Bendri tikslai ir uždaviniai vienija ne tik žmones, bet ir miestus ar gyvenvietes. Nors mėgstama cituoti, jog vienas lauke - ne karys, bet gyvenimas rodo ką kita. Vienas gali uždegti kitus ir vesti juos prie tikslo. Vėliau prisideda kiti ir atsiranda tinklas. Lietuvoje yra vienas miestas, kuris priklauso Sveikų miestų judėjimui, remiamam Pasaulio sveikatos organizacijos. O štai Anglijoje jų yra net 14.
Kyla klausimas – o kokia iš to nauda? Oficialiame šio susivienijimo tinklalapyje išvardinti tokie teigiami dalykai:
reguliarūs narių (4 kartus per metus) susitikimai;
gebėjimų stiprinimo seminarai, meistriškumo pamokos ir mokymo renginiai;
atskirų grupių pagal temas ar interesus sudarymas;
reguliarus elektroninių biuletenių ir naujienų atnaujinimas;
bendro asociacijos tinklalapio plėtra;
PSO, jos bendradarbiavimo centrų ir pasaulinių lyderių šioje srityje mokymai bei žinių sklaida;
prieiga prie Sveikų miestu judėjimo visoje Europoje žinių ir patirties;
vertybėmis pagrįsto judėjimo, besiremiančio teisingumo, teisių, įgalinimo, partnerystės ir bendruomenės dalyvavimo miesto reikaluose principais, buvimas.
Ši biurokratinė kalba daro labai neaiškų ne tik patį bendradarbiavimą, bet ir paslepia tą naudą, kurią gali gauti nariai. Normaliai kalbant, buvimas toje asociacijoje leidžia remtis kitų narių patyrimu, t.y. neieškoti „atrastų“ dalykų ir nekartoti svetimų klaidų. Pavyzdžiui, jei viename mieste reikia pastatyti pramonės objektą, kitas gali padėti atlikti poveikio aplinkai analizę. Jei norima statyti naują baseiną, statybos ir naudojimo kainų galima pasiklausti tų, kurie jau tokius turi. Galimi ir bendri projektai, pavyzdžiui, transporto ar kokioje panašioje veikloje. Galų gale visuomet galima pasinaudoti visuomenės sveikatos projektais, kuriuos įgyvendina broliški miestai.
Antra ryški nauda yra veikliems miestų dalyviams pasiremti tiek vietos (šiuo atveju – Anglijos), tiek Europos ekspertų ar mokslininkų parama. Sakykime, Lietuvoje įsibėgėja namų renovacijos programa. Iš pirmo žvilgsnio ji yra pozityvi. Bet jei kas nors paklaustų, ar visuomet verta remontuoti suplyšusį batą, tai kiekvienas paskaičiuotų, ar tai apsimoka. Jeigu seno daikto remontas kainuoja daugiau nei naujas, tai gal nusipirkim geresnį. Mano pavyzdys skirtas vadinamųjų „chruščiovkių“ atnaujinimui. Kiek tokio tipo pastatus begerintum, jis vis tiek liks blogas. Gaila tik veltui metamų didelių pinigų. Anglijos sveikų miestų tinklas bendradarbiauja su Bristolio institutu (https://www1.uwe.ac.uk/research/ishe), kuris darė būtinus tyrimus pagal jų užsakymą.
Tokių labai svarių temų yra nemažai: namų (buto) planavimas ir sveikata, studentų fizinio aktyvumo skatinimas, miesto gyventojų įpročių bei elgsenos keitimas, sveikatos darbuotojų kvalifikacijos kėlimo metodai, aplinkos taršos matavimų metodai ir taršos mažinimas. Visų nevardinsiu, bet akivaizdu, kad projektai yra praktiniai, ne vien teoriniai. Indėlis pinigais atsiperka sveikata.
Sveikų miestų susivienijimas turi rimtą pagrindą: būnant kartu galima padaryti žymiai daugiau nei pavieniui. Yra moksliniai terminai ir net visos teorijos, kurios atskleidžia šį reiškinį, kuris vadinamas sinergetika. Tai tiesiog paaiškinimas, jog dirbant kartu įvairių specialybių atstovams ar susivienijimams, pasiekiama keleriopai daugiau nei pavieniui. Sakykim, Klaipėda turi geresnes sąlygas sveikatos lygiui ištirti, o Palanga ar Nida - geresnes sąlygas sveikatai atkurti. Dirbant kartu galima būtų vystyti sveikatos turizmą, o tai pavieniui praktiškai neįmanoma.
Sveikų miestų tinklas leidžia ne tik pasinaudoti kitų patirtimi ar resursais, bet ir nuolat atnaujinti savo požiūrius į miesto transporto, planavimo, socialinės paramos ar sveikatos paslaugų prieinamumo problemas. Jos tarsi visur kitos ar kitokios, bet dažnai jų sprendimai yra vieni ir tokie patys. Anglijos sveikų miestų tinklas palaipsniui auga. „Eilėje“ dar keturi galimi nariai. Kodėl gi jie nori „įsikinkyti“? Pateiksiu keletą atsakymų (www.healthycities.org.uk):
„Dalyvavimas PSO Sveikų miestų ir narystės JK Sveikų miestų tinkle leido Tarybai ir jos partneriams pasidalyti geriausia praktika visoje Jungtinėje Karalystėje ir Europoje, o tai padėjo mums spręsti kai kuriuos miesto „piktus klausimus“ bendradarbiaujant“ (Braitonas).
„Narystė JK Sveikų miestų tinkle suteikia galimybes keistis gerąja patirtimi ir išvengti veiklos dubliavimo, suteikia „kritišką bendradarbį“, kuris padeda naujų iniciatyvų įgyvendinimui“ (Preston).
Pabaigoje – PSO schema apie pasaulio sveikus miestus. Jie apima visus žemynus, skaičius jau viršijo 1500. Palaipsniui jie tampa nauja pasaulio sveikatos struktūra.
Vytautas Valevičius