Antanas Martusevičius: „Lietuva vis dar neturi rajono ligoninės modelio"

Plungės rajono savivaldybės ligoninė susiduria su tomis pačiomis problemomis, kurios būdingos ir kitoms regioninėms ligoninėms. Kokios tos problemos ir kaip pavyksta spręsti? Kalbamės su šios ligoninės vadovu Antanu Martusevičiumi.

Reklama

Jūs, kaip ir kitos šalies rajono ligoninės, ne tik žengiate į priekį, bet ir patiriate sunkumų?

Taip, susiduriame su tomis pačiomis problemomis, kurios būdingos ir kitoms regioninėms ligoninėms – nepakankamas finansavimas, jaunų gydytojų bei slaugytojų trūkumas. Sunku prisivilioti jauną specialistą, nes Lietuvos rajoninių ligoninių statusas išlieka nestabilus, nors šiemet baigėsi ketvirtas restruktūrizacijos etapas. Bet Lietuva vis dar neturi modelio, nėra aiškumo, kokia turėtų būti rajono ligoninė.

Jauni medikai stengiasi darbą rasti didesnėse regionų, respublikinėse ligoninėse. Tiesa, mes jaunus specialistus bandome pritraukti: abiturientams, kurie planuoja studijuoti mediciną, suteikiame galimybę susipažinti su medikų darbu, naujausiomis technologijomis. Be to, priimame vasarai praktikai studentus, kai kurie iš jų ateina savanoriauti; taip pat stengiamės pritraukti internus, rezidentus, pastariesiems su Savivaldybės parama mokame už studijas. Pavyzdžiui, šiemet planuojame finansuoti vieno ar dviejų būsimo chirurgo ar anesteziologo-reanimatologo rezidentūros studijas.

Kol kas slaugytojų trūkumu nesiskundžiame, bet po penkerių metų, jei nesulauksime papildymo jaunesniais, susidursime ir su šia daugelį Europos gydymo įstaigų kamuojančia problema.

Nuo 2008 iki šių metų Vyriausybė šešis kartus kėlė minimalią algą, kuri šiuo metu siekia 350 eurų, o nuo liepos 1-osios pažadėta 380 eurų, jai padidinti mes turime skirti savo papildomų lėšų, o juk brangsta sveikatos priežiūros paslaugos, laboratorinių tyrimų medžiagos, technologijos, kurias reikia įsigyti. Be to, neišspręstas iki šiol viršsutartinių paslaugų apmokėjimas. Pavyzdžiui, viršsutartinių sutarčių 2014-aisiais turėjome už 700 tūkst. litų, ir jų mums niekas neapmokėjo, 2015-aisiais neapmokėjo už mažesnę sumą. Gal mes galėtume tų paslaugų nebeteikti, bet koks būtų atgarsis visuomenėje?

Buvo siūlymas Telšių, Mažeikių, mūsų ligoninei uždaryti Vaikų skyrius. Ligonių kasos skatino, jog vaikai būtų vežiojami – ligoninėje sesutė jiems suleistų vaistų arba pastatytų lašelinę ir jį vėl išsivežtų. Bet klausėme, o kaip bus su Tverų, Žemaičių Kalvarijos, Kulių ir kitų kaimų, miestelių mažaisiais ligoniais? Kas vežios vaikus? Sulaukėme atsakymo, jog Savivaldybė turi tuo rūpintis. Tačiau mūsų socialinis lygmuo kol kas neleidžia vykdyti tokių paslaugų, nes nei tėvai, nei organizacijos negali mažųjų ligonių vežioti.

Jūsų ligoninės ataskaitoje, pateiktoje Plungės rajono savivaldybės tarybai, teigiama, kad ligoninė 2015 m. dirbo pelningai. Kokiu būdu tai pasiekėte?

Būtina pabrėžti, kad Plungės rajono savivaldybės ligoninė visada dirbo pelningai, išskyrus 2014-aisiais, kai buvo 70 tūkst. litų arba 30 tūkst. eurų minusinis balansas, nes 2013-aisiais pirkome įvairios įrangos - kompiuterinį tomografą, branduolinį magnetinį rezonansą, endoskopus, dantų protezavimo įrangą ir kitką.

Šiemet gavome didesnį finansavimą, įvykdyta sutartis su Šiaulių teritorine ligonių kasa.

2015 m. daugiau uždirbome - iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamos padidėjo 231 479 eurais, be to, labai taupome. Esame raginami pakelti minimalią mėnesinę algą, tačiau tai turime padaryti iš vidinių resursų, valdžia neprideda nė cento

Kiek šiuo metu ligoninė turi lovų, galbūt dėl emigracijos jaučiate jose besigydančiųjų stygių?

Ligoninėje yra 184 lovos, iš kurių 111 – aktyvaus gydymo, 60 – slaugos ir palaikomojo gydymo, 5 – globos, 5 – reabilitacijos bei 3 – paliatyviosios pagalbos. Šį pavasarį sumažinome 12 aktyvaus gydymo lovų, nes jos nėra užpildomos tiek, kiek reikalaujama (300 dienų). Mūsų lovos būna užimtos apie 290 dienų.

