Apsinuodijimas švinu: kaip apsisaugoti?

Spalio 25–31 d. Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) organizuoja tarptautinę Apsinuodijimo švinu prevencijos savaitę, kuri skirta atkreipti dėmesį į neigiamą švino poveikį sveikatai ir paraginti plačiau taikyti prevencines priemones.

Reklama

Šiais metais šia kampanija PSO ragina eliminuoti švino turinčius dažus iš žmogų supančios aplinkos, užtikrinant tinkamą tokių produktų rinkos priežiūrą ir panaudojimą.

Nors apsinuodijimas švinu visiškai išvengiamas, tačiau švino poveikis nulemia 0,6 proc. pasaulinės ligų naštos, daugiausiai besivystančiuose regionuose. Manoma, kad dėl švino poveikio vaikų organizmui kasmet pasaulyje išsivysto 600 000 naujų vaikų psichinės negalios atvejų.

Nepaisant šios problemos pripažinimo ir veiksmų, kurių ėmėsi daugelis šalių, švino ekspozicija, ypač vaikystėje, ir toliau kelia didelį susirūpinimą sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos specialistams visame pasaulyje.

Vienas iš švino šaltinių – tai dažai su dideliu švino kiekiu, kurie vis dar plačiai prieinami ir naudojami daugelyje šalių dekoravimo tikslais, nors yra gerų pakaitalų, kurių sudėtyje nėra švino.

Kas yra švinas?

Švinas – žemės plutoje randamas toksiškas metalas. Švinas plačiai naudojimas variklinių transporto priemonių rūgštinių švino akumuliatorių, šaudmenų, stiklo, keramikos glazūros, juvelyrinių dirbinių, žaislų gamybai, kaip dažų, pigmentų, metalo lydinių, litavimo medžiagos priedas, taip pat kosmetikoje ir medicinoje. Svarbūs aplinkos ir žmogaus organizmo užterštumo šaltiniai yra švino gavyba, apdorojimas, naudojimas ir perdirbimas. Švinas, patekęs į aplinką, yra patvarus teršalas. Kaip ir kiti sunkieji metalai jis susikaupia dirvožemyje, dumble, nuosėdose ir taip kenkia aplinkai ir sveikatai.

Švino pasiskirstymas žmogaus aplinkoje

Daugiausiai švino būna maisto produktuose, mažiau – ore, vandenyje ir dirvožemyje. Šio metalo koncentracija gali stipriai svyruoti. Tai priklauso nuo aplinkos užterštumo. Švinu taip pat gali būti užteršta darbo aplinka.

Kaip švinas patenka į žmogaus organizmą?

Švinas į žmogaus organizmą gali patekti per kvėpavimo takų gleivinę, plaučių kvėpuojamąjį paviršių, skrandžio ir plonažarnės gleivinę, pro odą, kartais – tiesiai į kraują. Į organizmą patekusio švino kiekis priklauso nuo ekspozicijos dozės ir nuo jo absorbciją skatinančių arba lėtinančių veiksnių.

Į žmogaus organizmą švinas gali patekti:

įkvėpus švino dalelių, susidarančių deginant medžiagas, kurių sudėtyje yra švino, pavyzdžiui, lydymo metu, netvarkingai perdirbant antrines žaliavas, valant, šalinant dažus, kurių sudėtyje yra švino, benzino su švinu naudojimas;

prarijus švinu užterštų dulkių, dirvožemio, vandens (jei vanduo tiekiamas švininiais vamzdžiais), maisto (valgant iš indų, pagamintų naudojant švino glazūrą arba švino lydmetalį, iš skardinių konservų dėžučių siūlių, kurios sulituojamos švino junginių turinčia pasta);

per mitybos grandines (su mėsa ar pienu);

naudojant kosmetikos priemones ir vaistus, kurių sudėtyje yra švino.

Patekęs į organizmą, švinas kaupiasi kauluose (apie 70 proc. jo kiekio), taip pat švino galima rasti ir kepenyse, plaukuose, kraujyje, seilėse, tulžies sekrete, motinos piene, cerebrospinaliniame skystyje ir kitose biologinėse terpėse. Švinas iš organizmo išsiskiria pro žarnyną, inkstus, pieno liaukas, su prakaitu.

Koks švino poveikis sveikatai?

Net ir mažas švino kiekis gali būti žalingas žmogui. Rimtų sveikatos problemų sukelia ir ūmus, ir lėtinis apsinuodijimas švinu, nes švinas labai ilgai šalinamas iš organizmo. Švinas gali paveikti beveik kiekvieną organą ir visą organizmo sistemą. Jis sukelia anemiją, hipertenziją, inkstų nepakankamumą, imuninę toksikozę, jis toksiškas reprodukcijai, neigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemas. Švino sukelti neurologiniai ir elgesio pakitimai yra negrįžtami.

