Ar angliavandeniai kenkia labiau nei riebalai?

Net 18-oje šalių vykdyta studija, neseniai pristatyta kasmetiniame Europos kardiologų bendruomenės (European Society of Cardiology) kongrese ir publikuota žurnale „The Lancet“, gali pakeisti tai, ką iki šiol galvojote apie sveiką mitybą, – rašo healthday.com.

Reklama

Su maistu žmogus gauna maistines medžiagas (baltymus, riebalus, angliavandenius) ir biologiškai aktyvias (vitaminus ir mineralines) medžiagas. Mokslininkai jau seniai diskutuoja, koks kasdienis šių medžiagų kiekis būtų optimalus. Šiuo metu turbūt populiariausia nuomonė, jog labiausi riboti vertėtų suvalgomų riebalų kiekį. Tačiau naujo tyrimo duomenys rodo, kad dėl ankstyvos mirties kalti visai ne suvartojami riebalai, o per didelis kiekis angliavandenių, ypač rafinuotų, – tai jie yra tikrasis žudikas.

Tyrimas parodė, jog trys ar keturios vaisių ir daržovių porcijos per dieną gali sumažinti ankstyvos mirties riziką. Tačiau dar viena papildoma porcija angliavandenių, pavyzdžiui, bandelė, naudos nebeatneš.

Norint globaliai pažvelgti į sveikos mitybos problemą, į studiją įtraukta daugiau nei 135 tūkst. 35-70 metų amžiaus žmonių iš 18 šalių. Rinkti duomenys apie socialinį ir ekonominį statusą, gyvenimo būdą, ligas, kuriomis sirgo ar serga dalyviai. Tiriamieji turėjo užpildyti klausimyną apie maitinimosi įpročius, o pagal tai mokslininkai apskaičiavo, kiek vidutiniškai suvartojama riebalų, angliavandenių bei baltymų. Dalyviai buvo tiriami vidutiniškai 7 metus, bent kas 3 metus įvertinant jų sveikatą.

Tyrėjai pastebėjo, jog daugiau nei pusės apklaustųjų mityboje angliavandeniai sudaro 70 procentų paros kalorijų kiekio. Tokia dieta buvo susieta su cholesterolio kiekio padidėjimu kraujyje.

„Žmonės, kurių dietoje riebalai sudaro apie 35 procentus mitybos raciono, turi 23 procentais mažesnę ankstyvos mirties ir 18 procentais mažesnę insulto riziką, palyginti su tais, kurie suvartoja mažiau riebalų. Taip pat pastebėta, kad mažą sočiųjų riebalų kiekį (mažiau nei 3 procentus) per dieną gaunantieji turi didesnę ankstyvos mirties riziką nei tie, kurie jų kasdien suvartoja iki 13 procentų. Tuo tarpu angliavandenių gausi mityba (vidutiniškai 77 procentai dienos raciono) 28 procentais padidino taip besimaitinančiųjų riziką, lyginant su tais, kurie suvalgo jų mažiau. Taigi studija paneigė daugelio supratimą apie „teisingą“ mitybą. Mūsų gauti rezultatai verčia sveikatos organizacijas iš naujo apsvarstyti iki šiol galiojusias mitybos gaires“, – sakė viena iš tyrimo autorių Mahshid Dehghan (The Population Health Research Institute at McMaster University).

Vis dėlto ne visi yra pasirengę sutikti su pateikta nuomone: „Padarytas didžiulis darbas, tačiau informacijos vis dar trūksta. Kad būtų pakeistos su mityba susijusios nuostatos ir atsakyti visi klausimai, dar reikia atlikti daugiau studijų“, – komentavo specialistai iš JAV.

Autoriai pripažįsta, kad jie neatsižvelgė į produktus ar patiekalus, iš kurių gaunamos maisto medžiagos, ir tai yra didžiausias tyrimo trūkumas: „Pavyzdžiui, juk angliavandenių pilnas obuolys yra ne tas pats, kas bulvių traškučių pakelis. Be to, tyrime atskirai nevertinti transriebalai, kurie, kaip jau įrodyta, yra itin nesveiki ir susiję su širdies bei kraujagyslių sistemos ligomis“.

„Dabar rekomenduojama, kad angliavandeniai sudarytų 50-65 procentų per dieną gaunamų kalorijų, sotieji riebalai – mažiau nei 10 procentų. Mes manome, jog geriausia dieta būtų sudaryta iš maždaug 50-55 procentų angliavandenių ir apie 35 procentų riebalų (sočiųjų ir nesočiųjų kartu). Mityboje turėtų netrūkti sveikų angliavandenių, liesų baltymų, vaisių bei daržovių. Reikėtų vengti perdirbtų užkandžių, kuriuose gausu sočiųjų bei transriebalų, ir rinktis sveiką angliavandenių šaltinį“, – komentavo tyrėjai.