Apie simptomus, kurie neturi medicininės priežasties(1)
Turbūt neverta minėti, jog mokslas per pastaruosius šimtą metų radikaliai pakeitė ir patobulino moderniąją mediciną. Apie žmogaus fiziologiją ir ligas sužinota tiek daug, kad įvairūs diagnostikos metodai ligą ar medicininę būklę nustato per kelias minutes. Pažangios technologijos leidžia gydytojams pamatyti pačias smulkiausias kaulų, nervų, kitų audinių struktūras, įvertinti tų struktūrų pokyčius, padaryti išvadas. Žmogaus fiziologija ir ligos nagrinėjamos netgi molekuliniu lygmeniu. Visa tai tam, kad kuo geriau būtų suprastos priežastys ir surastas efektyviausias gydymo metodas. Tuo taip pat remiasi ir naujų vaistų kūrimas.
Tačiau nepaisant technologijų pažangos ir spartaus medicinos mokslo vystymosi, vis dar yra sveikatos būklių, kurių mokslas paprasčiausiai negali paaiškinti. Pavyzdžiui, dalis procesų žmogaus smegenyse, biologinių procesų kontrolės centro veikla bei vieta ir t.t. Bemaž visose sveikatos priežiūros srityse būna pacientų, besiskundžiančių įvairiausiais fiziniais negalavimais, simptomais, kurių paaiškinti paprasčiausiai neįmanoma. Pacientai varsto skirtingų vidaus ligų gydytojų kabinetų duris, jiems atliekami įvairūs diagnostiniai tyrimai, o rezultatai vis labiau nuvilia – pamatinių ligų ar organinių priežasčių nerandama.
Tokios būklės yra gana dažnos ir nieko mistiško čia neaptiksime. Pastaraisiais metais būklių skaičius nuolat augo. Vien Europoje vienas iš penkių pacientų skundžiasi tokiais simptomais, kaip nuolatinis nugaros ar galvos skausmas, galvos svaigimas, nuovargis, o apčiuopiamo medicininio pagrindo tam nerandama. Todėl medicinos žodynuose atsirado dar vienas terminas – mediciniškai nepaaiškinami simptomai. Trumpai tariant, tai fiziniai simptomai, kuriems nerandama jokio patologinio fiziologinio paaiškinimo ar organinės priežasties. Tai nereiškia, kad simptomai išgalvoti ir kad viskas vyksta tik dėmesio reikalaujančio paciento galvoje. Nusiskundimai tokie pat realūs kaip ir tie, kurie įvardijami sergant kuria nors liga, o negalėjimas rasti priežasčių dar labiau apsunkina kovą su simptomais. Apsunkina ir įvairias paciento gyvenimo sritis – fizinį aktyvumą, bendravimą su kitais žmonėmis, kasdieninę rutiną.
Mediciniškai nepaaiškinamų būklių kilmė
Manoma, jog pagrindinės šių simptomų priežastys yra panašios į nerimo ar depresijos sutrikimų priežastis. Tai stresas darbe ar namuose, vaikystėje persirgtos sunkios ligos, lėtinės ligos ar sunkios būklės artimųjų ligos istorijoje. Apskritai vieni žmonės yra jautresni kūno pokyčiams nei kiti. Sunkios gyvenimo situacijos tą jautrumą tik didina. Kaip ir neigiamos emocinės, fizinės, seksualinės praeities patirtys. Visa tai ilgainiui gali pereiti į simptomus be medicininio pagrindo.
Svarbu suvokti, kad mūsų kūnas yra psichologinės ir fiziologinės sveikatos visuma ir abi dalys vienodai svarbios. Štai kaip prasta psichologinė būklė gali turėti įtakos skausmų atsiradimui, dirgliosios žarnos sindromo išsivystymui, netgi egzemai, taip ir minėtos ligos veikia žmogaus psichologinį gyvenimą. Apima nuolatinis stresas, nerimas, pyktis, depresija. Gilėjanti depresija ir nepasitenkinimas sukelia dar didesnį fizinį skausmą, nemalonius pojūčius. Nemalonūs pojūčiai vėlgi aktyvina neigiamas emocijas ir susidaro toks didelis užburtas ratas, iš kurio ištrūkti kartais būna labai sunku.
Dažniausiai pasireiškiančius mediciniškai nepaaiškinamus simptomus galima skirstyti į kelias grupes:
viso kūno, kojų, pečių, apatinės nugaros dalies, sąnarių skausmas, skausmas šlapinantis;
virškinamojo trakto sutrikimai: pykinimas, vėmimas, pilvo ar skrandžio skausmai, viduriavimas ir pilvo pūtimas, maisto netoleravimas;
nervų sistemos sutrikimai: galvos svaigimas, raumenų silpnumas, mirgėjimas akyse, balso užsikirtimas, gumulo gerklėje pojūtis, galvos skausmai, judėjimo, atminties sutrikimai;
kiti simptomai: įvairių minėtų simptomų derinys, menstruacijų ciklo sutrikimai, dirgliosios žarnos sindromas, lėtinio nuovargio sindromas, fibromialgija.
Pastebėta, kad šie simptomai dažniau kamuoja moteris ir jaunus žmones iki 30 metų, tačiau būdingi ir vyrams, ir vyresnio amžiaus asmenims. Ypač tiems, kurie praeityje turėjo psichologinių problemų ar psichinių ligų, taip pat patyrė traumą, prievartą, artimojo netektį.
