Ar galime sumažinti Lietuvos gyventojų riziką sirgti lėtinėmis ligomis?

Nors pastaraisiais metais mažėja sergamumas ir mirtingumas nuo lėtinių neinfekcinių ligų, jos ir toliau išlieka kaip opi Lietuvos sveikatos problema. Širdies ir kraujagyslių, onkologinės, kvėpavimo sistemos ligos, cukrinis diabetas ir kitos lėtinės ligos mažina vidutinę gyvenimo trukmę, sukelia daugiausia mirčių. Pagrindinės šių ligų, kuriomis serga vis jaunesni žmonės, priežastys yra sveikatą žalojanti gyvensena, socialiniai ir ekonominiai veiksniai, svarbus ir genetinis polinkis.

Anot gydytojo kardiologo, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriaus habil. dr. Viliaus Jono Grabausko, mirčių nuo lėtinių neinfekcinių ligų mažėjo dėl gerėjančios šalies socialinės ir ekonominės padėties, moksliniais įrodymais grįstos sveikatos politikos, prigyjančių sveikos gyvensenos įpročių, tačiau vidutinė mūsų šalies žmonių gyvenimo trukmė kol kas išlieka viena mažiausių Europos Sąjungoje.

„Atlikus ilgalaikį Kauno gyventojų stebėjimą, paaiškėjo, kad didėjant nustatytų lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių, tokių kaip rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, padidėjęs kraujospūdis, per didelė cholesterolio ir gliukozės koncentracija kraujyje, skaičiui nuo 0 iki 6, mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja daugiau nei keturis kartus, – sako LSMU profesorius. – Kaip rodo mūsų mokslininkų atlikti epidemiologiniai tyrimai, Lietuvoje mažėja rizika susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, nes mažėja rūkančių vyrų, daugėja sveikai besimaitinančių, normalų kūno svorį ir lipidų koncentraciją kraujyje turinčių žmonių. Deja, nemažai žmonių vis dar gyvena nepakankamai sveikai.“

Gyvensenos įpročiai formuojasi vaikystėje, todėl labai svarbu, kad šeima, darželis ir mokykla aktyviai dalyvautų ugdant sveiką gyvenseną. LSMU mokslininkai, 35 metus stebėdami Kauno kohortą, išsiaiškino, kad didesnis arterinis kraujospūdis ir kūno svoris vaikystėje susiję su padidėjusiu kraujospūdžiu ir nutukimu bei ikiklinikine ateroskleroze sulaukus vidutinio amžiaus. Tikrinant vaikų sveikatą, būtina vertinti jų kraujospūdį ir antropometrinius duomenis (ūgį, svorį, kūno masės indeksą, atskirų kūno dalių apimtis) – jie svarbūs prognozuojant lėtinių neinfekcinių ligų riziką suaugus.

Dažnai prastą sveikatą bandoma aiškinti paveldimumu. „Genai iš tiesų yra svarbūs. Mūsų mokslininkai nustatė, kad jei artimi vyrų giminaičiai (tėvai, broliai ar seserys) sirgo miokardo infarktu, 24 proc. padidėja tikimybė mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, – teigia prof. V. J. Grabauskas. – Paradoksalu, tačiau Lietuvos gyventojams būdingi genų variantai, kurie siejami su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Sveika gyvensena taip pat mažina nepalankių genų įtaką.“

Pavyzdžiui, pakankamas fizinis aktyvumas padeda išvengti nutukimo žmonėms, turintiems kūno svorio didėjimą skatinančius genų variantus. Vartojant mažiau gyvulinės kilmės riebalų galima sumažinti su didesne cholesterolio koncentracija kraujyje susijusių genų poveikį.

LSMU mokslininkai nustatė, kad daugelis gyvensenos nulemtų rizikos veiksnių yra svarbūs ne kuriai nors vienai lėtinei neinfekcinei ligai, bet kelioms šios grupės ligoms. Pavyzdžiui, kasdien rūkantys vyrai 1,6 karto dažniau mirė nuo širdies ir kraujagyslių ligų, 2,2 karto dažniau nuo galvos smegenų insulto ir net 12 kartų dažniau sirgo plaučių vėžiu nei nerūkantys. Šie ir kiti duomenys, gauti daug metų stebint Kauno kohortas, labai prisidėjo kuriant Pasaulio sveikatos organizacijos integruotos lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikos koncepciją ir formuojant mokslu pagrįstas pasaulio, Europos ir nacionalines šių ligų profilaktikos ir kontrolės strategijas, taip pat 2013–2020 m. pasaulinį veiksmų planą.

Norintiems sveikiau gyventi prof. V. J. Grabauskas pataria laikytis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų ir rinktis vidutinio intensyvumo fizinį aktyvumą, pavyzdžiui, greitą ėjimą, bent 150 min. per savaitę. Taip pat atsisakyti greitojo maisto, saldintų gėrimų, riboti riebius, saldžius produktus, valgyti daugiau daržovių ir vaisių (400–600 g per dieną), viso grūdo produktų, ankštinių ir riešutų (30 g per dieną). Paaugliams, jaunimui svarbu nepradėti rūkyti ar vartoti alkoholinių gėrimų, o turintiems šių žalingų įpročių kuo greičiau jų atsikratyti. Be to, patariama dalyvauti prevencinėse lėtinių ligų patikros programose, kad kuo anksčiau būtų nustatyti pakitimai ir pradėta jų kontrolė.

Lietuvoje vykdomos patikrų dėl gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos ir prostatos vėžio programos, didelės rizikos asmenų, galinčių sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, išaiškinimo programos. Jas įgyvendinant aktyviai dalyvauja šeimos gydytojai, kardiologai, onkologai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai. Ugdant sveikos gyvensenos įpročius, skleidžiant informaciją apie lėtinių neinfekcinių ligų priežastis taip pat dalyvauja visuomenės sveikatos biurų specialistai, tačiau prevencinių programų sėkmė labiausiai priklauso nuo aktyvaus pačių gyventojų dalyvavimo.

Lėtinių neinfekcinių ligų plitimas – pasaulinė problema. Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, kokią įtaką gyvensena turi šių ligų rizikai, rengiamos profilaktikos ir kontrolės strategijos, priimami teisiniai dokumentai, ribojantys alkoholio ir tabako prieinamumą, deramasi su maisto pramonės įmonėmis dėl sveikatai palankesnių produktų. Deja, įgyvendinant prevencines priemones dažnai susiduriama su įvairių suinteresuotų grupių ir visuomenės pasipriešinimu ar abejingumu, todėl teigiami gyvensenos pokyčiai nėra tokie greiti kaip norėtųsi.

Prof. V. J. Grabauskas kartu su kolegomis prof. dr. Jūrate Klumbiene, prof. habil. dr. Vaiva Lesauskaite, prof. dr. Janina Petkevičiene ir prof. habil. dr. Abdonu Tamošiūnu yra nominuoti 2018 m. Lietuvos mokslo premijai už darbų ciklą „Lėtinės neinfekcinės ligos: nuo populiacijos iki genų (2003–2017)“.