Apie elektrolitus, jų naudą ir pavojus
Pirmas svarbus dalykas, kurį pataria specialistai daug sportuojantiems, gausiai prakaituojantiems, sergantiems širdies ligomis, taip pat dažnai viduriuojantiems žmonėms, yra pasirūpinti savo organizmo elektrolitų pusiausvyra. Ir nors sąvoka „elektrolitai“ nėra kokia naujiena, galime išsamiau apžvelgti elektrolitų naudą, poveikį sveikatai, rekomendacijas, galiausiai - naujausius su elektrolitais susijusius tyrimus. Ir nesvarbu, - kalbame apie augalus, gyvūnus, ar apie žmones – elektrolitai yra būtina gyvybės egzistavimo sąlyga.
Kas gi tie elektrolitai ir kuo jie mums naudingi?
Chemiškai elektrolitai yra medžiagos, kurios virsta į teigiamus ar neigiamus jonus tirpale bei sugeba praleisti elektros srovę. Jokia aukštesnė gyvybės forma negali egzistuoti be elektrolitų. Taip pat ir žmogus. Elektrolitai būtini mūsų ląstelių ir organų funkcionavimui. Tai kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose randami mineralų jonai.
Šie mineralai gali būti rūgštinio, bazinio pobūdžio, taip pat druskos. Mums svarbiausi ir aktualiausi elektrolitai yra kalcis, magnis, chloras, fosforas, kalis, natris.
Elektrolitai atlieka daug ir gana svarbių funkcijų. Pirma, reguliuoja vandens kiekį, apykaitą organizme. Reguliuoja ir kraujo pH, nervines bei raumenų funkcijas, kraujo spaudimą, atkuria pažeistus audinius. Pavyzdžiui, raumenų susitraukimas vyksta tam tikrų cheminių reakcijų dėka. Šių reakcijų metu į raumenų ląsteles siunčiami elektriniai signalai. Raumenys ir neuronai aktyvuojami elektrolitams judant tarp ekstraląstelinio bei viduląstelinio skysčio ląstelėse per vadinamuosius jonų kanalus. Tad raumenų susitraukimui būtini kalcio, natrio, kalio jonai. Be šių jonų susitraukimas silpnėja arba tampa nebekontroliuojamas.
Antra, elektrolitai atlieka transportavimo funkciją – perneša įvairias medžiagas (tarp jų ir maisto) į įvairias kūno vietas.
Konkrečiai magnio jonas būtinas energijos apykaitai, nervinio impulso perdavimui, fermentų aktyvumui palaikyti, kaulų ir dantų struktūros formavimuisi. Panašios ir kalio funkcijos. Štai natris reguliuoja troškulio pojūtį, dalyvauja termoreguliacijoje, palaiko pH pusiausvyrą. Neigiami chloro jonai įjungiami į deguonies apykaitą bei yra svarbūs virškinimui, nes įeina į skrandžio rūgšties sudėtį.
Naujesni tyrimai atskleidžia, kad įvairūs elektrolitų jonai atsakingi ir už detoksikacijos procesus, palaiko limfinės sistemos būklę. Tai vyksta sudarant tam tikrus cheminius junginius, vadinamus chelatais. Taip toksinės medžiagos detoksikuojamos anksčiau, nei jos sugeba pakenkti mūsų kūnui. Puikiu detoksikavimo pavyzdžiu gali būti organizme susidariusių nuodingų amino junginių utilizavimas.
Verta paminėti ir svarbą imuninei sistemai – elektrolitų dėka ląstelių membranos išlaikomos stiprios, pro jas sunkiau patenka virusai ar bakterijos.
Sutrikus elektrolitų pusiausvyrai
Elektrolitų koncentracijos pokyčius dažnai sukelia kitos sveikatos būklės, kaip inkstų, širdies ligos. Dargi jau paminėti prakaitavimas, vėmimas ar viduriavimas. Pastebėta, kad elektrolitų disbalansas labiau tikėtinas ir atėjus karščio bangoms vasarą, taip pat vartojant kai kuriuos vaistus nuo kraujospūdžio: diuretikus, AKF inhibitorius kraujospūdžiui, vaistus nuo vėžio.
Sunerimti dėl sutrikusios elektrolitų pusiausvyros galima, jei žmogų dažnai apima nuovargis, vangumas, sutrinka širdies ritmas, atsiranda jautrumas ir dirglumas, galvos svaigimas. Taip pat kamuoja raumenų spazmai, dažnai kinta kraujospūdis.
Visus šiuos nemalonius pojūčius gali sukelti tiek per didelė, tiek per maža elektrolitų koncentracija. Būtina atkreipti dėmesį, kad per daug elektrolitų žmogaus organizme irgi neduoda jokios naudos. Štai per didelis natrio kiekis (hipernatremija) sukelia bendrą organizmo silpnumą. Labai aukšta natrio koncentracija gali išsivystyti į paralyžių, širdies smūgį, net komą.
Per didelė kalio koncentracija taip pat pavojinga. Vartojantiems diuretikus ar daug širdies bei kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų patariama atsisakyti kalio papildų ar maisto, kuriame gausu kalio. Taip yra todėl, kad daugelis tokių vaistų sulaiko kalį organizme, o jo kiekis ir taip didėja.
