Antiretrovirusinė terapija infekuotiesiems ŽIV turi būti pradėta nedelsiant

XIX tarptautinė AIDS konferencija Vašingtone buvo pradėta naujomis rekomendacijomis: antiretrovirusinė terapija turi būti taikoma visiems suaugusiems ŽIV seropozityviems pacientams kaip galima anksčiau ir nepriklausomai nuo CD4 ląstelių kiekio kraujuje.

Kuo anksčiau taikoma, tuo geresni rezultatai

 CD4 ląstelių skaičius kraujuje yra žmogaus imuninės sistemos matas. Jis nusako ŽIV stadiją, komplikacijų prognozę. Atsižvelgiant į CD4 ląstelių kiekį kraujuje buvo pradedama antiretrovirusinė terapija.  

„CD4 ląstelės yra vienos pagrindinių imuninės sistemos ląstelių. Jei įsivaizduotume imuninę sistemą kaip sudėtingą orkestrą, tai to orkestro dirigentas yra CD4 ląstelės. ŽIV kaip tik atakuoja tiesiai tas ląsteles, ir pagal jų kiekį galima pasakyti, kokia yra žmogaus imuninės sistemos būklė. Jei nebus dirigento, nebus ir muzikos“, - vaizdžiai „Vakarų Lietuvos medicinai“ paaiškino Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius dr. Saulius Čaplinskas.

Naujos rekomendacijos pakeitė požiūrį į ŽIV gydymo pasirinkimą - kuo anksčiau ši terapija  bus pradėta taikyti, tuo geresni bus rezultatai.

 Nuo to laiko, kai buvo pradėta taikyti antiretrovirusinė terapija, praėjo 25 metai. Apžvelgus rezultatus ši terapija buvo įvertinta kaip paprasta, gerai toleruojama ir efektyvi terapija, ryškiai sumažinanti oportunistinės infekcijos ir mirčių atvejų skaičių  ŽIV infekuotiems pacientams. Tačiau šioje sferoje susiduriama su paciento nuolatinio stebėjimo ir sistemingo gydymo problema, nes daugelis pacientų gydymo atsisako ar jį nutraukia prieš laiką.

 Mokslininkai nustatė, kad antiretrovirusinė terapija turi būti rekomenduojama visiems suaugusiems, infekuotiems ŽIV, ir kuo anksčiau. Įrodymais pagrįsta praktika rodo, kad CD4 ląstelių kiekio vertinimas, jų skaičius neturi būti kriterijumi delsiant taikyti terapiją.

 Terapija turi būti maksimali, ilgalaikė - trunkanti visą gyvenimą ir pradėta net ir esant oportunistinei infekcijai. Jos tikslas yra slopinti ŽIV replikaciją, vengti rezistencijos, skatinti imunitetą ir pagerinti ŽIV infekuotų pacientų sveikatą.

Pabrėžiama, kad nors būtina siekti griežto gydymosi monitoringo, gydymas privalo būti individualizuotas.

Šios gydymo rekomendacijos nusako pagrindinius ŽIV infekuotų pacientų gydymo principus ir teikia vilčių pagerinti pacientų sveikatą.

Nuogąstaujama, kad tai sukels daugiau problemų draudimo kompanijoms, tačiau mokslininkai mano, kad šios idėjos liečia ne vien pinigus. Tai nauji prioritetai, kuriuos privaloma nustatyti siekiant naujų laimėjimų AIDS gydymo srityje.

Svarbu ir prevencija, ir  pasiryžimas gydytis

„Rezultatai labai džiuginantys, galbūt, sulaukus daugiau duomenų apie ilgalaikę tokio gydymo perspektyvą,  sulauksime ir konkrečių Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų, kaip  įdiegti tai praktikoje. Juk  kalbama ne tik apie kainą, bet ir apie ilgalaikes pasekmes pradėjus terapiją tada, kai žmogus  dar jaučiasi fiziškai sveikas. Gal išsivystys atsparumas vaistams, jei neteisingai juos vartos, ir  pan.“ – sakė S. Čaplinskas.   

Jis paaiškino, kad šiuo metu antiretrovirusinė terapija taikoma ne tik atsižvelgiant į CD4 ląstelių kiekį. Kitas svarbus rodiklis – viruso krūvis, t. y. kiek virusų yra organizme ir kaip  sparčiai jie dauginasi. Trečias rodiklis - kokia yra psichologinė žmogaus būsena, ar jis pasirengęs laikytis skirto gydymosi režimo: kiekvieną dieną gerti vaistus, nealinti organizmo narkotikais, alkoholiu ir t. t.

S. Čaplinskas  primena, kad svarbiausia ŽIV prevencijos priemonė yra prezervatyvų naudojimas lytinių  santykių metu, narkotikų  nevartojimas. O esant abejonių dėl galimo užkrato reikia pasidaryti  ŽIV testą, kad atėjus laikui būtų galima skirti gydymą.

vlmedicina.lt

 Šaltinis

Martha Kerr, „HIV treatment should beginn as early as possible“, JAMA, 2012; 308:387-402.