Patarimai gydytojams ir pacientams
Įvairių sveikatos apsaugos sričių specialistams reikėtų turėti pakankamai informacijos apie mediciniškai nepaaiškinamus simptomus, efektyvų paciento būklės valdymą. Į gydymo procesą privalu įtraukti kelių sričių gydytojus. Ir ne tik tam, kad būtų padaryta kuo daugiau diagnostinių tyrimų ir ieškoma pamatinių ligų.
Paciento priežiūra turėtų susidėti iš trijų pagrindinių dalių – būklės diagnozavimo, specifinių gydymo strategijų ir tikslingo bendradarbiavimo tarp gydytojo ir paciento.
Diagnozė apima instrumentinius tyrimo metodus, fizinių parametrų įvertinimus ir psichologinės paciento būklės įvertinimą. Teisinga diagnozė svarbi tam, kad pacientas ir gydytojai neieškotų neegzistuojančios ligos metų metus, nebūtų paskiriama daugybė vaistų nuo ligų, kurių nėra, ir nebūtų skatinamas tų vaistų vartojimas, priklausomybė nuo medikamentų. Taip pat bus mažinamas paciento nusivylimas sveikatos apsauga, sutaupomi didžiuliai diagnostikos ir gydymo kaštai.
Specifinės gydymo strategijos didžiąja dalimi susijusios ir su psichoterapija. Pavyzdžiui, yra neginčijamų įrodymų, kad pacientai, persirgę psichologinėmis ligomis, dažniau skundžiasi skausmais, nuovargiu, galvos svaigimu. Tad būtina įvertinti ne tik fizinius parametrus. Esant reikalui ir bendradarbiaujant su psichoterapeutais, galima paskirti kognityvinę elgesio terapiją. Ji padės suvaldyti simptomus, suprasti ryšį tarp negalavimų ir nerimo dėl esamos būsenos, tarp jausmų ir elgesio. Pagerės gyvenimo kokybė, pacientas išlies neigiamas mintis, keisis jo negatyvūs įsitikinimai, su būkle susijęs ydingas elgesys ir mąstysena. Taip pat bus sumažinamas stresas, padedamos spręsti socialinės problemos.
Svarbu suprasti, kad sutrikęs pacientas vertina nuoširdų dialogą tarp jo ir gydytojo, tad gyvenimiški patarimai jį privers susimąstyti. Pavyzdžiui, padėkite pacientui susikurti individualų simptomų valdymo planą. Aptarkite svarbiausius tikslus, išgirskite paciento lūkesčius ir sudarykite gyvenimo būdo pokyčių schemą. Siekite tikslų kartu tikslingai bendradarbiaudami.
Tikslingas bendradarbiavimas leidžia žmogui suvokti, kad jo būsena nėra reta ar „nenormali“. Svarbu išlaikyti tinkamą gydytojo požiūrį į paciento būklę ir padėti pacientui adekvačiai suvokti tai, kas vyksta su jo kūnu.
Žmonėms, kurie kenčia nuo mediciniškai nepaaiškinamų simptomų, pravartu prisiminti kelis dalykus. Pavyzdžiui, kad fizinis aktyvumas neleidžia prarasti geros fizinės būklės, leidžia daugiau pasitikėti savimi, suteikia galimybę pailsėti nuo nemalonių situacijų ar potyrių. Būtina ir kita širdžiai maloni veikla - galbūt tai jogos būrelis, fortepijono klasė, pasivaikščiojimas su draugais ar bet kas, kas priverčia jaustis gerai ir mėgautis gyvenimu. Kenčiant nuo dirgliosios žarnos ar lėtinio nuovargio sindromo, svarbu išmokti valdyti stresą, išbandyti įvairias atsipalaidavimo technikas, pavyzdžiui, masažą.
Patariama patiems neužsiimti savigyda ir negerti vaistų nuo įvairių spėjamų sau pačiam diagnozuotų ligų. Tam būtina konsultacija su sveikatos priežiūros specialistu. Tokios konsultacijos metu paminėkite:
Visus simptomus, nuo kurių kenčiate. Kada jie prasidėjo, kada paūmėja?
Kas palengvina simptomus ir kas pablogina situaciją?
Jūsų įtariamos priežastys.
Lūkesčiai, atliekant tyrimus ir paskiriant gydymą.
Kaip įvairūs simptomai veikia jūsų gyvenimą – socialinį, emocinį, fizinį?
Ar ši būklė jus verčia jausti nuolatinį nepasitenkinimą gyvenimu?
Ar pats gydėtės kokiais vaistais nuo skausmo, nerimo, migdomaisiais preparatais? Ar netapote nuo jų priklausomais?
Mūsų kūnas yra sudėtinga sistema, kuriai būdinga nuolat atsigauti, išlaikyti darną bei pusiausvyrą. Tad įdėjus net nedaug pastangų, adekvačiai įvertinus situaciją ir pasitarus su specialistais dėl pagalbos, turite didelę tikimybę, jog simptomai švelnės, o gyvenimo kokybė gerės.
Šaltiniai
Peveler R, Kilkenny L, Kinmonth AL; Medically unexplained physical symptoms in primary care: a comparison of J Psychosom Res. 1997 Mar;42(3):245-52.
Speckens AE, van Hemert AM, Spinhoven P, et al; Cognitive behavioural therapy for medically unexplained physical symptoms: a randomised controlled trial. BMJ. 1995 Nov 18;311(7016):1328-32.
https://www.nhs.uk/conditions/medically-unexplained-symptoms/Pages/Somatisation.aspx
Susiję straipsniai
