Ar Lietuva pajėgi išgelbėti moterų gyvybes?

Lietuvoje onkologinės ligos užima antrą vietą iš visų mirčių. Nuo jų miršta daugiausiai darbingo – 45–64 metų amžiaus žmonių. Per pastaruosius 20 metų sergamumas vėžiu išaugo daugiau kaip 2,3 karto. Nors Lietuva deklaruoja siekį iki 2030 m. sumažinti sergamumą vėžiu, valstybinės institucijos neatlieka svarbiausių darbų.

Reklama

Apie tai buvo kalbėta Seime vykusioje judėjimo „Minios balsas: kurkime ateitį be vėžio“ spaudos konferencijoje „Ar Lietuva pajėgi pagerinti ankstyvą krūties vėžio diagnostiką ir sumažinti mirtingumą iki 2025-ųjų?“

Būtina nustatyti anksti

Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai prof. Sonata Jarmalaitė sako, kad nors krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga, pastaruosius 30 metų sergančiųjų krūties vėžiu penkerių metų išgyvenamumas didėjo apie 10 metų ir dabar Vakarų Europos šalyse siekia apie 85 proc.

„Lietuvoje penkerių metų išgyvenamumo vidurkis – apie 77 proc. Tuo atveju, kai liga nustatoma ankstyvų stadijų, prognozės yra stulbinamai geros: nustačius I stadijos ligą, penkerius metus išgyvena beveik visos moterys, bet pavėlavus penkerius metus teišgyvena vos trečdalis sergančiųjų IV stadijos liga“, – sako prof. S. Jarmalaitė.

Tai koks gi receptas ligą nustatyti laiku? Profesorės teigimu, visų pirma – sveika gyvensena, subalansuota dieta smarkiai sumažina bet kokio vėžio riziką. Be to, dėl krūties vėžio prevenciškai tikrinamos visos moterys, sulaukusios 50 m., ketvirtadalis visų krūties navikų aptinkama prevencinių patikrų metu. Deja, bet tik pusė moterų, turinčių galimybę nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio, šia galimybe naudojasi. O skaičiavimai rodo, kad sėkmingai vykdoma krūties vėžio prevencijos programa gali kasmet papildomai išgelbėti daugiau nei 100 moterų gyvybių.

„Kadangi Europoje vėžiu dažniausiai serga 45–69 metų moterys, Europos ekspertų grupė pasiūlė ankstinti nemokamai mamografinėje krūtų patikroje dalyvaujančių moterų amžių, o moterims, turinčioms tankų krūtų audinį, atlikti magnetinio rezonanso tyrimą. Europos ekspertai taip pat siūlo sudaryti moterims galimybę išsitirti dėl paveldimo krūties vėžio rizikos, taikyti mamografus su tomosinteze, automatinį krūtų ultragarso tyrimą. Anot ekspertų, prevencinių programų rekomendacijos turi būti lanksčios ir nuolat atnaujinamos“, – teigia prof. S. Jarmalaitė.

Lietuvoje senokai parengtos ekspertų rekomendacijos atnaujinti krūties vėžio prevencinę programą. Jos numato prevenciškai tikrinti moteris nuo 45 metų. Suskaičiuota, kad, išplėtus profilaktiškai tikrinamų moterų amžių, Lietuvoje kasmet būtų papildomai nustatomi 365 krūties vėžio atvejai.

„Kol antri metai ekspertų rekomendacijos guli valdininkų stalčiuose, šimtai moterų kasmet ateis gydytis progresavusį vėžį. Tuomet tai šaliai atsisuks daug didesniais kaštais –medikamentinis krūties vėžio gydymas šaliai kainuoja vidutiniškai iki 35 tūkst. eurų, o kur dar prarastas darbingumas, artimųjų laikas! Krūties vėžio prevencinio tikrinimo paankstinimas leistų šaliai sutaupyti milijonus, o moterims dovanotų sveiko gyvenimo metus“, – įsitikinusi specialistė.

O Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė sako, kad nevienodai vėžiu serga ir skirtingų Lietuvos vietovių moterys. 2017 m. didžiausias sergamumas krūties vėžiu buvo Druskininkų, Šiaulių miesto ir Pasvalio rajono savivaldybėse. Todėl judėjimas „Minios balsas“ kartu su Panevėžio ligonine bei „Affidea“ klinika balandžio mėnesį inicijuoja akciją – Pasvalio, Panevėžio, Radviliškio regionų moterys bus kviečiamos nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio.

Kai valstybė delsia, iniciatyvos imasi savivaldybės

„Tyrimai rodo, kad 1 iš 2 asmenų tam tikru gyvenimo etapu išgirs onkologinės ligos diagnozę. Nesiimant veiksmų dabartinėms tendencijoms pakeisti, vėžys gali tapti pagrindine mirties priežastimi ir Lietuvoje, ir Europos Sąjungoje“, – teigia Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos POLA vadovė Neringa Čiakienė ir priduria, kad

šalia šių nerimą keliančių prognozių gera žinia yra tai, jog tyrimai patvirtina, kad, plačiai ir tinkamai taikant tikslines profilaktikos priemones, onkologinėmis ligomis susirgtų apie 50 proc. žmonių mažiau, nei suserga dabar.

„Deklaruojama, kad onkologinių ligų prevencija yra vienas iš valstybės nacionalinių ir tarptautinių prioritetų, identifikuotas ir detaliai aprašytas Europos kovos su vėžiu plane ir Nacionalinėje kovos su vėžiu programoje, vis dėlto realiai galinčių situaciją pagerinti priemonių įdiegimas vėluoja, – sako N. Čiakienė. – Lietuvoje vis dar neveikia sisteminiai instrumentai, tokie kaip asmeniškai siunčiami priminimai prevenciškai pasitikrinti sveikatą, dalyvauti ankstyvosios vėžio diagnostikos programose. Menki yra ir asmenų sveikatos raštingumo įgūdžiai – jie ne tik nežino savo artimųjų ligų istorijos, bet dažnai neįsigilina į savo būkles, jaučiamus simptomus, aktyviai neieško pakitusios savijautos priežasčių. O jei pacientai ir kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą, dažnai yra siuntinėjami nuo vieno specialisto pas kitą, užuot pirma patikrinus prielaidą dėl galimos onkologinės ligos.“

POLA vadovė teigia, kad tuo metu, kai valstybė vėluoja priimti sprendimus, savivaldybėse matome puikių lyderystės pavyzdžių. Pavyzdžiui, Jonavos rajono savivaldybė drauge su Jonavos ligoninės konsultacine poliklinika kviečia visas 25–49 metų rajono moteris atlikti profilaktinį krūtų echoskopinį tyrimą be šeimos gydytojo ar kito specialisto siuntimų.

Skaitmenizavimas – būtina vėžio valdymo sąlyga

„Vienas iš svarbių onkologinės pagalbos teikimo sėkmės komponentų yra tiksli informacija apie sergamumo vėžiu, mirtingumo bei pacientų išgyvenamumo rodiklius. Onkologinėmis ligomis sergančių pacientų duomenų kaupimas ir nuasmenintų duomenų panaudojimas yra būtina sąlyga sėkmingai įgyvendinti kovos su vėžiu planą“, – įsitikinusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė, Onkologijos instituto vadovė prof. Elona Juozaitytė.

„Duomenys, kurie atspindi mūsų šalies onkologinę situaciją, yra neišsamūs ir netikslūs. Kiek žinoma, vėžio registras neturi atskiro finansavimo. Turbūt negalima tikėtis, kad nacionalinio lygmens sprendimams būtina statistika bus sukurta nemokamai. Ne kartą buvo diskutuota apie ESPBI posistemės, skirtos vėžio statistikai, sukūrimą, o tam reikalingas valstybės dėmesys ir resursai“, – pastebi prof. E. Juozaitytė.

