Apibendrinti 7–17 m. amžiaus mokinių sveikatos duomenys

Higienos instituto specialistai apibendrino 7–17 m. amžiaus mokinių sveikatos duomenis, 2016–2017 mokslo metais sukauptus naujai sukurtoje Vaikų sveikatos stebėsenos informacinėje sistemoje.

Reklama

2016 metais Lietuvos ugdymo įstaigose mokėsi 286 864 7–17 metų amžiaus vaikų, iš kurių 62 proc. buvo normalaus kūno svorio. 5 proc. likusių buvo nutukę, antsvorį turėjo 14 proc., per mažo svorio buvo 10 proc. vaikų bei 9 proc. vaikų KMI nebuvo nurodytas. Vertinant KMI rodiklius pagal lytį, iš turinčių per mažą svorį 54 proc. sudarė mergaitės, kitose KMI įvertinimo grupėse (normalus svoris, antsvoris, nutukimas, nenurodyta) pirmavo berniukai.

Remiantis vaiko sveikatos pažymėjime pateikta informacija apie fizinį pajėgumą, 2016 m. 89 proc. vaikų buvo sveiki ar turėjo nedidelių sveikatos sutrikimų (nustatyta pagrindinė fizinio ugdymo grupė). Pasiskirstymas pagal lytį šioje grupėje vaikų buvo panašus (49 proc. mergaitės, 51 proc. berniukai). Vaikai, turintys nedidelių sveikatos sutrikimų (parengiamoji grupė) 2016 m. sudarė 3,7 proc. 7–17 m. amžiaus mokinių, iš kurių 57 proc. buvo 7–17 m. mergaitės. Nuolatiniai ar laikini sveikatos sutrikimai (specialioji fizinio ugdymo grupė) nustatyti 1,2 procento 7–17 m. amžiaus mokinių, iš kurių mergaitės sudarė 53 proc., berniukai – 47 procentus. Mažiausią vaikų dalį 2016 m. sudarė atleisti nuo kūno kultūros pamokų. Šiai grupei priskirti 284 vaikai (0,1 proc.).

2016 m. duomenimis, 19,48 proc. 7–17 m. amžiaus vaikų neturėjo kariozinių, plombuotų ar išrautų dantų. Labai žemas nuolatinių dantų ėduonies intensyvumo rodiklis (KPI) 2016 m. buvo nustatytas 29 proc. 7–17 m. amžiaus vaikų, žemas KPI indeksas – 12,15 proc., vidutinis – 21,18 proc. vaikų. Aukštą KPI indeksą turėjo 14,18 proc. ir labai aukštą – 21,96 proc. Lietuvos vaikų.

2016 m. daugiausiai 7–17 m. amžiaus vaikų sirgo kvėpavimo sistemos (372,18 atvejų 1000 vaikų), akių ir jų organų (225,96 atvejų 1000 vaikų), virškinimo sistemos (216,02 atvejų 1000 vaikų) ligomis. Ketvirtoje vietoje pagal sergamumą buvo ligų grupė: simptomai, požymiai ir nenormalūs klinikiniai bei laboratoriniai radiniai, neklasifikuojami kitur (180,79 atvejų 1000 vaikų). Dažniausiai pastebėti šie sutrikimai: gerklės ir krūtinės skausmas, nenormali laikysena, nenormali tuberkulino mėginio reakcija bei pilvo dubens skausmas. Pilvo dubens skausmas užėmė didžiausią sergamumo atvejų dalį šioje grupėje (93,69 atvejai 1000 vaikų). Penktoji pagal didžiausią sergamumo atvejų skaičių ligų grupė 2016 m. buvo sužalojimai, apsinuodijimai ir tam tikrų išorinių poveikių padarinių diagnozės (144,61 atvejų 1000 vaikų).