Apie valsą, grūdinimąsi karštu vandeniu ir besipurtantį šunį

Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademija (LVIA) vienija senjorus, kurie ne tik propaguoja sveiką mitybą ir gyvenseną, bet ir toliau aktyviai domisi savo profesine sritimi, rengia mokslinius straipsnius ir skaito paskaitas, daug keliauja. Jų veiklumas ir optimizmas įrodo, jog ilgaamžiškumas gali būti visavertis. Akademijos nariai sausio pabaigoje surengė seminarą, kuriame aptarė kai kuriuos organizmo sveikatinimo ir profilaktikos bei alternatyvius ligų diagnostikos metodus.

Reklama

Pasak LVIA prezidentės prof. Aldonos Bartusevičienės, dabartinis žmogus labai skuba gyventi, todėl dažnai daro ne tai, ką turėtų, ne visada spėja ir nori domėtis savo sveikata, pirmenybę dažniausiai teikia darbui, karjerai ir malonumams. Dėl chaotiško gyvenimo būdo ir neigiamo aplinkos poveikio atsiranda ligos, prarandamas darbingumas, kartu ir gyvenimo džiaugsmas.

„Navikinių organizmo pakitimų pasitaiko dažniau, ypač tai pasakytina apie krūties, plaučių ir storosios žarnos vėžį. Dabar vis dažniau ieškoma netradicinių, alternatyvių ligų diagnostikos ir gydymo metodų, visuomenėje plačiau kalbama apie pagalbą sau, todėl šias temas nusprendėme aptarti plačiau“, – seminaro programą pristatė LVIA prezidentė.

Pasitikrinti duše

Prof. habil. dr. Algirdas Jackevičius kalbėjo apie krūties vėžio išplitimą ir diagnostiką. Jo teigimu, ši onkologinė liga yra dažniausia tarp moterų. Nors, palyginti su kitomis šalimis, tarkim, Olandija, sergamumas ir mirtingumas nuo jo nėra toks didelis, vis dėlto rezultatai mūsų šalyje ne tokie džiuginantys, mat dauguma kreipiasi tuomet, kai vėžys būna vėlyvų stadijų.

Paklaustas, kaip būtų galima pakeisti tokią situaciją, žinomas chirurgas onkologas portalui sakė: „Pagirtina, jog dabar vis labiau linkstama prie profilaktikos. Svarbu, kad sveikos moterys ateitų pasitikrinti: 20–39 m. moterys turėtų kas 3 metai kreiptis į gydytoją, vyresnės – kas metus ar dvejus atlikti mamografiją. Ypač susirūpinti turėtų tos, kurių mamai ar močiutei diagnozuotas krūties vėžys. Žinoma, reikėtų pasirūpinti, kad nebūtų antsvorio, gyventi sveikai ir t. t. Labai svarbu, kad moterys užsiimtų savityra, t. y. kas mėnesį pačios apžiūrėtų savo krūtis, ar nėra guzelių, spenelių pakitimų ir pan. Juk tai visai nesunku, kai maudotės duše“.

Kiekvieno valia mažinti riziką

Apie vieną dažniausių onkologinių ligų stiprios ekonomikos šalyse – storosios žarnos vėžio – epidemiologiją ir diagnostiką kalbėjo prof. habil. dr. Pranas Baltrušaitis. Jis taip pat pabrėžė prevencijos svarbą.

„Vieniems žmonėms, net ir veikiamiems kelių rizikos veiksnių, vėžys neišsivysto, o kiti, rodos, nepatiriantys jokio kenksmingo poveikio, suserga. Mokslininkai jau daug metų siekia išsiaiškinti, kokios priežastys sukelia žarnyno vėžį ir kaip žmogus galėtų nuo jo apsisaugoti. Visiškai apsaugančių, deja, kol kas nėra, tačiau kiekvieno žmogaus valia sumažinti ligos atsiradimo riziką“, – įsitikinęs gydytojas onkologas.

