Apie išaugusį mineralų poreikį nėštukei vegetarei pranešė mėsos poreikis

Paskutines nėštumo savaites skaičiuojanti Martyna 7 metus buvo vegetarė, tačiau besilaukdama pajuto nenumaldomą norą valgyti mėsą. Ir valgė, nes organizmas ir būsimas vaikelis to reikalavo. Būsima mama sako, kad išlikti energingai ir žvaliai nėštumo metu jai padeda įsiklausymas į organizmo poreikius ir įprastas dienos režimas.

Martyna pasakoja mėsos poreikį patenkinusi per kelis mėnesius, tad dabar jau grįžo prie įprastos sau mitybos. Su nėštumu į Martynos racioną atkeliavo ir daugiau pokyčių.

„Mano valgymo įpročiai kardinaliai pasikeitė – nėštumo metu pasidariau visiška smaližė, nors iki tol daug mieliau rinkdavausi sūrų maistą. Ir tas mėsos poreikis buvo netikėtas. Per kelis mėnesius jį patenkinau ir dabar jaučiu, kad man ji vėl nebekelia jokių simpatijų. Griežtų dietų nėštumo metu nesistengiu laikytis. Jaučiu, kad mano organizmas pats pasako, ko jam trūksta – taip visada buvo. Žinoma, atsižvelgiu į tam tikras rekomendacijas, pvz., nevalgau šviežios žuvies. Bet vyro tikrai nežadinu vidury nakties, kad važiuotų man pirkti spurgų“, - kalbėdama apie netikėtus maisto įgeidžius šypsosi būsima mama.

Mineralai, kurių poreikis padvigubėja

Netikėtą vegetarės potraukį mėsai BENU vaistininkė Audronė Ziemelytė aiškina išaugusiu tam tikrų mineralų ir vitaminų poreikiu nėštumo metu. Vienas iš jų – geležis, o mėsa – vienas pagrindinių jos šaltinių.

Pasak vaistininkės, besilaukianti mama turėtų nepamiršti, kad ji yra vienintelis visų vaisiaus vystymuisi būtinų medžiagų šaltinis savo vaikui. Todėl net ir sveika moters mityba iki nėštumo nebūtinai užtikrins pakankamą vitaminų ir mineralų kiekį nėštumo metu. Tam tikrų medžiagų poreikis pastojus išauga dvigubai.

„Geležis – vienas tokių mineralų. Ji itin svarbi tiek mamos, tiek kūdikio sveikatai. Geležis būtina kraujo susidarymui ir deguonies pernešimui. Geležies poreikis itin išauga antrajame nėštumo trimestre, kai moters organizme kraujo gerokai padaugėja. Tuo galima paaiškinti ir atsiradusį Martynos potraukį mėsai. Svarbu žinoti, kad jei geležies trūks mamai, jos trūks ir vaisiui. Viena iš pasekmių – deguonies trūkumas, galintis sutrikdyti gyvybiškai svarbių organų vystymąsi“, - apie geležies svarbą kalba A. Ziemelytė.

Pasisavinti geležį padeda vitaminas C, todėl, vartojant geležį papildomai, rekomenduojama rinktis geležies preparatus kartu su vitaminu C.

Pasirūpinus tinkamu deguonies pernešimu vaisiui, reikia nepamiršti ir besiformuojančio skeleto. Kad formuotųsi tvirti kaulai ir dantys (pieninių dantukų užuomazgos susiformuoja dar pirmajame trimestre), raumenų sistema ir normali širdies veikla, nėštumo metu moteris turėtų gauti ir dvigubai daugiau kalcio.

„Kalcis nėštumo metu svarbus ir pačiai mamai. Jeigu nėščioji kalcio gauna per mažai, vaisius jo atsargas ima iš mamos. Besilaukianti moteris tai greitai pajus – atsiras problemų su dantimis. Tad pakankamas kalcio kiekis apsaugo ir būsimą mamą nuo mineralų trūkumo sukeltų sveikatos problemų“, - sako vaistininkė.

Dauguma nėščiųjų susiduria su dar viena problema – kojų mėšlungiu, kai kurios junta ir susitraukimus gimdoje. Visa tai gali būti magnio ir cinko trūkumo požymiai. „Magnio trūkumas gali paskatinti priešlaikinį gimdymą, todėl, pajutus šiuo simptomus, magnio rekomenduojama vartoti papildomai“, - sako A. Ziemelytė.

