Antimikrobinio atsparumo problema tendencingai auga

Bakterijų atsparumas antimikrobinėms medžiagoms yra viena didžiausių pastarųjų laikų žmonijos problemų. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje atsparumas antibiotikams auga itin sparčiais tempais. Atlikti skaičiavimai rodo, jog kasmet dėl vaistams atsparių infekcijų ES šalyse miršta virš 25.000 pacientų, o šių infekcijų gydymo išlaidos ir dėl prarasto našumo patiriami nuostoliai ES siekia 1,5 mlrd. EUR. Prognozuojama, kad 2050 metais pasaulyje dėl bakterijų atsparumo mirs apie 10 milijonų žmonių.

Reklama

Didžiausia atsakomybė – žemės ūkiui

Antibakterinis atsparumas (AMR) – kompleksinė problema, apimanti ne tik žmonių, bet ir gyvūnų sveikatą, o taip pat ir maisto sektorių. Teigiama, kad 2015 metais vien Lietuvoje visame žemės ūkyje buvo sunaudota beveik 12 tonų antibiotikų, o 2016 metais skaičius išaugo iki 13 tonų. Iš jų net 46 proc. sunaudojimo priklauso paukštienos augintojams.

Didieji JAV maisto gigantai jau imasi socialinės atsakomybės, skelbdami karą antibiotikams – pavyzdžiui, užkandinė „Subway“ dar 2015 metais pranešė, jog ateityje ketina visiškai atsisakyti vištienos ir kalakutienos, kuri buvo auginta naudojant antibiotikus. Panašios politikos visame pasaulyje pastaraisiais metais imasi ir kiti maisto tiekėjai, taip prieštaraudami gyvūnų auginimui antibiotikais.

Tyrimų statistika signalizuoja pavojų

Kalbant apie Europos Sąjungą, čia draudžiama naudoti antibiotikus gyvūnų augimo skatinimui, tačiau leidžiama vartoti gyvūnams susirgus. Komentuodamos AMR situaciją Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas pabrėžia, jog būtina imtis veiksmų.

„Tiek Europoje, tiek pasaulyje daugėja atvejų, kai nebeveikia antibiotikai. Pirmiausia, reikia riboti antibiotikų naudojimą žemės ūkyje, juos naudoti labai atsakingai ir tikslingai. Vis daugiau bakterijų pasižymi atsparumu kelioms antimikrobinėms medžiagoms. AMR tai tarsi XXI amžiaus maras“, – įspėja V. Paulauskas.

Anot specialisto, atliktų tyrimų rezultatai, kuomet iš mėsinių paukščių išskirtų žarnyno lazdelių buvo tiriamas atsparumas antimikrobinėms medžiagoms, nuo 2008 metų iki 2016 metų rodo spartų didėjimą, kas tik patvirtiną problemos opumą.

Komentuodamas situaciją nacionaliniu lygmeniu, V. Paulauskas primena, jog tinkamas antimikrobinių medžiagų naudojimas veterinarijoje yra viena iš pagrindinių VMVT veiklos sričių. „Kuriame rekomendacines gaires gyvūnų augintojams, kaip atsakingai reikia naudoti antibiotikus“, – teigė V. Paulauskas.

Problemos aktualumas daugeliui dar nesuprantamas

Anot Europos Komisijos, antimikrobinis atsparumas didėja dėl netinkamų antimikrobinių vaistų vartojimo, o tai kartu reiškia ir menką visuomenės išmanymą šia tema. Lietuvoje „Baltijos tyrimų“ atliktos visuomenės nuomonės apklausos duomenys rodo, jog tautiečiai, nepasitarę su gydytojais, antibiotikus naudoja susirgę bronchitu, gripu, kai skauda gerklę, vargina kosulys ar tiesiog karščiuojama.

Šiai dienai daugumai žmonių vis dar trūksta žinių ir supratimo, jog antibiotikai veikia tik bakterijas, bet ne virusus, o ir bakterijos turi būti konkrečiai identifikuotos, siekiant jas sunaikinti vaistais.

Be to, tik 37 proc. europiečių teigia žinantys, kad ES draudžia naudoti antibiotikus, kurie skatina greitesnį gyvūno augimą, o pirkdama produkciją visuomenė ne visada įsigilina iš kur ji atgabenta ir kaip buvo ruošiama pardavimams. Tinkama edukacija yra būtina siekiant mažinti antimikrobinių vaistų sukeliamas pasekmes.

Su maistu gauname ir bakterijas, ir vaistus

Europos Komisija jau yra parengusi gaires ir įgyvendina veiksmų planą, kurio tikslai yra stiprinti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms prevenciją ir kontrolę medicinos, veterinarijos ir maisto sektoriuose, tačiau plačioji visuomenė vis dar stokoja informacijos. Svarbu suvokti, jog net kasdieniai maisto pasirinkimai gali būti rizikingi.

Dietologės-mitybos specialistės Evelinos Pleterienės teigimu, mityba daro didelę įtaką mūsų organizmo antibakteriniam atsparumui. Vartotojas, rinkdamasis mėsą, turi atkreipti dėmesį iš kur ji, kaip auginta, kuo gyvulys šertas. Jei gyvulys buvo gydytas antibiotikais, tikimybė, jog jų likučių bus likę mėsoje, kurią mes valgysime, tikrai yra. Be to, padidėja tikimybė gauti ir mutavusias bakterijas. Todėl pirkėjai ir vartotojai, rūpindamiesi subalansuota mityba, turi būti sąmoningi rinkdamiesi racioną.