinologu, kadangi akyse labai anksti atsispindi cukrinis diabetas.

Kokie diagnostiniai tyrimai yra atliekami apsilankius pas šeimos gydytoją ar gydytoją oftalmologą?

Pas akių ligų gydytoją atvykusiam pacientui yra patikrinama rega (kai pacientas žiūri į raidžių bei įvairių simbolių lentą ir sako ką mato), pamatuojamas akispūdis (tiriama, ar žmogus neserga glaukoma – padidinto akispūdžio liga), ištiriamas akių dugnas (padaroma akies dugno nuotrauka ir įvertinama kraujagyslių bei akies nervo būklė).

Mano nuomone, pirminius akių tyrimus (patikrinti regą, pamatuoti akispūdį, atlikti akių dugno apžiūrą) turėtų padaryti šeimos gydytojas ar šeimos gydytojui padedantis apmokytas bendrosios praktikos slaugytojas. Deja, šiandien dienai tik retoje poliklinikoje šeimos gydytojas atlieka išsamią akių diagnostiką nors gan dažnai jų kabinete matau tam reikalingą aparatūrą, kuri jau paseno ir apdulkėjo. Žinoma, galima suprasti ir šeimos gydytojus, kurie paciento apžiūrai bei įvairios dokumentacijos išrašymui turi tik apie 20 minučių ir tokiai apžiūrai paprasčiausiai pritrūksta laiko.

Vis dėlto, manau, kad mums reiktų skatinti aktyvesnį šeimos gydytojo dalyvavimą akių ligų tikrinime. Pasitelkus šiuolaikines priemones ir technologijas šeimos gydytojai bendradarbiaudami kartu su oftalmologais galėtų suteikti aukšto lygio paslaugas pacientui. Pavyzdžiui, šeimos gydytojas su turima įranga padarytų akies dugno nuotrauką ir jeigu jis matytų, kad kažkas yra ne taip, jis šią padarytą nuotrauką nusiųstų akių ligų gydytojams, kurie įvertinę gautą vaizdą ir spręstų, ar reikalingas stebėjimas ar jau reikalingas gydymas, detalesnis ištyrimas. Tokiu būdu šeimos gydytojai dirbdami kartu su akių ligų gydytojais ne tik turėtų daugiau įrankių savo darbinėje veikloje, bet ir greičiau suteiktų reikiamą pagalbą pacientui. Viliuosi, jog ateityje sveikatos politikos formavimo institucijose bus priimti reikalingi sprendimai šiems būtiniems pokyčiams įgyvendinti.

Dabar neretai susiduriame su situacija, kai pas šeimos gydytoją atėjęs pacientas nėra detaliau apžiūrimas, o iškart gauna siuntimą pas gydytoją specialistą, kur jam atliekami šie trys pagrindiniai tyrimai ir įvertinus gautus tyrimų rezultatus sprendžiama, ką daryti toliau: ar reikalingas tik stebėjimas, ar reikalinga platesnė diagnostika, o gal žmogus visiškai sveikas.

Prieš pradedant pokalbį užsiminėte, kad neretai tenka susidurti su „apleistomis“ akimis. Kodėl taip nutinka? Kodėl žmonės nesikreipia pagalbos laiku?

Atlikus pirminius tyrimus ir pastebėjus problemą pacientui prireikia platesnės diagnostikos. Bet čia susiduriame su išūkiu – pacientai detalesnei konsultacijai turi skirti daugiau laiko, neretai papildomi tyrimai atliekami skirtinguose kabinetuose, skirtingomis dienomis. Mieste gyvenančiam žmogui, turinčiam daugiau galimybių atvykti į Konsultacijų polikliniką, prisitaikyti šiek tiek lengviau. Bet jei žmogus iš provincijos, kur autobusas į miestą važiuoju du kartus per dieną – ryte ir vakare, tai tampa problematiška. Tad neretai apžiūrint iš kaimiškų vietovių atvykusį žmogų nustatome jau labai apleistas kataraktas ar kitas pažengusias akių ligas. Be abejonės, miesto žmonės kartais taip pat pamiršta savimi tinkamai pasirūpinti.

Įvertinę visus šiuos aspektus Respublikinės Kauno ligoninės Konsultacijų poliklinikoje suformavome tokį oftalmologų kabinetą, kuriame yra labai daug įvairios diagnostinės aparatūros. Į ligoninę akių ligų gydytojo konsultacijai atvykusiam pacientui nereikia eiti iš kabineto į kabinetą. Ne tik pirminiai, bet ir didžioji dalis detalesnių tyrimų daromi pirmojo vizito pas gydytoją metu, tik kai kuriems tyrimams gali tekti atvykti papildomai.

Pavyzdžiui, pirminio vizito metu, esant poreikiui, atliekame akies echoskopiją, kai ištiriame ir vertiname ne tik akies, bet ir už akies esančius audinius. Ankstyvai glaukomos diagnostikai pasitelkiame kompiuterinę perimetriją. Atliekame ir optinę koherentinę tomografiją, kai labai tiksliai įvertiname tinklainės, geltonosios dėmės ir regos nervo būklę bei užfiksuojame net ir menkiausius pažeidimus. Per pirmąjį paciento apsilankymą pas gydytoją pasitelkus ultragarsinę matavimo sistemą taip pat galime apskaičiuoti ir kokio stiprumo lęšiuko reiktų, jei žmogus, sergantis katarakta, nuspręstų ją pašalinti.

Atlikdami vienas kitą papildančius tyrimus mes suteikiame pacientui kompleksinę pagalbą. Taip, detalesniems tyrimams žmogus turi skirti papildomai laiko – nuo pusvalandžio iki kelių valandų, bet jam jau nebereikia daug kartų važinėti į gydymo įstaigą, kol nustatoma galutinė diagnozė ir paskiriamas gydymas.

Šiandien mūsų turimos diagnostinės galimybės leidžia nustatyti ligą labai anksti, todėl labai svarbu, kad pats žmogus būtų sąmoningas ir aktyviai rūpintųsi savo sveikatos būkle. Nors šiaip pasauliniu mastu kalbant, lietuviams būdingas nenoras laiku kreiptis į gydytojus. Net yra pastebima, jog pavyzdžiui, Amerikoje gimę lietuviai, kurie gal net Lietuvos nėra matę, elgiasi lygiai taip pat kaip lietuviai, gyvenantys čia Lietuvoje – vengia lankytis pas daktarą. Matyt, turime tokį tautinį bruožą (juokiasi).