Šių mineralų besilaukiančios moters racione taip pat turėtų būti daugiau nei įprastai. Magnis ir cinkas padeda išvengti mėšlungio blauzdų srityje, palaikyti normalų tonusą gimdoje, reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir kraujospūdį.

Vitaminai D ir B9 – ir vaisiaus, ir mamos sveikatai

Be mineralų, nėštumo metu mamos ir vaisiaus sveikatai ir gerai savijautai itin svarbūs ir vitaminai, iš kurių galima išskirti du: vitaminą B9, geriau žinomą kaip folio rūgštį, ir vitaminą D.

„Folio rūgštį rekomenduojama pradėti vartoti dar planuojant nėštumą. Jeigu iki pastojimo jos nevartojote, tuomet reikėtų pradėti vartoti kuo anksčiau pastojus. Folio rūgštis apsaugo vaisių nuo įvairių raidos ydų, nervų sistemos defektų. Kodėl folio rūgštį svarbu pradėti vartoti kuo anksčiau? Centrinė nervų sistema ir smegenys yra pirmieji organai, kurie pradeda vystytis. Neuroninis vamzdelis ir smegenų užuomazgos pradeda formuotis jau pirmąjį nėštumo mėnesį, ir folio rūgštis čia atlieka svarbų vaidmenį“, - pasakoja BENU vaistininkė ir prideda, kad folio rūgštis taip pat sumažina priešlaikinio gimdymo riziką bei riziką kūdikiui gimti per mažo svorio.

Nėštumo metu būsimai mamai reikėtų gauti ir dvigubai didesnę kiekį vitamino D. Tokio klimato šalyse kaip Lietuva, vitamino D rekomenduojama vartoti papildomai ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, ypač nėščiosioms.

„Pakankamas vitamino D kiekis padeda apsaugoti kūdikį nuo rachito, o senatvėje – nuo osteoporozės, I tipo cukrinio diabeto, sąnarių ir kitų ligų. Trūkstant vitamino D, padidėja priešlaikinio gimdymo tikimybė“, - šio vitamino svarbą pristato specialistė.

Vaistinė primena, kad būsimai mamai reikėtų rinktis preparatus, kurių sudėtyje būtų tik aukščiausios kokybės medžiagos, nebūtų nereikalingų priedų – tik aktyviosios medžiagos.

Gerą savijautą palaiko ir sportas bei įprasta veikla

Jeigu nėštumas sklandus, išlikti energingai ir žvaliai gali padėti ir įprasto dienos režimo laikymasis. Tą suprato ir Martyna, neatsisakiusi nei sporto, nei įprasto gyvenimo ritmo. Tiesa, jis kiek sulėtėjo.

„Visada buvau gan aktyvus žmogus, gerai jaučiu ir pasitikiu savo kūnu, todėl vis dar stengiuosi sportuoti 4-5 kartus per savaitę. Aišku treniruočių pobūdis pasikeitė – lankau nėščiųjų jogą, kineziterapijos užsiėmimus, baseiną. Atsisakiau bėgimo, važiavimo dviračiu – tokių veiklų, kurios sukelia didesnes vibracijas. Žinoma, stengiuosi patirti kuo mažiau streso, nepervargti. Jaučiu, kad nėštumas pridėjo papildomo emocinio jautrumo, todėl reguliariai susirandu progą paverkti“, - šypsosi būsima mama.

Ji pripažįsta, kad kiek sulėtinti tempą paskatino ir prisidėjęs papildomas svoris.

„Dabar emocijos stabilesnės, tačiau nuovargis jaučiasi dėl pasikeitusių kūno formų – prisidėjo papildomi 13 kg, suprastėjusio miego – daug sunkiau surasti patogią miego poziciją, dažnai naktį prabundu. Tačiau mano organizmui reikalinga rutina, todėl geriausiai jaučiuosi gyvendama įprastu dienos režimu, kaip ir anksčiau. Stengiuosi keltis apie 8 val., daryti mankštą. Šiuo metu mėgaujuosi galimybe turėti ilgus, lėtus pusryčius. Vakarais jaučiu didesnį nuovargį, todėl miegoti einu anksčiau. Taip pat jaučiu trumpalaikės atminties suprastėjimą – eidama į parduotuvę nusipirkti trijų produktų vakarienei, vis tiek kažkurį iš jų pamirštu. Už tai grįžtu su ledų porcija“, - savo savijautą nėštumo metu apibendrina Martyna.