Anot specialistės, pagrindinės sritys, kur onkologinių ligų elektroninės registracijos posistemės įdiegimas leistų tikėtis naudos, būtų žinios apie sergamumą onkologinėmis ligomis, mirtingumą, pacientų išgyvenamumą, retų onkologinių ligų stebėsena, pacientų srautų analizė, efektyvesnis naujai diegiamų gydymo metodų vertinimas, greičiau vertinamas naujų vaistų poreikis, atliekama ilgalaikių gydymo rezultatų analizė. Taip pat tai būtų informacijos šaltinis vykdant mokslinius tyrimus.

„Nuolatos stebint paslaugų teikimo rodiklius, būtų sudarytos prielaidos tinkamai organizuoti kokybišką sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir jų prieinamumą, atsižvelgiant į pacientų poreikius, garantuoti aukštesnę sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, naujų mokslo laimėjimų ir technologijų diegimą į klinikinę praktiką, – įsitikinusi profesorė. – Tai smarkiai prisidėtų prie pagrindinio tikslo įgyvendinimo – sumažinti mirtingumą nuo onkologinių ligų ir sudarytų prielaidas Lietuvos gyventojams pailginti gyvenimo trukmę bei pagerinti jų gyvenimo kokybę.“

Klaipėdos universiteto ligoninės filialo Klaipėdos ligoninės Onkologijos departamento vadovas dr. Alvydas Česas teigia, kad Lietuvoje prevenciškai dėl krūties vėžio pasitikrina tik 53 proc. moterų, kurios turi pasitikrinti, ES vidurkis – 65 procentai. Ką daryti, kad moterys pasitikrintų?

„Turime daug skaitmeninių įrankių, kurie galėtų padėti, bet jie nėra gerai koordinuojami. Negalime tikėtis proveržio, kol neįdiegsime Registrų centro posistemės, kuri nusiųstų pasitikrinti ir tas moteris, kurios niekuo nesiskundžia,– pasiūlytų joms vietą, laiką kur galėtų pasitikrinti, – kaip yra Slovėnijoje, kai šeimos gydytojas apie kiekvieną pacientę, kuri turi pasitikrinti, gauna pranešimą ir gali automatiškai jai siųsti kvietimus. Registrų centrui pateikėme užklausą dėl tokios posistemės diegimo, tačiau atsakymo negavome“, – sako dr. A. Česas.

Tik trečdalis rūpinasi profilaktika

Šių metų sausį bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad bent kartą per metus pas šeimos gydytoją profilaktiškai apsilanko 33 proc. pacientų, o 24 proc. – tik kartą per dvejus metus.

„Didžioji dauguma pacientų prisimena šeimos gydytoją tik tuomet, kai suserga. Yra dalis ir tokių, kurie gydosi patys, – sako Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė gydytoja Jurga Dūdienė. – Dalis žmonių atsisako dalyvauti profilaktinėse programose net kviečiami. 57 proc. jų sako, kad nieko blogo nejaučia, dar 22 proc. – dėl baimės, kad bus aptikta liga. Todėl turime nepailsdami kalbėti apie onkologinių ligų stigmatizaciją – žmonės mano, kad ši diagnozė – nuosprendis.“

Pasak gydytojos, dalis žmonių programose nedalyvauja, nes neturi kuo nuvykti į didesnius miestus, bijo palikti namus. Tačiau gydytoja pabrėžia, kad labai daug tyrimų gali atlikti šeimos gydytojai, kurie yra arti žmonių gyvenamosios vietos, ir tai užtrunka trumpą laiką.

