Apsinuodijimo maistu protrūkį Danijoje sukėlė šaldytos uogos

Praėjusią savaitę Danijos atsakingos institucijos informavo apie masinį apsinuodijimo maistu protrūkį. Oficialiais duomenimis, visoje šalyje jau užregistruota daugiau nei 30 laboratoriniais tyrimais patvirtintų susirgimo hepatitu A atvejų. Tarp susirgusiųjų yra suaugusiųjų ir vaikų. Nors pavienius susirgimus imta registruoti dar praėjusių metų lapkričio mėnesį, vis dėlto, daugiausia susirgimo atvejų užregistruota per du pastaruosius mėnesius. Keletas užsikrėtusiųjų buvo paguldyti į ligonines.

Pranešime teigiama, kad susirgę žmonės nevyko į endeminius hepatito A užkrato regionus ir nepriklausė didesnės rizikos užsikrėsti šiuo pavojingu virusu grupėms. Atlikus nuodugnų tyrimą ir apklausus visus susirgusiuosius, Danijos atsakingos tarnybos nustatė, kad susirgimus galėjo sukelti užkrėstos šaldytos uogos – braškės, avietės, mėlynės ir šaldytų uogų mišiniai.

Atsižvelgę į tyrimo išvadas, Danijos atsakingos institucijos patikrino mažmeninės prekybos tinklus ir didmenines prekybos įmones, prekiaujančias šaldytomis uogomis, atrinko papildomus šaldytų uogų mėginius. Šiuo metu tiriami ir iš susirgusių vartotojų surinkti šaldytų uogų likučių mėginiai.

Tikimasi, kad šie tyrimai padės aiškiau nustatyti protrūkio priežastis. Kadangi nėra kol kas tiksliai nustatytas užkrato šaltinis ir tokių uogų vis dar gali būti rinkoje, Danijos atsakingi specialistai išplatino įspėjimus visuomenei ir rekomendavo prieš vartojant pakaitinti šaldytas uogas.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad į mūsų šalies rinką tiekiamos šaldytos uogos, importuotos iš trečiųjų šalių ir įvežamos iš ES valstybių, yra tiriamos dėl galimos mikrobinės taršos. Šiemet jau neleista importuoti per 25 tonas šaldytų braškių iš Kinijos, nustačius kad jos užterštos Noro virusu. Daugiausiai į mūsų šalies rinką šaldytų uogų įvežama iš Kinijos, Baltarusijos, Ukrainos, taip pat iš Lenkijos, Belgijos, Olandijos.

Hepatitas A – virusinė liga, pažeidžianti kepenis, sukelianti kepenų uždegimą, kuris gali pasireikšti besimptomine ar klinikinės infekcijos forma. Pasaulyje kasmet registruojama 1,5 mln. naujų hepatito atvejų, hepatitui imlūs visi žmonės. Vien 2012 m. Lietuvoje buvo užregistruota per 100 susirgimų hepatitu A atvejų.

Infekciją platina užsikrėtę žmonės, kurie virusą gali perduoti buitinio kontakto keliu. Virusas gali plisti ir per užterštus maisto produktus ar vandenį, ypač jei dirvos tręšiamos ar į aplinką šalinamos netinkamai išvalytos kanalizacijų nuotekos.

Dažniausiai hepatito A virusu užsikrečiama per:

užkrėstus moliuskus, vartojamus žalius;

nesaugų geriamąjį vandenį;

termiškai neapdorotus, neluptus ir neplautus vaisius, uogas ar daržoves, išaugintas užterštoje dirvoje;

nepasterizuotą pieną;

ledo gabaliukus kokteiliams, pagamintus iš užteršto vandens.

Norint apsisaugoti ir neužsikrėsti hepatitu A, rekomenduojama:

daržoves, vaisius apdoroti karščiu ne mažiau kaip 5 minutes;

vaisius, daržoves nuplauti, nulupti, nuskusti, pakartotinai nuplauti tekančiu vandeniu;

šaldytas uogas pirkti tik iš patikimo tiekėjo;

plauti rankas prieš valgį, prieš maisto gaminimą, po nešvarių daiktų lytėjimo;

gerti tik kokybišką ir saugų geriamąjį vandenį;

griežtai laikytis asmens higienos reikalavimų;

tvarkant vaisius, uogas, daržoves, vengti kryžminės taršos: naudoti atskiras pjaustymo lenteles, įrankius bei indus, po panaudojimo juos kruopščiai nuplauti, išdžiovinti.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba