Apie ką šnekėjosi buvę sveikatos apsaugos ministrai

Prieš septynerius metus įsteigtas Sveikatos apsaugos ministrų klubas buvo stikęs vos kelis kartus. Dažnai besikeičiantys ministrai ne visuomet rasdavo laiko prisiminti šią asociaciją. Dabartinė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė Mediko dienos proga sukvietė visus buvusius ministrus pasikalbėti, aptarti reikalų ir atgaivinti klubo veiklą. 16 vyrų širdingai priėmė pirmosios ministrės moters kvietimą.

Įdomioji statistika

Pirmuoju sveikatos apsaugos ministru buvo Jurgis Alekna 1918-1919 m. Nuo to laiko keitėsi jų pareigų pavadinimai, pavardės. Iki R. Šalaševičiūtės sveikatos sistemą kūrė 34 politikai. Skaičiuojant gyvuosius, tokių yra 16. R. Šalaševičiūtė yra 17-oji. Periodas nuo 1992 m. pasižymėjo itin aktyvia sveikatos apsaugos ministrų kaita.

Jonas Platūkis 1980–1989 m.

Antanas Vinkus 1989-1990, 1994-1996 m.

Juozas Olekas 1990-1992, 2003-2004 m.

Vytautas Kriauza 1992-1993 m.

Jurgis Brėdikis 1993-1994 m.

Juozas Galdikas 1996-1998 m.

Laurynas Mindaugas Stankevičius 1998-1999 m.

Raimundas Alekna 1999-2000 m.

Vinsas Janušonis 2000-2001 m.

Konstantinas Romualdas Dobrovolskis 2001-2003 m.

Žilvinas Padaiga 2004-2006 m.

Rimvydas Turčinskas 2006-2008 m.

Gediminas Černiauskas 2008 m.

Algis Čaplikas 2008-2010 m.

Raimondas Šukys 2010-2012 m.

Vytenis Povilas Andriukaitis 2012-2014 m.

Keturi iš jų neturi medicininio išsilavinimo. Keturi negalėjo dalyvauti šiame susitikime – V. Andriukaičio neišleido gydytojai iš reabilitacijos, J. Oleka užsienyje, R. Šukys neatvyko dėl asmeninių priežasčių.

Kas rūpi dabartinei ministrei

„Man labai norėjosi, kad šitas klubas veiktų. Šios dienos darbotvarkėje yra vienas klausimas – gal mes, buvusių sveikatos apsaugos ministrų klubas, galime kam nors įsteigti stipendiją kokios nors išskirtinės specialybės gydytojui rezidentui ir „išmaniajai“ slaugytojai. Kaune jau parengta ir bus adaptuota išmaniosios slaugytojos programa. Vyresnio amžiaus žmonėms, vienišiems, sergantiems slaugytoja galėtų išrašyti ir receptus, siuntimus ir spręsti kitas problemas. Apie tai šiandien padiskutuokime. Kiti darbotvarkės klausimai: referencinių centrų steigimas. Tai daugiausiai diskusijų, nesutarimų ir pykčių sukėlęs klausimas tarp dviejų neurochirurgų draugijų, aš jau nekalbu apie didžiąsias gydymo įstaigas. Kitas klausimas, apie kurį šiek tiek šnekėjausi su kai kuriais buvusiais ministrais. Man sakė, įdomu, kas ryšis uždaryti, pertvarkyti ligonines, skyrius. Algis Čaplikas ryžosi, bet liūdnai baigėsi. Taip buvo pajuokauta. O jei rimtai, tai mes priartėjome prie tos ribos, kai tas klausimas yra neišvengiamas. Statistiškai mes turime 30 proc. laisvų lovų pagal mūsų paskaičiuotus ir pateiktus duomenis. Žinia, tai daugiausiai yra rajoninės ligoninės, bet tai yra skaudus klausimas. Mes penkis gimdymo skyrius pasiruošę pagal tuos skaičius uždaryti ir jau ramybės dvi savaitės nėra: atakuoja merai, ligoninių vadovai, medikų profsąjunga ir t. t. Bet diskutuoti reikia, nes mes tik šituo keliu eidami galime padidinti gydytojams atlyginimus. Beje, slaugytojų atlyginimai didinami praktiškai visur. Pavyzdžiui, Palangos reabilitacijos ligoninė prideda 100 eurų. Kitas klausimas, kuriuo noriu išgirsti jūsų minčių, – vaistų kompensavimo sistema. Mes ėmėmės labai ženklių veiksmų, pokyčiai yra, bet norisi išgirsti jūsų nuomonę“, - kalbėjo  sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.