Kalcio koncentracija tampa didesnė, nei įprasta, gana retai. Taip atsitikus, vertėtų išsitirti, ar nėra kitų ligų. Pavyzdžiui, kaulų ligų, endokrininės sistemos veiklos sutrikimo ar net vėžio. Žmones, kurių didesnė kalcio koncentracija kraujyje, kamuoja apetito stoka, dažnas vėmimas, gali ištikti koma.
Tam, kad užtikrintume normalų elektrolitų kiekį organizme, turime peržvelgti savo maisto racioną. Štai kalcio gausu pieno produktuose, neapdorotuose javainiuose, pupelėse, šparaguose, šviežiose figose. Bananuose, pomidoruose, apelsinuose, melionuose, bulvėse daug kalio. Magnio rasime daržovėse, riešutuose, įvairiose kruopose.
Po viduriavimo, vėmimo, intensyvios treniruotės galima 3-4 dienas pavartoti geriamųjų elektrolitų tirpalų. Milteliai tokiems tirpalams parduodami vaistinėse, tačiau yra receptų ir namų gamybos elektrolitų tirpalams. Tokie tirpalai apsaugo organizmą nuo dehidratacijos, atkuria greitai prarastų elektrolitų kiekį. Tiesa, po viduriavimo ir vėmimo litrą tirpalo su išmaišytais jame elektrolitų milteliais reiktų gerti pamažu, po valgomąjį šaukštą, kad vėl neprasidėtų vėmimas. Būklei pagerėjus, kelias dienas galima maitintis ryžiais, bananais, virtomis bulvėmis.
Naujausios žinios
Oregono valstijos ( JAV ) Linus Paulig institute buvo tiriamos magnio ir kitų elementų ar maisto medžiagų sąveikos. Nustatyta, kad mikroelementas cinkas slopina magnio pasisavinimą, sutrikdo magnio jonų pusiausvyrą organizme. Magnio pasišalinimą iš organizmo ir kaupimąsi slopina daug skaidulų turintis maistas, todėl didesnei magnio koncentracijai kraujyje palaikyti patariama vartoti viso grūdo maisto produktus. Magnio pasisavinimą ir visišką organizmo aprūpinimą juo užtikrina ir didesnio baltymų kiekio suvartojimas. Štai suvartojant su maistu per dieną apie 80-90 gramų baltymų, magnis pasisavinamas geriausiai. Nors vitaminas D3 didžiausią įtaką daro kalcio pasisavinimui, nustatyta teigiama įtaka ir magnio apykaitai. Aktyvi vitamino D3 forma, kalcitriolis, magnio absorbciją gerina žarnyne.
Elementas kalcis kelis pastaruosius metus buvo ne kartą linksniuojamas mokslo literatūroje. Suabejota kalcio ir vitamino D3 nauda osteoporoze sergantiems pacientams. Dar daugiau, kai kurie tyrimai teigė, jog nuolatinis kalcio vartojimas gali sukelti širdies smūgį. Sergantiems vėžiu kalcio gerti išvis nerekomenduojama. Taip yra todėl, kad sergant onkologinėmis ligomis, kalcis ir taip dažnai būna išplaunamas iš kaulų, jo koncentracija kraujyje didėja. Tad papildomas vartojimas, tikėtina, tik pakenks.
Naujausi kalcio tyrimai vėl akcentuoja teigiamą kalcio poveikį ir užsimena, jog daug kas priklauso nuo dozės. Štai Kanados moksliniame žurnale Endocrine Society`s Journal of Clinical Endocrinology & Metabolism išspausdinta viena publikacija. Joje akcentuojamas tyrimas, teigiantis, kad 1g kalcio kasdien moterims pailgina gyvenimo trukmę ir sumažina senatvinių ligų riziką. Kadangi tyrimas truko net dvylika metų ir jame dalyvavo net 10 tūkstančių kanadiečių, turinčių įvairių sveikatos sutrikimų, norisi tikėti, kad rezultatai verti dėmesio. Keisčiausia, kad vyrų gyvenimo trukmei kasdieninė 1g kalcio dozė įtakos neturėjo.
Dėmesio šiemet sulaukė ir dar vienas svarbus jonas – kalis. Apžvalginių studijų metu nustatyta, kad iš 5600 tyrime dalyvavusių vyrų ir moterų, vyresnių nei 65 metų, didesnę širdies smūgio riziką turėjo tie, kurie su maistu gaudavo nepakankamai kalio.
Du receptai elektrolitų gėrimui
Tokį gėrimą galima gerti vietoje deserto ar po fizinės treniruotės.
Pirmasis variantas: ¼ stiklinės citrinų sulčių, ¼ stiklinės laimo sulčių, stiklinė apelsino sulčių su minkštimu, nubrauktas šaukštelis druskos, vienas litras vandens. Viską gerai sumaišome ir prieš kiekvieną gurkšnojimą suplakame.
Antrasis variantas (saldesnis): 2 puodeliai kokosų pieno, 1 nubrauktas šaukštelis druskos, 1 šaukštelis medaus, 1 litras vandens. Vėlgi viską suplakti ir sugerti per dieną kartu su įprasta mityba.
Šaltiniai
https://www.medicalnewstoday.com/articles/153188.php
Seelig, M. S. (2003). The magnesium factor. New York, Penguin.
Food and Nutrition Board, Institute of Medicine. (2004). Dietary reference intakes for water, potassium, sodium, chloride, and sulfate. Washington D.C.: National Academy Press.
Susiję straipsniai