Dėl emigracijos pacientų nėra mažiau, nes išvyksta jaunesni gyventojai, o pas mus dauguma besigydančiųjų – vyresnio mažiaus žmonės.

77-erius gyvavimo metus skaičiuojanti Plungės rajono savivaldybės ligoninė neabejotinai turi kuo didžiuotis?

Mūsų ligoninė išsiskiria savo istorija – mes esame tik metais jaunesni už Kauno klinikas, ligoninė ne kartą kėlėsi iš vieno pastato į kitą, o nuo 1972 metų įsikūrė dabartinėse patalpose, kurios buvo atnaujintos. 2009 metais, kai šventėme įstaigos 70-ies metų jubiliejų, buvo atvykęs Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus, ta proga priešais centrines duris pastatėme koplytstulpį.

Didžiuojamės ir čia dirbusiais žmonėmis, garsinančiais Plungės vardą – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriumi Remigiju Žaliūnu, ilgamečiu Kauno klinikų direktoriumi profesoriumi Juozu Pundziumi, pasaulyje garsiu kardiochirurgu Rimantu Benečiu ir daugeliu kitų.

Džiaugiamės, jog mūsų įstaiga yra moderni, reorganizuota, yra Lietuvos sveikatą stiprinančių ligoninių asociacijos narė; viena iš nedaugelio rajoninių ligoninių, kuri yra Lietuvos sveikatos mokslų bei Vilniaus universitetų internatūros ir vidaus ligų rezidentūros bazė. Pas mus atvyksta praktikai iš aplinkinių rajonų – Skuodo, Mažeikių, Telšių, ir žinoma, iš Plungės kilę studentai. Tai įrodo mūsų ligoninės intelektualinį bei techninį lygį. Mes turime visą bendrąją klinikinę įrangą; Europos Sąjungos akredituotą klinikinę laboratoriją; rentgeno, ultragarso, endoskopinę tarnybas, naują 16 pjūvių per sekundę kompiuterinį tomografą; vienintelė iš šalies rajono ligoninių – branduolinį magnetinį rezonansą. Todėl galime atlikti įvairius tyrimus ir, kitaip nei didžiosiose Lietuvos ligoninėse, pas mus nereikia pacientams ilgai laukti.

Praėjusiais metais, laimėję Aplinkos ministerijos finansuojamą projektą, įsirengėme 80 Austrijoje pagamintų saulės kolektorių. Tai buvo reikalinga dėl ligoninėje padidėjusio šilto vandens poreikio, nes Ambulatorinės reabilitacijos skyriuje padidinome teikiamų paslaugų kiekį: jau antri metai veikia baseinas, povandeninio masažo vonios, įvairios vandens procedūros. Dabar iš saulės pasigaminame 21 proc. reikalingo šilto vandens, tai yra už 10 tūkst. eurų per metus. Galvojame apie ateitį - ruošiame projektą, kuriuo siekiame padidinti saulės kolektorių sistemą.

Nuo praėjusio rudens atsisakėme centralizuoto medicininio deguonies tiekimo, nes įsigijome šio deguonies gamybos generatoriaus sistemą, kuri atsipirks per trejus metus. Iki tol už medicininio deguonies tiekimą per metus sumokėdavome po 25 tūkst. eurų.

Kokius tikslus savo vadovaujamai įstaigai keliate šiems bei ateinantiems metams?

Pagrindinis tikslas – išsilaikyti rinkoje, teikiant kokybiškas, reikalingas paslaugas Plungės, Rietavo rajonų gyventojams bei svečiams.

Visiems žinoma, jog šiuo metu medikų atlyginimai yra vieni iš žemiausių, todėl ieškome būdų juos padidinti – mažiname darbuotojų skaičių, išlaidas, stengiamės teikti ir mokamas paslaugas. Beje, nuo gegužės 1-osios pakėlėme slaugytojams, laborantams algas 20 eurų.

Jūs ne tik vadovaujate didžiulei ligoninei, bet dirbate ir gydytoju - atliekate ultragarsinius tyrimus, kaip ilsitės po įtemptos darbo savaitės?

Išties poilsiui laiko turiu mažokai, bet mėgstu medžioti, skaityti, ypač poezijos knygas. Kasmet dalyvauju medžioklėse su kolegomis iš kitų miestų, 2014-aisiais net tapau Respublikinės medikų medžioklės laureatu – buvau taikliausias šaulys. Esu sumedžiojęs smulkiųjų žvėrelių – stirnų, elnių, šernų, o dėl didesnių laimikių į kitus kraštus nesiveržiu. Mėgstu piligrimines keliones – esu buvęs Romoje, Fatimoje, Hipokrato gimtinėje Graikijoje, neseniai grįžau iš Izraelio, kuriame lankiausi Jėzaus gimtajame Betliejuje ir kituose miestuose. Tačiau atostogauju tik rudenį ar pavasarį, vasarą man darbymetis.