Ji pabrėžė, kad šiemet Lietuvos sveikatos sistema buvo įvertinta geriausiai – 8 balais iš dešimties. „Mus tempia apačion konsultacinės poliklinikos, respublikinių ligoninių vertinimai geri. Žmonės prioritetu išskiria mandagų elgesį. To trūksta konsultacinėse poliklinikose. Antras dalykas – kompetencija. Tą įvardija ir pacientai bei jų giminės. Slauga taip pat tempia žemyn“, - sakė R. Šalaševičiūtė.

Ji prisiminė atvejį, kai Švenčionių rajone ilgą laiką kaip politikei teko stebėti vienos gydymo įstaigos vadovės piktnaudžiavimą, tačiau kol netapo ministre, pakeisti situacijos ji negalėjo, nes negalėjo gauti duomenų.

„Mano siūlymas Tarybai yra atleisti ligoninės vadovą. O kaip kitaip? Neužtikrina gydymo, dirba keturiuose darbuose, nesusiderina laiko, be licencijos penkerius metus atlikinėjo echoskopijas, ligonių kasoms padarė 64 000 litų žalos, pagal turimą informaciją, viename iš skyrių guldydavo pažįstamus išblaivinti ir per ketverius metus trys iššoko per langą. Dvejus metus vargau, atėjus į ministrės postą pradėjau gauti informaciją iš žmonių ir galima buvo patikrinti. Pasirodo, galimybės stebėsenai yra, pradėsime ta kryptimi dirbti“, - įdomų atvejį pateikė ministrė.

 Diskusijos ir pasisakymai

Net du kartus sveikatos sistemai vadovavęs Antanas Vinkus sakė, jog visi susirinkę buvo ministrais ir niekas neištrins to iš istorijos.

„Tai mūsų dvasinis užtaisėlis, mes turime moralinę teisę didžiuotis. Gerai, kad mus apjungėte. Šis klubas gali būti ir mūsų užuovėja gerais momentais, kad galėtum pasikeisti džiaugsmais, ir kai sunku fizine bei kitokiomis prasmėmis. Kad jūs galėtumėte panaudoti mūsų patirtį strateginių tikslų realizavimui“, - sakė A. Vinkus.

Vytautas Kriauza pasveikino kolegas su profesine diena. „Mediko profesijos reikšmė tik didės. Jeigu mes pažiūrėtume į užsienio šalis, tai pavyzdžiui, Amerika jau prieš penkerius metus į prezidentų rinkimų kampanijas kaip vieną svarbiausių akcentų įdėjo sveikatos sistemos reformą. Ne visada sistemos reformos patinka sistemos atstovams, pas mus tą patį galime stebėti. Sveikatos sistemos reikšmė visam visuomenės ir valstybės gyvenimui vis didėja. Jeigu niekas nesikeistų, 2020 m. 40-50 proc. viso nacionalinio biudžeto valstybės turėtų naudoti sveikatos reikmėms. Tai daro dar sunkesniu uždaviniu, kaip reguliuoti, kaip valdyti tą sveikatos sistemą, nes reikia daug, o resursų ne per daug“, - pabrėžė V. Kriauza.

Akademikas Jurgis Brėdikis komentavo ministės pasiūlytus dienotvarkės klausimus: „Apie referencinius centrus – iki juokingumo įsisenėjęs ginčas, yra daug ambicijų rodoma, reikia spręsti tą klausimą ryžtingai. Mano požiūriu, pirmoje vietoje turi laimėti ligoniai, ne moksliniai dalykai ar prestižo klausimai, kad nagrinės retus susirgimus. Yra trys aukšto lygio neurochirurginės klinikos – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Aš labai norėčiau, kad tuose sprendimuose Klaipėda jokiu būdu nebūtų nuskriausta“, - kalbėjo akademikas.

