Antanas Matulas: „Iškelta daug problemų, bet nė viena neišspręsta“ (1)

Seimo narys, šešėlinės vyriausybės sveikatos apsaugos ministras Antanas Matulas teigia  sulaukiąs daug gyventojų skundų dėl sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio veiklos.

„Daugiausia nepasitenkinimo kelia sveikatos apsaugos ministro V. P. Andriukaičio pasirašytas naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas. Apie gerokai išaugusias kainas kol kas kalba tik cukriniu diabetu sergantieji, tačiau tokių problemų kyla ir kitomis ligomis sergantiesiems.

Visose aštuoniose referentinėse šalyse vaistai pigo, išskyrus Lietuvą. Referentinė šalis parenkama pagal panašų į Lietuvos BVP, šalies dydį ir kt. rodiklius. Bazinė vaistų kaina nustatoma pagal mažiausios kainos analogus. Kadangi Lietuvoje kainos nesumažėjo, o valstybė dengia tik bazinę vaisto kainą, taigi priemokas tenka mokėti patiems pacientams. Tad kuriems nereikėjo primokėti, dabar reikia, o buvusios didesnės priemokos išaugo dar labiau.

Dėl ko kitur mažėjo kompensuojamųjų vaistų kainos? Buvo paskelbti vadinamieji tenderiai - atliekama potencialių tiekėjų paieška. Jie ir siūlė mažiausias kainas. O pas mus darbo grupės sprendžia, kokie vaistai bus kompensuojami. Tik neretai matome, kad tos grupės yra šališkos. Prisiminkime neseną atvejį, kai vakciną siūlė medikas, pats dirbęs toje farmacijos kompanijoje.

Iki birželio 15 d. sveikatos apsaugos ministras pažadėjo kompensuojamųjų vaistų problemą išspręsti. Tačiau kol kas sprendimo nėra, tik pažadai.

Taigi šiuo atveju yra didelis Sveikatos apsaugos ministerijos darbo brokas. Arba ji nemokėjo derėtis, kad kainos kristų, arba net nesiderėjo, nes galimai buvo interesas.

Tam tikra prasme gal dėl vaistų priemokos pacientai atsakingiau pasižiūrės į vaistų bei papildų pirkimą ir vartojimą. Žinoma, kad žmonės dažnai kompensuojamus vaistus pradeda vartoti ir nebaigia iki galo, perka naują pakuotę.

Be naujo kompensuojamųjų vaistų kainyno bėdų, nesuvokiamas ir nežmoniškas buvo sprendimas dėl paliatyviosios slaugos, vėliau atšauktas.

Šeimos gydytojams atsirado daug papildomo darbo, t. y. dokumentų ir ataskaitų pildymo. Neveikia ir receptų rašymo schema. Šeimos gydytojams suteikta teisė paskirti tyrimus, tačiau pamiršta apie finansavimą.

Naikinamos mažosios ligoninės. Ministerija džiaugiasi vyriausiojo respublikos chirurgo profesoriaus Juozo Pundziaus pasiūlytu chirurginės pagalbos Lietuvos Respublikoje optimizavimo planu. Iš esmės pagal jį Lietuvoje liktų septynios ar aštuonios ligoninės, kuriose būtų teikiamos chirurgijos paslaugos, nes siūlomų kriterijų neatitiktų nė viena mažoji ligoninė.

Ministerija sukėlė triukšmą dėl medikų atlyginimų. Galiausiai paaiškėjo, kad Lietuvoje tik keturiolika žmonių gauna apie 40 tūkst. litų dydžio darbo užmokestį. Bet ir tai dar reikia pažiūrėti visas aplinkybes, kokiomis jie gauna. Gal ir čia dar nėra problemos. O SAM bando aprėpti ir pati spręsti problemas ne pagal kompetenciją. Bet gal geriau ji kreiptųsi į Valstybinę darbo inspekciją, Valstybinę mokesčių inspekciją ar Specialiųjų tyrimų tarnybą, kurios pasiūlytų sprendimus. Dabar kuriamos darbo grupės, siunčiami kontrolieriai į ligonines ir vaistines, o kokia nauda? Darbas nuveiktas didelis, bet tik popieriuose. Iškelta daug problemų, bet nė viena neišspręsta. Gal ministerijai reikėjo apsiriboti dviem trim ir jas iki galo įveikti?

Kita vertus, per pusantrų metų Sveikatos apsaugos ministerija nieko nenuveikė teisės srityje – nepatvirtino nė vieno sisteminio dokumento, tik perkeltos ES direktyvos. Pateikta Lietuvos sveikatos programa net neverta svarstymo: supainioti tikslai ir uždaviniai ir pan. Seimo Sveikatos reikalų komitetas baigia ją taisyti. Tikimės, kad šis pataisytas strateginis dokumentas bus greitai priimtas.

Atrodo, kad šis sveikatos apsaugos ministras išeidamas palieka daugiau problemų nei rado. Atlikta daug tyrimų, studijų, išaugo kalnai dokumentų, pareikalavę daug lėšų ir laiko, tačiau taip ir likę popieriuose.“

 Užrašė Ilona Petrovė