„Šiais laikais, kai paprasti ir trumpai trunkantys tyrimai gali aptikti riziką susirgti vėžiu, kiekviena mirtis nuo vėžio yra perteklinė – kas savaitę palaidojame po 4 moteris nuo vėžio, kuris galėjo neišsivystyti. Todėl 2022 m. šeimos gydytojų profesinė sąjunga pradėjo iniciatyvą „Būk savo sveikatos dirigentas“, – sako J. Dūdienė.

Nesitikrinti neva dėl to, kad neįmanoma patekti pas gydytojus, anot specialistės, negalima, nes profilaktinius patikrinimus galime planuoti. Vienintelė kliūtis – mūsų demotyvacija.

Operacijos nebebus atliekamos

Šiandien Lietuvoje krūtų vėžį operuoja 16 chirurgų. Per metus jie atlieka apie 2000 operacijų.

Pusė iš šių gydytojų neturi krūtų onkochirurgo pažymėjimo, kuris pastaraisiais metais buvo išduodamas gydytojams chirurgams išklausius „Įvadinį krūtų onkochirurgijos kursą“ ir suteikdavo teisę verstis krūtų onkochirurgijos praktika. Teisė atlikti krūtų vėžio operacijas neturint šio pažymėjimo laikinai pratęsta iki 2024 m. sausio mėn. 1 d.

„Lietuvos krūties vėžio asociacija, vienijanti gydytojus, dirbančius su krūtų vėžiu sergančiais ligoniais, siekia šio pažymėjimo išdavimo ilgiau nei 5-erius metus šioje srityje dirbantiems gydytojams chirurgams išimties tvarka. Mat Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Podiplominių studijų centras šiuo metu neorganizuoja kursų dėl programos atnaujinimo, tad juos išklausyti ir įgyti pažymėjimą iki kitų metų neįmanoma, – sako Lietuvos krūties vėžio asociacijos pirmininkė dr. Agnė Čižauskaitė. – Jei nebus patenkintas asociacijos prašymas, nuo kitų metų Vakarų Lietuvoje krūtų vėžio operacijos nebus atliekamos, t. y. iki 400 operacijų per metus. Taip pat nebus atliekamos ir krūtų atkūrimo operacijos sostinėje.“

LRS spaudos tarnybos nuotraukos

KRŪTŲ VĖŽIO STATISTIKA

• Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1500 naujų šios onkologinės ligos atvejų, kas dieną krūties vėžio diagnozę išgirsta 4–5 lietuvės.
• Sergamumas krūties vėžiu didėja po 2 proc. kas metus.
• Lietuvoje ankstyvų stadijų nustatoma tik apie 74 proc. visų krūties vėžio atvejų, o 50–69 metų amžiaus moterims tik apie 30 proc. visų vėžio atvejų nustatomi atrankinės mamografinės patikros metu.
• Krūties vėžys yra dažniausia moterų mirties priežastis.
• Lietuvoje 2017 m. nuo šios ligos mirė 488 moterys.
• 2017 m. duomenimis, penkerius metus po diagnozės išgyvena daugiau kaip 79 proc. moterų.
• Lietuvoje išgyvenamumas, susirgus krūties vėžiu, ir toliau išlieka prasčiausias Europoje ir vienas prasčiausių pasaulyje.
• 2017 m. Lietuvoje gyveno daugiau kaip 16,5 tūkst. moterų, sergančių krūties vėžiu, o 6,6 tūkst. iš jų gyvena 10 metų ir ilgiau.
• Daugiau kaip 90 proc. krūties vėžiu susirgusių moterų pasveiksta, jei liga diagnozuojama ankstyvų stadijų.
• Didžiausi sergamumo krūties vėžiu rodikliai 2017 m. buvo Druskininkų, Šiaulių miesto ir Pasvalio rajono savivaldybėse, mažiausi – Šilutės rajono, Klaipėdos rajono ir Plungės rajono savivaldybėse.
• Iš miestų didžiausi rodikliai buvo Šiaulių, Visagino ir Alytaus miestų savivaldybėse.