Ar Lietuva gali tapti pavyzdžiu pasauliui neišnešiotų naujagimių sveikatos priežiūros srityje?

Nors aukštą naujagimių išgyvenamumą Lietuvoje rodo tiek statistiniai duomenys, tiek kone visame medicinos pasaulyje nuskambėjęs įvykis apie 350 g mergaitę, mažiausią neišnešiotą kūdikį Lietuvos istorijoje, tobulėti neišnešiotų naujagimių sveikatos priežiūros srityje dar yra kur. Todėl neišnešiotų naujagimių asociacija „Neišnešiotukas“ ir Lietuvos neonatologijos asociacija drauge su užsienio ekspertų delegacija šiandien kreipėsi į politikos formuotojus, kviesdami 2020 m. skirti daugiau dėmesio konkrečioms neišnešiotų naujagimių sveikatos priežiūros sritims.

Reklama

„Vilniuje vykęs Penktasis Pasaulinis neišnešiotų naujagimių forumas ir jame skaityti pranešimai patvirtino, jog lyginant su pasauliu, Lietuvoje turime gerą situaciją naujagimių išgyvenamumo srityje. Tačiau tam, kad taptume globaliai sektinu pavyzdžiu visoje neišnešiotų naujagimių sveikatos priežiūroje, turime prioretizuoti tris aktualiausias neišnešiotų naujagimių sveikatos priežiūros sritis: neišnešiotų naujagimių sveikatos stebėjimą išvykus iš ligoninės ir tęstinę jų priežiūrą bei jų tėvų edukaciją, naujagimiui ir šeimai palankios ligoninės aplinkos reikalavimų įgyvendinimą gydymo įstaigose bei pacientų saugumo ir higienos praktikos standartų gerinimą“, – teigia neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ vadovė Asta Speičytė Radzevičienė.

Asociacijų atstovų ir ekspertų teigimu, Lietuvoje daugiausia dėmesio reikėtų skirti penkių pagrindinių neišnešiotų naujagimių sveikatos priežiūros veiksmų įgyvendinimui.

A. Speičytė Radzevičienė tiki, jog pirmiausia vertėtų atkreipti dėmesį į neišnešiotų naujagimių sveikatos stebėjimo išvykus iš ligoninės programos prailginimą ir visų reikiamų specialistų komandos įtraukimą perinataliniuose centruose.

„Mano dukra gimė anksčiau laiko, dabar Margaritai jau vienuolika, todėl aš puikiai suprantu, kaip svarbu užtikrinti tokių vaikų tolimesnį sveikatos stebėjimą. Šiuo metu Lietuvoje naujagimių stebėjimo programa yra vykdoma tik iki vienerių metų amžiaus. Vėliau tiek mažyliai, tiek jų šeimos yra paliekamos be specialios priežiūros. O tos priežiūros iš tiesų reikia, ir ji turėtų būti suteikiama iki septynerių metų amžiaus. Taip pat norint užtikrinti kokybišką ir efektyvią neišnešiotų naujagimių stebėseną, reikalinga atnaujinti turimą duomenų registrą, papildant jį visa reikalinga informacija apie neišnešiotus naujagimius“, – įsitikinusi A. Speičytė Radzevičienė.

Taip pat raginama kreipti dėmesį į dviejų perinatalinių centrų (Vilniuje ir Kaune) neonatologijos skyrių reorganizaciją, pritaikant juos į šeimą orientuotai slaugai bei įrengiant reikalingas erdves naujagimiams ir jų tėveliams.

Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Neonatologijos klinikos vadovė, Lietuvos neonatologijos asociacijos vadovė ir viena iš pirmojo Lietuvoje atidaryto Donorinio motinos pieno banko iniciatorių profesorė Rasa Tamelienė pabrėžia, jog yra būtina Lietuvoje ir toliau vykdyti Donorinio motinos pieno banko veiklą.

„Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, jei mama neturi galimybės žindyti pati, tuomet labai mažo svorio (iki 1500 g) neišnešiotų naujagimių maitinimui turėtų būti naudojamas donorinis motinos pienas. Tokį pieną siūlančio banko veikla šalyje reikalingiausia būtent dėl neišnešiotų naujagimių, mat mamos, patyrusios stresą dėl per anksti gimusio vaikelio, ne visuomet gali jį maitinti pačios. Todėl norint išvengti įvairių pavojingų rizikų, su kuriomis susiduria motinos pieno negaunantis neišnešiotas naujagimis, būtina visiems drauge užtikrinti tolimesnę ir kokybišką Donorinio motinos pieno banko veiklą Lietuvoje“, – teigia R. Tamelienė.

Asociacijos „Neišnešiotukas“ ir Lietuvos neonatologijos asociacijos atstovai įsitikinę, kad kitais metais derėtų daugiau dėmesio skirti ir būtinosios pagalbos kraitelio šeimai, susilaukusiai neišnešioto naujagimio, finansavimui. Taip pat užtikrinti edukacinės platformos, grįstos Europos naujagimių sveikatos priežiūros standartų baze, tėvams ir sveikatos, švietimo bei socialinių reikalų specialistams projekto įgyvendinimą.

Asociacijos skatina inicijuoti politikos formuotojų, medicinos ekspertų bei tėvų organizacijų darbo grupę, kuri įvertintų reikalingų veiksmų bei resursų poreikį Europos naujagimių sveikatos priežiūros standartų įgyvendinimui Lietuvoje.

Nuo 2013 iki 2018 metų Europos naujagimių priežiūros fondo inicijuotas projektas „Europos naujagimių sveikatos priežiūros standartai“ – tarpdisciplininio Europos šalių bendradarbiavimo, keliant svarbiausius klausimus, susijusius su naujagimių sveikata, rezultatas. Projektas vienija net 220 įvairių sričių sveikatos priežiūros profesionalų, tėvų atstovų ir susijusių sričių specialistų iš daugiau nei 30 Europos šalių. Svarbiausias šio projekto akcentas – neišnešiotų naujagimių priežiūra ligoninėje ir jų augimo eigos stebėsena.

Norėdami užtikrinti tinkamą šių standartų įgyvendinimą, neišnešiotų naujagimių asociacija „Neišnešiotukas“ ir Lietuvos neonatologijos asociacija šiandien LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narei Monikai Navickienei perdavė dokumentą, kuriuo ragina politikos formuotojus siekti įgyvendinti Europos naujagimių sveikatos priežiūros standartus Lietuvoje. M. Navickienė prieš metus Seime iniciavo spaudos konferenciją ir apskritojo stalo diskusiją apie Europos naujagimių sveikatos priežiūros standartų viziją.