Pasak profesoriaus, „viena iš svarbiausių prevencijos priemonių yra tinkama mityba ir maisto papildai. Dietos, kuriose gausu vaisių ir daržovių, maistinių skaidulų, ribotas raudonos mėsos, riebalų, rafinuotų ir perdirbtų angliavandenių (cukraus, saldumynų) kiekis gali sumažinti gaubtinės žarnos vėžio riziką. Kai kurie tyrimai rodo, kad tokią riziką mažina kalcio ir vitamino D papildų vartojimas. Žinoma, efektyvu yra reguliariai tikrintis, ypač jei šeimos nariai sirgo šiuo vėžiu. Svarbu reguliariai mankštintis, judėti, nepriaugti svorio, nerūkyti ir nebūti šalia rūkančių, išmokti susidoroti su savo jausmais, atsipalaiduoti, apskritai daugiau bendrauti ir juoktis“.

Diagnostika – ir iš veido

Sveikos gyvensenos entuziastė ir propaguotoja vegetarė Ksavera Vaištarienė susidomėjo senovės japonų ligų diagnostikos iš veido metodu, kurį pasaulyje išpopuliarino Mikijo Kuši. Jis vadovavo Makrobiotikos centrui JAV, kurį pamėgusios Holivudo įžymybės. Ten ligos nustatomos ir pagal liežuvį, pėdas, ausis ir pan.

„Pasak japono, kiekvienas vidaus organas atsispindi mūsų veide. Tad pagal įvairius pakitimus – spuogelius, dėmeles, įtrūkimus ir kt. – galima pamatyti, kuris yra pakenktas, todėl pravartu būtų profilaktiškai pasitikrinti, ar nėra kokių rimtesnių bėdų, – rekomendavo K. Vaištarienė. – Tarkim, nosies galiukas rodo širdies darbą. Susirūpinti reikėtų, jei jis yra raudonas ar mėlynas, žinoma, jei nėra alkoholizmo problemų. Vidurinioji nosies dalis yra mūsų skrandžio atspindys. Kai kurie žmonės turi skersinę raukšlę tarpuakyje – reikėtų pasitikrinti, ar kasa gerai veikia, ar nėra diabeto. Horizontalios kaktos raukšlės rodo žarnyno veiklos sutrikimus: viršutinė – storojo, vidurinė – plonojo, o apatinė gali rodyti esant nervų ligų. Sutinę, išpurtę paakiai rodo, kad vertėtų pasitikrinti inkstus, o pageltę akių baltymai – kepenis. Skruostai yra plaučių, lūpos – žarnyno (herpesas yra signalas, jog su juo ne viskas gerai), sritis apie lūpas – lytinių organų atspindys ir t. t.“

Pagalba sau

Solistė, kultūros veikėja, sociologė, „Bočių“ sąjungos įkūrėja, iki šiol vadovaujanti visuomeniniams pagalbos namams „Salve“, Lilijana Milda Ablėnaitė-Miškinienė sakė, jog ligų profilaktikai ir kokybiškam gyvenimui itin svarbu mokėti pašalinti stresą.

„Kiekvienas galime sau padėti, rasti metodų, kurie mums padeda atsipalaiduoti, būti linksmesniems, sveikesniems. Daug prikalbėta apie tinkamą mitybą, judėjimo ir sporto, grūdinimosi reikšmę. Bet kiekvienas turime pasirinkti, kas tinkamiausia. Tarkim, vienam labai gerai sportinis ėjimas ar vaikščiojimas šiaurietiškomis lazdomis. O štai bėgiojimas tinka ne kiekvienam, ypač vyresnio amžiaus. Tačiau pažįstamas 80-metis profesorius ir dabar sėkmingai bėgioja. Arba kitas pavyzdys. Įrodyta, kad grūdintis šaltu vandeniu yra sveika. Tačiau radau kitą metodą, kuris man priimtinesnis – grūdinimąsi karštu vandeniu, baigiant šaltu arba vėsiu, – pasakojo L. Miškinienė. – Labai gerai atpalaiduoja ir sveikatina šokiai, dainos, ypač nuostabiai harmonizuoja valso trijų ketvirtinių ritmas. Bet jei jums mieliau šokti tango – kodėl gi ne? Nors gydytojai gal ir nepritartų, bet man jėgų ir sveikatos suteikia mėgstamas medis, prie kurio dažnai prisiglaudžiu, mudrų praktikos, nuolatinis bendravimas ir net astrologija“.

Energinga ir žvali LVIA narė portalo skaitytojams rekomendavo kiekvieną rytą ir vakarą atlikti pratimą, kuris atpalaiduoja, pašalina sąstingį ir nuovargį: kelis kartus stipriai nusipurtyti, kaip kad daro šuo, išlipęs iš vandens.