Ar cukrus kaltas dėl prastos nuotaikos?

Mintis apie keksiuką, papuoštą saldaus kremo kepure, dažną priverčia nusišypsoti ir apsilaižyti iš nujaučiamo malonumo, tačiau ilgalaikis poveikis yra visiškai kitoks – priversiantis lūpų kampučius nusvirti. Ir visai ne dėl to, apie ką turbūt pirmiausiai pagalvojote... Nauja studija, publikuota žurnale „Scientific Reports“, atskleidė ryšį tarp gausaus cukraus vartojimo ir dažno psichikos sutrikimo, – rašo upi.com

Reklama

Pasaulio sveikatos organizacija (The World Health Organization, WHO) rekomenduoja sumažinti kasdienį pridėtinio cukraus (t.y. viso, išskyrus natūraliai esančio vaisiuose, daržovėse bei piene) suvartojimą iki mažiau nei 5 procentų bendro gaunamų kalorijų kiekio. Vis dėlto, Jungtinėje Karalystėje cukraus suvartojimas viršija šią normą dvigubai, JAV – trigubai. Trys ketvirtadaliai pridėtinio cukraus gaunama iš saldumynų ir gėrimų, pavyzdžiui, pyragaičių bei vaisvandenių. Likusi dalis – iš apdorotų maistų produktų, pavyzdžiui, pomidorų padažo.

Taip pat žinoma, jog 1 iš 6 pasaulio gyventojų kenčia nuo nuotaikos ar nerimo sutrikimų. Taigi ar gali būti, jog didelis cukraus kiekis dietoje yra susijęs su šiais psichikos sutrikimais?

Ankstesniu tyrimu, publikuotu 2002-aisiais metais, bandyta išsiaiškinti ryšį tarp depresijos ir cukraus suvartojimo 6 skirtingose šalyse. Pastebėta, kad didesnis cukraus suvartojimas lemia didesnį depresijos pasireiškimo dažnį. Nuo tada atlikta daug panašių studijų. 2011 metais tyrėjai iš Ispanijos pastebėjo, jog tiriamieji, vartoję daugiausiai kepinių, turėjo 38 procentais didesnę depresijos išsivystymo riziką nei tie, kurie bandeles ir panašius gaminius valgė rečiausiai. 2014 metais JAV tirti saldintų gaiviųjų gėrimų vartotojai: rasta, jog depresijos atsiradimo riziką padidina tiek cukrumi saldintų, tiek dietinių (su dirbtiniais saldikliais) gėrimų vartojimas. 2015 metais atlikta studija, įtraukusi 70000 moterų, patvirtino depresijos atsiradimo grėsmę toms, kurios suvartoja daug pridėtinio cukraus, tačiau pastebėta, kad tokiu poveikiu nepasižymi natūralūs cukrūs, pavyzdžiui, randami vaisiuose.

Nors depresijos priežastys nėra iki galo aiškios, manoma, jog jos išsivystymą nulemia biologiniai pokyčiai. Kai kuriuos iš jų gali nulemti cukrus ir saldus skonis. Pavyzdžiui, studija su žiurkėmis parodė, kad mityba, kurioje gausu cukraus ir riebalų, gali sumažinti specifinio baltymo (vadinamo BDNF), atsakingo už nervinių ląstelių augimą ir vystymąsi smegenyse. Šis baltymas, manoma, taip pat yra susijęs ir su depresija bei nerimo sutrikimais.

Kita galima biologinė priežastis – uždegimas. Didelis cukraus suvartojimas gali paskatinti uždegiminį atsaką, kuris yra apsauginė reakcija, įprastai vykstanti kovojant su mikroorganizmais, „svetimomis“ organizmui medžiagomis. Simptomai nepriverčia gulėti lovoje, kaip įprasta kenčiant nuo infekcijos, tačiau jaučiamas energijos trūkumas, nesugebama susikoncentruoti. Tebevykdomi tyrimai spėja, kad nuotaikos sutrikimai galėtų būti nulemti būtent uždegiminių reakcijų, bent jau kai kuriais atvejais.

Dar vienas kaltininkas – dopaminas. Su žiurkėmis vykdyta studija parodė, jog saldus maistas gali sukelti tokią pat priklausomybę kaip kokainas. Tai galėtų būti dopamino, dalyvaujančio smegenų atpildo sistemoje, poveikio rezultatas. O bet kokia priklausomybė yra susijusi su didesne nuotaikos sutrikimų grėsme.

Ir galiausiai, gausus cukraus suvartojimas yra susijęs su kitais veiksniai, pavyzdžiui, nutukimu, kuris taip pat paveikia žmogaus nuotaiką.

Štai čia susiduriama ir su keistu fenomenu: bloga nuotaika tam tikra prasme nulemia valgymo įpročius – juk dažnai griebiamasi ko nors saldaus „nuotaikai pataisyti“. Nesant ūpo nesinori ir stovėti prie puodų ar vaikščioti po parduotuves renkantis sveikus produktus, juk daug paprasčiau užsisakyti greito maisto ar nusipirkti pusfabrikačių – o juose „slepiasi“ daugybė cukraus.

Naujausia studija atkreipė dėmesį į šį prieštaringą reiškinį. Pagal britų suvartojamą cukraus kiekį mėginta prognozuoti būsimus ir esamus nuotaikus sutrikimus. Taip pat aiškintasi, ar turimi nuotaikos sutrikimai skatina rinktis daugiau cukraus turintį maistą.

Pastebėta, kad vyrai, kuriems nenustatyti jokie nuotaikos sutrikimai ir suvartojantys daugiau nei 67g cukraus per dieną, turi 23 procentais didesnę nuotaikos sutrikimų išsivystymo per ateinančius 5 metus riziką palyginus su tais, kurie suvartoja mažiau nei 40g cukraus. Ir tai nepriklauso nuo asmens socioekonominio statuso, fizinio aktyvumo, rūkymo, kitų valgymo įpročių, kūno svorio ir fizinės sveikatos.

Taip pat rasta, jog vyrai ir moterys, kuriems kažkada gyvenime jau buvo diagnozuoti nuotaikos sutrikimai ir kurie vartoja daug saldaus maisto bei gėrimų, turi didesnę riziką, kad per artimiausius 5 metus vėl išsivystys depresija palyginus su tais, kurie su maistu gauna mažiau cukraus.

Vis dėlto, neįrodytas atvirkščias ryšys: tyrimo dalyviai, kuriems buvo nustatyti nuotaikos sutrikimai, vien dėl to neėmė maitintis saldžiau.

Vis dar lieka neatsakytų klausimų: ar cukrus skatina neigiamas emocijas, ar tai labiau paveikia vyrus, ar moteris, ar „kaltas“ pats cukrus ar tik saldus skonis? Viena aišku: cukrus neginčijamai susijęs su sveikatos problemomis: pradedant dantų ėduonimi ir baigiant nutukimu bei 2 tipo cukriniu diabetu su visomis jo komplikacijomis. Taigi, cukraus kiekio sumažinimas turbūt vienareikšmiškai yra gera mintis, nepaisant to, ar jis galėtų ar ne sukelti ir nuotaikos sutrikimus.