Ar jungti Klaipėdos ligonines? (3)

 Mes Klaipėdoje vis svarstome, ką daryti su trimis geromis ligoninėmis. Visos jos dirba, turi gerų specialistų, naujos aparatūros, apkrautos darbu. Bet „trys viename“. Valstybės politikai su kai kurias valdininkais daro vadinamąją sveikatos apsaugos sistemos reformą. Dalį padarė, kai kuriuos fragmentus numatė. Kas bus – niekas nežino ir net sakyti nenori.

 Kol kas konfrontacija tarp Vilniaus ir Klaipėdos nurimo. Mat artėja rinkimai. Bet po jų ne viena partija vėl grįš prie svarstymo bei reikalavimų jungti tris ligonines. Kuri tai bus, kol kas sunku pasakyti, bet kad bus – abejonių nekyla. Aš - paprastas žmogus, todėl niekaip negaliu suvokti, kas čia negerai. Jeigu visi dirba, teikia paslaugas, nėra rimtų nusiskundimų, tai ko būti nepatenkintiems?  Kitais žodžiais, klaipėdiečių ir aplinkinių rajonų ar net tolimų miestų gyventojų tokia padėtis visai tenkina, jiems gerai. Nė vienas neatsisakytų lozungo „Kiekvienam gyventojui po gydytoją!“

Vadinasi, trys ligoninės viename mieste netenkina pačių aukščiausių politikų ir ministerijos valdininkų. Jie dažniausiai mano, jog sujungus tris ligonines į vieną junginį pavyks sutaupyti. Įdomu tik tai, jog tai netiesa. Jokio taupymo neįvyksta. Valdymo struktūros ar tampa fiktyvios, t .y. tarsi viena ligoninė, o realiai – kelios, arba netgi išauga valdininkų (pavaduotojų) skaičius, o tai vėlgi didina valdymo išlaidas.

 Taupymas taupymui nelygu. Galima virti sriubą iš vištos, kuri dėjo auksinius kiaušinius. Galima pakeisti senas lemputes į energiją taupančias, tiesa, apskaičiavus, ar apsimoka.  Gal ir reikia čia ką nors keisti, bet pirmiausia reikia pažvelgi strategiškai – koks tikslas ir kokios priemonės. Jungimas yra priemonė – tačiau kam? Išlaidoms mažinti? Kurioje vietoje? Valdymo struktūrose? Bet čia tikrai beveik nėra rezervų. Tai ko gi mes norime?..

 Leidžiu sau tvirtinti, kad pagrindiniai gydymo sistemos reformos tikslai turi būti paslaugų kokybės gerinimas ir prieinamumo didinimas. Valstybės siekis – išlaidų mažinimas ar bent esamo lygio išsaugojimas. Ligoninių, kaip gydymo įstaigų, ir valstybės uždaviniai yra skirtingi, kai kuriose srityse net priešiški. Bet taip ir turi būti. Šeimoje vaikų, tėvų ir uošvių uždaviniai visuomet nesutampa, o kartais pereina ir į atvirus konfliktus. Bet šeima egzistuoja ir nesiruošia išnykti.

 Pagrindinė esamų ligoninių konflikto priežastis  yra jų panašumas ir finansavimo šaltinis. Visos trys ligoninės teikia panašias paslaugas ir finansuojamos iš tų pačių ligonių kasų.

 Galima tai keisti skirtingomis kryptimis. Galima skatinti ligoninių specializaciją, tuomet nereikės peštis dėl tų pačių lėšų. Galima galvoti apie skirtingus pajamų būdus, t. y. privatizacijos galimybes. Galima  veikti ir dar kitaip, pavyzdžiui, kaip Anglijoje, kur ligonio vietą nusprendžia vadybininkas. Valstybės tikslas – mažinti gydymo išlaidas, nebloginant kokybės. Tai pasiekiama per tam tikrą dydį, t. y. per minimalų ir maksimalų aptarnaujamų ligonių skaičių bei gydymo laiką, t. y. kiek jis yra gydomas, nes čia auga „pridėtinės“ išlaidos: elektra, šildymas, maitinimas ir t. t. Mes puikiai žinome, kad žiemą pagulėti ligoninėje siekia nemažai benamių ar skurstančių asmenų: kam netiktų nemokamas maitinimas ir gera priežiūra? Tik kieno sąskaita? To paties sąžiningiausio, kuris moka visus mokesčius.  Siekimas sumažinti lovų ir lovadienių skaičių buvo gana geras. Dabar belieka sustoti ir nuspręsti – kiek, kur ir kurį laiką reikia gydyti.

 Valstybės požiūriu, vienintelis kriterijus yra gydymo efektyvumas mažiausia kaina. Čia negalioja Viešųjų pirkimų įstatymas, kurio pamatas yra mažiausia kaina. Galima konkuruoti, kas pigiau išgydys. Sveikas žmogus mažiausia kaina.

 Kyla poreikis palyginti mūsų ligoninių sąnaudas su kitomis, šalia ir toliau esančiomis. Už kiek išgydomas žmogus Prancūzijoje, Belgijoje ar Olandijoje?

 Gal mūsų ligoninės geresnės? Nenustebčiau, jog  palyginamoji kainų  kitose šalyse ir Klaipėdos trijose ligoninėse studija nesunkiai leistų atsakyti, ką reikia daryti. Manau, kad kalbėti apie jungimą nederėtų. Juolab jog artimoje ateityje paslaugų teikimas ligoninėse mažės ir keisis didesnės specializacijos kryptimi. Vietos rasis visiems. Kad tik pinigų užtektų.

Dr. Vytautas Valevičius