Apsinuodijimo švinu poveikis vaikų sveikatai

Ypač jautrūs švino poveikiui yra kūdikiai ir vaikai iki 6 metų. Vaikų organizme švinas ir jo junginiai absorbuojami 4–5 kartus geriau nei suaugusiųjų. Visų pirma švinas sutrikdo vaikų smegenų ir centrinės nervų sistemos veikimą ir vystymąsi, dėl to sumažėja intelekto koeficientas (IQ) bei atsiranda elgesio sutrikimų, pavyzdžiui, asocialus elgesys, taip pat vaikai blogiau įsisavina žinias, sunkiau sukoncentruoja dėmesį, susilpnėja atmintis, atsiranda mokymosi problemų. Švinas gali sukelti hiperaktyvumą, klausos problemų, mažakraujystę, dėl jo sulėtėja augimas. Retais atvejais, esant dideliam ekspozicijos lygiui prarijus, švinas gali sukelti traukulius, komą ir net mirtį.

Kaip švinas veikia nėščias moteris?

Švinas kaupiasi žmogaus organizme, dažniausiai kauluose, kartu su kalciu. Nėštumo metu švinas išsiskiria iš motinos kaulų kartu su kalciu ir yra naudojamas formuojantis vaisiaus kaulams. Tai ypač aktualu, jei moteris negauna pakankamai kalcio su maistu. Švinas gali prasiskverbti per placentą ir sukelti pavojų dar negimusiam kūdikiui. Švinas gali:

sulėtinti vaisiaus augimą;

sukelti priešlaikinį gimdymą.

Švinas su motinos pienu gali būti perduodamas ir jau gimusiam vaikui.

Kuo didesnė švino ekspozicija, tuo sunkesni apsinuodijimo simptomai. Nėra žinoma saugi švino koncentracija kraujyje. Net tokia nereikšminga koncentracija kaip 5 µg/dl, kuri anksčiau laikyta „saugia“, naujausių mokslinių tyrimų duomenimis, gali būti sumažėjusio vaikų intelekto, elgesio sutrikimų ir mokymosi problemų priežastimi.

Europoje nuo 1970 metų yra kontroliuojamas švino kiekis gaminant dažus, žaislus, degalus, maisto konservų skardines, vamzdynus.

Džiugu, kad, kai daugelyje šalių buvo sėkmingai pradėtas naudoti bešvinis kuras, tarša švinu sumažėjo, gerokai sumažėjo ir švino koncentracijos lygis kraujyje populiacijos lygiu.

Šiuo metu Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje, yra uždrausta naudoti šviną ir jo junginius dažų gamybai. Šalys gali leisti savo teritorijoje gaminti dažus su švinu, jei jie bus naudojami meno kūriniams, istoriniams pastatams bei jų interjerui restauruoti ir prižiūrėti. Tačiau dažų su švinu dar galima rasti seniau statytuose namuose ar butuose. Švino dažai galimi ant žaislų ar kitų produktų, pagamintų ne Europos Sąjungos šalyse. Iki šiol dažai su švinu yra vienas iš didžiausių švino ekspozicijos šaltinių, su kuriuo susiduria vaikai. Juk vaikai smalsūs, tyrinėja aplinką, daug laiko praleidžia šliaužiodami ir žaisdami ant grindų, dedasi į burną įvairius daiktus, žaislus – taip į organizmą patenka švinas, kurio gali būti dulkėse, dirvožemyje ar besilupančiuose švino turinčiuose dažuose.

Todėl labai svarbu tiek save, tiek ypač vaikus apsaugoti nuo švinu užterštos aplinkos poveikio. Taip pat svarbu, kad valdžios institucijos imtųsi tolesnių veiksmų, siekdamos eliminuoti švino turinčių dažų naudojimą.

Kaip galime apsaugoti save ir vaikus nuo švino poveikio?

Patikrinkite ir prižiūrėkite visus dažytus paviršius – dažai neturi būti atsilupę.

Gerkite saugų ir kokybišką geriamąjį vandenį.

Maisto ruošimui naudokite tinkamus ir kokybiškus (stiklo, nerūdijančio plieno ir pan.) indus.

Reguliariai valykite grindis ir kitus paviršius drėgna šluoste ar kempine ir nuolat vėdinkite patalpas.

Reguliariai plaukite mažų vaikų rankas, buteliukus, žindukus ir žaislus.

Išmokykite vaikus grįžus iš lauko nušluostyti ir nuvalyti batus, nusiplauti rankas.

Pirkite tik kokybiškus, CE ženklu pažymėtus vaikų žaislus. Neleiskite vaikams žaisti su senais žaislais, kurių dažai apsilaupę.

Įsitikinkite, kad jūsų šeimos nariai valgo gerai subalansuotą maistą. Sveikai besimaitinančių vaikų organizmas mažiau jautrus švino poveikiui.

Jei planuojate remontuoti ar renovuoti būstą, įsitikinkite, kad darbų rangovas nenaudos švino turinčių dažų ir kitų statybinių medžiagų.

Neleiskite vaikams būti aplinkoje, kur atliekami metalo suvirinimo, litavimo ar šlifavimo darbai, kurių metu garuoja elektrodų švinas arba išmetamos švino dulkės.

Neleiskite vaikams būti šalia švino turinčių transporto priemonių detalių, senų švino akumuliatorių, buitinės technikos atliekų.

Neleiskite vaikų į senus pastatus, statybos aikšteles ir neleiskite vaikams kontaktuoti su nuo sienų atsilupusiais dažais, senais sienų apmušalais, statybinėmis atliekomis.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija