Ko reikia, kad jaustume pilnatvę? Mylinčių šeimos narių, draugų, mėgstamos veiklos. Be abejonės, gero išsilavinimo, savirealizacijos darbe ir padoraus atlyginimo. Tai, ko gero, mums į galvas nuo vaikystės kišo ir gimdytojai. Tačiau siūlome į viską pažiūrėti giliau. Ar tikrai geras išsilavinimas garantuoja mūsų laimę?
Prisiminkime posakį Kai nežinai, tai ir galvos neskauda“. Tai būtų puiki pradžia. Išties išsilavinimas suformuoja rimtesnį ir platesnį požiūrį į daugelį dalykų, didina interesų ratą. Be to, išsilavinę žmonės turi puikesnį supratimą ir apie sveiką gyvenseną: dažniau sportuoja, maitinasi sveikai, turi mažiau žalingų įpročių ar priklausomybių.
Štai vienas didelio masto tyrimas paliudijo, jog žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, gyvena vidutiniškai 2, 8 metų ilgiau. Tačiau nepamirškime, kad aukštą išsilavinimą turintys, aukštas pareigas darbe einantys žmonės patiria daugiau nerimo, streso, psichikos ligomis serga ne ką rečiau nei išsilavinimo neturintys asmenys.
Be to, ir britų atliktas tyrimas, apie kurį kalbama British Journal of Psychiatry, kviečia nesilaikyti laimingo gyvenimo su vienu ar keliais diplomais vizijos. Vizijos, kad išsilavinimas atneša protinę gerovę, į kurią įeina ir laimės pojūtis.
Mokslininkai teigia, kad tyrimo rezultatai iš esmės nebuvo tokie, kokių jie tikėjosi. Profesorė Sarah Stewart-Brown teigia: kaip joks gyvenimo komponentas negali būti visiškai juodas ar baltas, taip ir mūsų laimės pojūtis ar faktoriai, nuo kurių jis priklauso, negali būti visiški, tik sąlyginiai.
Susumavus dvejų metų apklausų (jų buvo 17030) rezultatus, atskleista, kad išsilavinimo stoka, kitaip nei manyta, negarantuoja protinių ligų ar menko laimės pojūčio gyvenime, o puikus išsilavinimas, didelės pajamos, stabilus darbas negarantuoja visiško laimės jausmo ir neapsaugo nuo protinių degeneracinių ligų.
Šaltinis
Stewart-Brown S, Samaraweera C, Taggart F, Kandala N, Stranges S. “Socioeconomic gradients and mental health: implications for public health.” British Journal of Psychology, 2015.