Ar 72 valandos išgelbės negimusią gyvybę?

Netikėtai pastojusi ne viena moteris sutrinka ir nusprendžia nutraukti nėštumą. Specialistai sako, kad tokiais atvejais sprendimai priimami spontaniškai ir nesąmoningai, todėl joms reikia laiko susivokti situacijoje. Politikai mano, kad moterims apsispręsti turėtų pakakti 72 val. – tiek esą turėtų praeiti nuo apsilankymo pas ginekologą iki aborto operacijos įvykdymo. VLMEDICINA.LT kalbinti specialistai sutiko, kad laiko apsispręsti reikia. Tačiau ar nebus taip, kad sprendimas priimtas, tik nėra nei lėšų, nei specialistų jam vykdyti?

Reklama

Primum non nocere

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro (VPSC) direktorius Martynas Marcinkevičius portalui sakė, kad prieš priimant tokį teisės aktą pirmiausia reikia žinoti, kaip jis bus vykdomas.

„Pats teisės aktas situacijos nepakeis, – įsitikinęs M. Marcinkevičius. Čia reikėtų prisiminti Hipokrato mintį: „Primum non nocere“ (lot. pirmiausia – nepakenkti). Tai reiškia, kad norėdami padėti toms nelaimingoms moterims mes galime dar labiau joms pakenkti, jei tas 72 val. jos liks vienos su savo sprendimu, jei nebus pagalvota, kaip ir kas joms teiks pagalbą“.

Klausimų daugiau nei atsakymų

Pasak VPSC vadovo, reikia labai tiksliai numatyti, kas konsultuos ir kaip padės moterims, nusprendusioms nutraukti nėštumą.

„Mes turime labai tiksliai žinoti, kas bus įtraukiami į šį darbą. Gal psichologai, ginekologai, o gal ir dvasininkai? O kokie dar specialistai? – klausė M. Marcinkevičius. – Ne mažiau svarbus ir finansavimo klausimas. Iš kokių lėšų apmokysime darbuotojus? Ar bus kuriamos atskiros tarnybos? O kaip spręsime specialistų trūkumą? Be to, moterims bus sudarytos nevienodos sąlygos. Juk didesnių miestų gyventojoms rasti specialistų nebus sunku, o ką daryti mažesniuose miesteliuose?“

VPSC direktorius, paklaustas, ar jo vadovaujamoje įstaigoje yra specialistų, kurie galėtų suteikti tokią pagalbą, sakė, kad metodikų ieškotų užsienyje.

„Šiuo metu Lietuvoje nėra tokių specialistų. Manau, pirmiausia žiūrėčiau, kokia kitų šalių patirtis. Gal jos turi atidirbusios metodikas, atsižvelgčiau į pasaulinę praktiką ir pan. Tuomet reikėtų žiūrėti, ką galime Lietuvai pritaikyti“, – svarstė M. Marcinkevičius.

Tik kaip galimybė

VPSC direktorius mano, kad įstatyme turėtų būti įtvirtinta ne privaloma nuostata, bet galimybė kiekvienam gydytojui, kaip specialistui, konkrečiu atveju spręsti pačiam.

„Abejoju, ar pas ginekologą nutraukti nėštumo moteris ateina spontaniškai, nepagalvojusi, –teigė M. Marcinkevičius. – Dažniausiai ji jau būna apsisprendusi. Ir jei gydytojas mato, kad moteris dar abejoja, ir jis gali pakeisti jos sprendimą, tokiu atveju jis galėtų pasinaudoti teise nukelti sprendimo vykdymą. Tačiau visoms privaloma ši nuostata neduos norimų rezultatų. Mes nežinome nei gyvenimo sąlygų, nei situacijų. Daugelį iš jų mes paliktume kankintis tas tris paras“.

Patarti turi ne artimieji

Vilnietė gydytoja akušerė-ginekologė Aura Bartaškienėsakė, jog džiaugtųsi, jei būtų priimtas toks teisės aktas.

„Tai būtų labai gera įstatymo nuostata, – teigė gydytoja. – Nežinau, ar būtent tiek – 72 val. – reikia. Tačiau laiko pagalvoti moteriai reikia, kad ji sprendimo nepriimtų afekto būsenos, kad turėtų laiko pasvarstyti, ko ji bijo, kas ją slegia.Tam tikrais atvejais, ypač kai moteris labai jauna ar tai pirmasis jos nėštumas, specialistai turėtų išsiaiškinti motyvus, padėti moteriai susivokti ir nusiraminti. Manau, ne artimieji turėtų patarti. Būna ir taip, kad vėliau moteris net apkaltina juos, pastūmėjusius apsispręsti negimdyti“.

A. Bartaškienė pasakojo, kad paprastai moterims siūlanti grįžti namo, ramiai atsisėsti, paimti du lapus ir surašyti ant kiekvieno pliusus bei minusus: ant pirmojo – jei gimdys, antrojo – jei negimdys. Ir tik tada spręsti.

