Aplinkos oro užterštumas gali suaktyvinti lėtines ligas

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad pagal Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų duomenimis, pastarosiomis savaitėmis dėl teršalams išsisklaidyti nepalankių meteorologinių sąlygų kietųjų dalelių (KD10) koncentracija daugelio miestų aplinkos ore buvo padidėjusi, o kai kuriuose miestuose viršijo 50-ies µg/m³ paros ribinę vertę. Didžiausią įtaką oro užterštumo padidėjimui galėjo turėti vietinių šaltinių (daugiausia – kūrenimo, transporto) keliama tarša. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, kietųjų dalelių (KD10) paros ribinė vertė (50 µg/m³) neturi būti viršyta daugiau kaip 35 dienas per kalendorinius metus.

Oro tarša - miestų problema 

Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis yra pagrindinė miestų aplinkos oro kokybės problema. Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, mineralinių dulkių, suodžių. Į orą išmetamos kietosios dalelės labai skiriasi savo fizine ir chemine sudėtimi, skirtingi yra dalelių dydžiai ir jų išmetimo šaltiniai.

Dažniausiai kietųjų dalelių koncentracijos padidėjimą lemia transporto sukelta tarša, statybų, gatvių tiesimo, remonto darbai, energijos gamyba, kūrenimas kietuoju kuru, pramoniniai procesai, teršalų išsisklaidymui nepalankios meteorologinės sąlygos (rūkas, dulksna, silpnas vėjas).

Atšalus orams prasideda šiluminės energijos gamyba tiek energetikos įmonėse, tiek ir individualiuose namuose, dėl to pagausėja ir į orą išmetamų teršalų.

Kietosios dalelės patenka į žmogaus organizmą per kvėpavimo sistemą. Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo gilesnius kvėpavimo takus jos pasiekia, ten nusėda ir gali pradėti kauptis, suformuodamos palankią terpę išsivystyti lėtinei ligai. KD10 dalelės, kurių dydis ore yra iki 10 μm, kelia didelį susirūpinimą, nes jos pakankamai mažos, kad galėtų giliai prasiskverbti į kvėpavimo takus, o smulkiausios dalelės – net į plaučius ir tokiu būdu sukelti didelę grėsmę žmogaus sveikatai. Didesnės kietosios dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, padėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis daro įtaką sergamumo kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių ligomis didėjimui.

Dirginami kvėpavimo takai 

Smarkiai padidėjus kietųjų dalelių koncentracijai, gali kilti ūmūs sveikatos sutrikimai: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai – peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, apsunksta kvėpavimas. Sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų, širdies ar kraujagyslių ligomis pablogėja sveikatą (bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito priepuoliai, širdies veiklos sutrikimai). Be to, kietosios dalelės absorbuoja aplinkos cheminius bei biologinius teršalus ir perneša juos giliau į kvėpavimo takus, iš kur jie gali patekti į kraują ir audinius, o tai gali sukelti lėtinius apsinuodijimus, alergines organizmo reakcijas.

Epidemiologinių mokslinių tyrimų duomenimis, kietųjų dalelių poveikis siejamas su vidutinio būsimo gyvenimo trukmės sumažėjimu, daugiausiai dėl mirtingumo nuo kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligų. Kietosios

dalelės neturi koncentracijos slenksčio, todėl neigiamas jų poveikis sveikatai gali būti juntamas ir dalelių koncentracijai nepasiekus nustatytos ribinės vertės.

Vaikai, ypač kūdikiai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės bei asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis, yra jautresni neigiamam užterštos aplinkos poveikiui.

Padidėjus aplinkos oro taršai, gyventojams patariama riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke, neatidarinėti orlaidžių, langų. Vėdinant patalpas, langus ar orlaides patariama uždengti drėgnu audiniu, važiuojant autotransporto priemonėmis sandariai uždaryti langus. Sergantiems lėtinėmis ligomis reikėtų pasirūpinti vaistų atsarga, o blogai pasijutus – kreiptis į gydytoją.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras