Apie homeopatiją: užsiimant savigyda, galimos ir šalutinės reakcijos

Rugpjūčio 15-ąją, minint Žolinę, tai puiki proga atsigręžti ir į vaistažolių, augalų ir kitų natūralių gydymosi būdų teikiamą naudą. Tačiau vaistininkai įspėja, net augaliniai preparatai, vartojami neatsakingai ar su kai kuriais vaistais, gali sukelti sunkių šalutinių reakcijų.

Reklama

Placebo efektas ar reali nauda?

„Dauguma žmonių homeopatijos nuo augalinių preparatų neskiria, nes dauguma homeopatinių preparatų savo sudėtyje taip pat turi augalinės kilmės veikliųjų medžiagų, tačiau jų koncentracija yra kur kas mažesnė negu augaliniuose preparatuose. Homeopatijos principą puikiai nusako posakis – „panašus gydo panašų“, reiškiantis, kad didelės preparato dozės sukelia patologinius simptomus, o mažos tuos pačius simptomus gydo“, - pažymėjo „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Viltė Radzevičiūtė.

Jos teigimu, homeopatinių vaistų gamyboje naudojamos natūralios medžiagos mažais kiekiais, pavyzdžiui, įvairūs augalai, gamtiniai metalai, mineralai. Štai žoliniai preparatai, atvirkščiai, sudėtyje turi didelius kiekius vaistinių augalų. Įprastai homeopatiniais preparatais gydymas trunka ilgiau, dažnai skiriamos didesnės dozės, bet pasireiškia mažiau šalutinių reakcijų.

Vaistininkės teigimu, homeopatinis gydymas dažniausiai skiriamas labiausiai pažeidžiamoms grupėms – vaikams, nėščiosioms, bet neretai jį renkasi ir žmonės, vartojantys daug vaistinių preparatų, todėl ieškantys natūralesnio gydymo būdo. Pasak vaistininkės, sudėtingų ligų homeopatiniams vaistams nereiktų patikėti, o štai organizmo imunitetui stiprinti – tai puiki priemonė.

„Homeopatinis gydymas puikiai veikia gydant nesunkius susirgimus, pavyzdžiui, peršalimo sukeltą slogą, gerklės skausmą ar kosulį, taip pat alergines ar netgi psichosomatines ligas“, – pastebi V. Radzevičiūtė.

Visgi kai žmogus neįvertina savo sveikatos sutrikimų sunkumo, užsiima savigyda, gali pasireikšti sąveikų su vaistiniais preparatais šalutinės reakcijos.

„Žmonės dažnai neatkreipia dėmesio į medžiagų kiekius, nežino kiekių žymėjimų homeopatiniuose preparatuose ir jiems atrodo, kad tai yra visiškai tas pats, nes „juk abiejų sudėtyje yra augalų“. Taip pat reiktų vengti augalų rinkimo, kai tiksliai jų nepažįstate, svarbu juos džiovinti tinkamomis sąlygomis, nerinkti augalų, augančių pakelėse, netoli gamyklų ar miestų“, – pažymi vaistininkė.

Atsargiai: jonažolės ir spanguolės

V. Radzevičiūtės teigimu, klaidinga galvoti, kad vartojant vaistinius preparatus galima vartoti ir bet kokias kitas vaistažoles, nes jos tarpusavyje gali sąveikauti.

„Žmogaus organizmas yra tarsi cheminė laboratorija, todėl vartojant bent kelis skirtingus vaistinius preparatus reiktų pasitikrinti jų suderinamumą. Vaistažolių ir cheminių preparatų sąveika yra tokia pat svarbi kaip ir kelių cheminių preparatų. Vaistažolės gali keisti vaisto pasisavinimą, pašalinimą, pasiskirstymą organizme, mažinti arba didinti vaistų poveikį, sukelti šalutines reakcijas. Taigi visada svarbiau pasikonsultuoti su specialistu, negu užsiimti savigyda“, – pabrėžia vaistininkė.

Kai kurie netinkamai vartojami augalai, pasak V. Radzevičiūtės gali būti itin pavojingi, pavyzdžiui, jonažolė mažina kontraceptikų poveikį.

„Ko gero, daugiausia sąveikų turintis augalas yra jonažolė, kadangi ji reaguoja su daugybe vaistinių preparatų tokių kaip antidepresantai, kontraceptikai, kraują skystinantys vaistai, vaistai nuo migrenos. Taip pat dėmesį reiktų atkreipti į dažnai vartojamą augalą – valerijoną, skirtą nemigai, nerimui malšinti, kuris gali reaguoti su antidepresantais, raumenis atpalaiduojančiais vaistais.

Žmonėms, vartojantiems vaistus traukuliams gydyti, reikėtų vengti ginkmedžio ir nakvišos. Didelė pacientų grupė vartoja kraują skystinančius vaistus, kurie gali sąveikauti su spanguolėmis, ženšeniu, ginkmedžiu, česnaku, imbieru. Net žalioji arbata gali keisti kraują skystinančių vaistų poveikį dėl sudėtyje esančio vitamino K“, – pabrėžė „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.