„Žinoma, pasitaiko visko. Kai kurios moterys ateina svarsčiusios ne dieną ir ne dvi, tad jos sprendimą priima ne spontaniškai. Tačiau dažnai išsigąsta to netikėtumo. O ramiai apsvarsčiusios moterys nusprendžia gimdyti. Tad, ko gero, kiekvienam ginekologui yra didžiausias džiaugsmas, jei pavyko pakeisti sprendimą nors vieno vaiko naudai“, – sakė akušerė ginekologė.

Rekomenduoti psichologą

„Moteris, sužinojusi, jog laukiasi (nesvarbu, planuotai ar ne), dažniausiai sutrinka, kinta jos emocijos, – portalui sakė psichologė Žydrūnė Jankauskienė. – Todėl ginekologas galėtų rekomenduoti moteriai psichologą. Specialisto konsultacija galėtų padėti jai suprasti savo emocinę būseną, baimes, situaciją. Juk dažnai sprendimas nutraukti nėštumą priimamas labai spontaniškai, o ir po aborto išgyvenami įvairiausi jausmai.“

Pasak Ž. Jankauskienės, galbūt ne visada moteris norės eiti pas psichologą, tačiau tokią galimybę ji privalo turėti.

„Visuomenė dar vis įtariai žiūri į psichologus, todėl gali būti, kad ne visos sutiks konsultuotis. Tačiau tokia galimybė turi būti suteikta kiekvienai“, – įsitikinusi Ž. Jankauskienė.

Jokio spaudimo

Dulų asociacijos atstovė ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė portalui sakė, kad moteris sprendimą, gimdyti ar ne, vis dėlto turėtų priimti pati.

„Žinoma, sužinojus, jog pastojo, kai kurioms moterims reikalingas laikas situacijai suprasti ir priimti. Nesvarbu, koks bus įstatymas ir numatyti terminai, kokie specialistai jai padės susivokti, nusiraminti, nugalėti savo baimes – svarbiausia, kad moteris pati, niekieno neverčiama ir nespaudžiama, priimtų sprendimą. O ir artimieji turėtų ją nuraminti, bet ne versti vienaip ar kitaip apsispręsti“, – įsitikinusi Dulų asociacijos atstovė.

Kai kuriose šalyse konsultacijos privalomos

Viešosios įstaigos Krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė VLMEDICINA.LT pasakojo, kad kai kuriose užsienio šalyse moterims, nusprendusioms nutraukti nėštumą, specialistų konsultacijos yra privalomos.

„Tarkim, Vokietijoje dėl aborto apsisprendusi moteris pirmiausia turi pasikonsultuoti su psichologu ar socialiniu darbuotoju. Ir tik gavusi Krizinio nėštumo centro pažymą apie suteiktą pagalbą ji gali grįžti pas ginekologą, jei vis dėlto apsisprendžia negimdyti“, – teigė Z. Tomilinienė ir pridūrė, kad tokių centrų specialistai paprastai siūlo alternatyvas, materialinę, psichologinę ar socialinę pagalbą.

„Svarbu, kad moteris laiku gautų visą reikiamą informaciją, sužinotų apie pagalbą, vaisiaus vystymąsi ir aborto pasekmes, ką ji bepasirinktų: gimdyti ar ne, ir nepriimtų sprendimo skubotai, kai yra streso būsenos, ar kieno nors spaudžiama“, – įsitikinusi Krizinio nėštumo centro vadovė.

Reikalinga kompleksinė pagalba

„Juk dažniausiai moterys dėl neplanuoto nėštumo yra labai psichologiškai pažeidžiamos, jos kartais patiria artimųjų psichologinį spaudimą, todėl jos abortą mato kaip vienintelę galimybę išspręsti tam tikras problemas. Ginekologo konsultacija tetrunka 15 minučių, o joms išsikalbėti ir ieškoti sprendimo reikia daug daugiau laiko. Poliklinikose prie moterų konsultacijų nėra psichologų, su kuriais jos galėtų pasitarti. Dažnai neužtenka tik psichologinės pagalbos, reikia ir socialinės bei materialinės, kad moteris pasiryžtų gimdyti. Todėl turi būti teikiama kompleksinė pagalba krizę išgyvenančioms nėščiosioms. Tokią pagalbą visoje Lietuvoje turėtų teikti valstybės finansuojami krizinio nėštumo centrai. Mūsų centre šiuo metu dirba 25 savanoriai ir 3 darbuotojai. Žinoma, pagalbą teikiame ne tik vilniečiams. Bet to nepakanka. Todėl jei bus priimtas toks sprendimas, reikia pagalvoti, kur moterys gaus realią pagalbą. Kitu atveju iš tokio sprendimo bus mažai naudos“, – teigė Z. Tomilinienė.

Daugiau informacijos apie pagalbą krizinio nėštumo atvejais galite rasti: www.neplanuotasnestumas.lt