Apklausa Seime: ką Seimo nariai žino apie hepatitą?

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė kartu su Užkrečiamųjų ligų pacientų asociacija LIDPA organizavo Seimo narių edukacinę akciją „Ką Jūs žinote apie hepatitą?“. Seimo nariai buvo prašomi anonimiškai atsakyti į vienuoliką klausimų apie hepatitą.

„Nuomonė, kurią pareiškė Seimo nariai, aiškiai atspindi ir mūsų visuomenės nuomonę hepatito klausimu. Specialistams įdomu, kaip šią aktualią medicinos problemą supranta ir ką apie hepatitą žino valdžios atstovai“,- sako infektologas prof. habil. dr. Arvydas Ambrozaitis.

Tik 29 proc. Seimo narių žinojo, kad Lietuvoje tiksliai nežinomas lėtiniu B hepatitu sergančiųjų skaičius. 57 proc. seimūnų nežinojo, ką atsakyti, tuo tarpu 14 proc. atsakė taip, nes visi užsikrėtę virusiniu hepatitu registruojami nuo 1993 m.

„Lietuvoje registruojami tiktai ligoniai, sergantys ūminiu B hepatitu“, – teigia prof. habil. dr. gydytojas infektologas A. Ambrozaitis. Specialistai spėja, kad šalyje galėtų būti nuo 30.000 iki 40.000 užsikrėtusių hepatitu B virusu.

Į klausimą kaip galima užsikrėsti hepatito C virusu, 9 proc. Seimo narių atsakė, kad lytiniu keliu. 12 proc. - veriant auskarus, atliekant manikiūrą, pedikiūrą, 16 proc. - naudojant infektuotus švirkštus, po 19 proc. - medicininių procedūrų metu ir transplantuojant infekuotus organus, 22 proc. - perpilant užkrėstą kraują, o 3 proc. teigė manantys, kad per seiles.

„Visi šie paminėti užsikrėtimo keliai yra teisingi ir galimi“, - pripažįsta prof. habil. dr. gydytojas infektologas A. Ambrozaitis. Kaip matote, daugiausiai paminėjo, jog užsikrėsti hepatito C virusu galima perpilant užkrėstą kraują.

„Donorai yra labai svarbi mūsų Lietuvos gyventojų grupė, nuo kurių priklauso ligoninėse gulinčių, pačių sunkiausių pacientų pasveikimas ir netgi gyvybė“, - sako prof. habil. dr. gydytojas gastroenterologas L. Kupčinskas.

Pasak prof. L. Kupčinsko, turėti kuo daugiau donorų, o ypač nemokamų donorų yra prestižo reikalas. Visi kraujo donorai prieš duodant kraują yra labai kruopščiai ištyriami dėl visų per kraują perduodamų infekcinių ligų.

„Norėčiau visų Kauno klinikų gydytojų bei pacientų vardu paprašyti pajusti pilietinę pareigą ir ateiti į vienintelį Kaune esantį Kauno klinikų Kraujo centrą, ir dovanti savo kraujo“, - ragina prof. L. Kupčinskas.

Į klausimą, ar Jūsų aplinkoje yra sergančiųjų virusiniais hepatitais, net 29 proc. Seimo narių atsakė taip, 14 proc. atsakė, kad nežino, 14 proc. atsisakė atsakyti į šį klausimą, o 43 proc. atsakė, kad jų aplinkoje sergančių virusiniais hepatitais nėra.

Pasak prof. habil. dr. gydytojo gastroenterologo Jono Valantino, šiuose atsakymuose yra didelė dalis tiesos. Net apie 80 proc. žmonių patys nežino, kad jie serga C hepatitu.

„Mes, kalbėdami su šeimos gydytojais, kitais specialistais, pabrėžiame, kad reikia būtinai tirti rizikos grupes ir taip išaiškinsime daugiau sergančiųjų. Pradžioje žmogus nejaučia jokių simptomų ar skausmo. Gali pasitaikyti silpnumas ar bendras negalavimas, bet dėl tiek pacientas nesikreipia į gydytojus Tačiau kai atsiranda simptomai, liga būna toli pažengusi ir ne visus ligonius mes jau galime gydyti“, - sako prof. J. Valantinas.

Visi vienuolika klausimų Seimo nariams bei specialistų komentarai į atsakymus yra nufilmuoti ir paruoštas edukacinis video filmas.

Filmą galima pažiūrėti čia.

Artūras Povilaitis,

Užkrečiamųjų ligų pacientų asociacijos LIDPA valdybos pirmininkas