Jis pasidžiaugė ir išmaniosiomis slaugytojomis, jų didėjančiomis galiomis. „Mes turime grąžinti medicinai širdingumą, dabar labiausiai akcentuojamas profesionalumas. Aš tikiu, kad ateities medicina bus ne tik fizinė, bet ir holistinė medicina, kur svarbiu elementu bus dvasinis gydymas kartu su fizinėmis priemonėmis“, - sakė J. Brėdikis.

R. Šalaševičiūtė atkreipė dėmesį, kad šiemet bus nauja nominacija apdovanojimams – tai nusipelniusi slaugytoja. Tam aktyviai pritarė visi susirinkę.

Prof. Juozas Galdikas sakė, jog referencinių centrų klausimas neišsispręs be politinės valios. „Niekas nekovoja dėl šeimos gydytojų kabineto, nors jų daug Lietuvoje ir darbo yra. Tikslai turėti referencinį centrą ir būti to centro darbuotoju ar vadovu yra visai kiti ir, manau, kol nebus aiškaus apibrėžimo, kas tai yra arba ką reikia pasiekti, kad tokiu tapti, tai tik politinė valia su visais pliusais ir minusais. Nematau kitos galimybės. Nežinau, ar atsimenat, aš, būdamas ministru, uždariau 70 ligoninių. Ar atsimenat kokį triukšmą? Tos ligoninės buvo uždarytos, bet buvo reorganizuotos ir tapo slaugos ligoninėm. Žmonės darbo neprarado. Dėl rajono ligoninių kažkokį metodą reikia surasti, nes tada per reformą mes pasiekėm 1 slaugos lovą 1000 gyventojų, dabar yra 2 lovų poreikis, o po 15 metų, manau, bus dar daugiau“, - kalbėjo profesorius. Šiam keliui pritarė ir ministrė R. Šalaševičiūtė.

Raimundas Alekna pabrėžė, jog referenciniai centrai priklauso nuo to, kokios asmenybės ten dirba. „Prisimenu kardiochirurgijos referencijos centrus Vilniuje ir Kaune, kuriuose dirbo akademikas J. Brėdikis ir akademikas A. Marcinkevičius. Tai asmenybės, apie kurias ir sukosi visi kiti, kurie darė tuos centrus garsius ne tik Lietuvoje. Nuo įstaigos vadovo daug kas priklauso, kas darosi tose įstaigose. Turėjom gražių pavyzdžių Lietuvoje, kur buvo tvarka ir pagarba medikui, bet buvo nemažai gydymo įstaigų, kur žmonės skundėsi. Aš esu šalininkas to, kad sveikatos sistemoje reikia tvirtesnės rankos. Remiu tuos, kurie vykdo struktūrines reformas“, - kalbėjo R. Alekna.

Algis Čaplikas pabrėžė, jog referencinių centrų klausimas yra ne kompetencijos, tai politinis klausimas. „Kaip jus benutartumėte, bus gerai ir blogai. Vis tiek bus gerai kažkam ir kažkam negerai. Aš sprendžiau šią problemą taip pat. Kaip jus nutarsite, taip ir bus“, - sakė A. Čaplikas.

Ilgiausiai vadovavęs ministras Jonas Platūkis reziumavo: „Džiugina daugelio specialybių medikų meistriškumas, bet visu aštrumu iškyla medikų atlyginimų klausimas. Aš turiu vieną pasiūlymą – parengti raštą Vyriausybės vadovui ir priversti jį rimčiau žiūrėti į asignavimus medikų atlyginimams“.

Buvusių ministrų stipendija

Žilvinas Padaiga labai agitavo neužmiršti stipendijos idėjos. Buvęs ministras Vinsas Jaunušonis susirinkusiems pasiūlė pagalvoti apie nario mokestį, kuris galėtų tapti būsimos stipendijos pagrindu. Rimvydas Turčinskas pasiūlė premiją galbūt skirti slaugytojai. Algis Čaplikas siūlė galvoti apie vienkartinę išmoką mediko dienos proga. Gediminas Černiauskas, pavadinęs klubą talka sveikatai, siūlė garbės stipendiją teikti visuomenės sveikatos specialistui.

Akivaizdu, kad temų diskusijoms ir pokalbiams buvę ministrai turi nemažai, tad buvo sutarta, jog kitas klubo susitikimas vyks jau gegužės pabaigoje.