Ar Lietuvos pacientams pasiekiami inovatyvūs vėžio gydymo būdai?

Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 18000 naujų vėžio atvejų. Ši negailestinga diagnozė žmones dažniausiai užklumpa iš pasalų ir kaip reikiant išmuša tvirtą pagrindą iš po kojų. Tačiau šiandien daugybė onkologinių ligų, laiku jas diagnozavus ar pritaikius inovatyvius gydymo metodus, yra kontroliuojamos.

Reklama

Koks inovatyvaus gydymo prieinamumas Lietuvoje ir pasaulyje? Kokios onkologinių susirgimų gydymo tendencijos ir rezultatai? Kokiose srityse mūsų šalyje jau padarytas nemenkas proveržis ir kur dar reikia gerokai pasistengti? Į šiuos ir daugybę kitų klausimų atsakymų ieškota Nacionaliniame vėžio institute organizuotoje diskusijoje „Onkologų klubas“ apie onkologijos srities inovacijas. Pirmą kartą atviram ir produktyviam pokalbiui prie bendro apvalaus stalo susėdo absoliučiai visos pusės: pacientų ir medikų bendruomenės, valdžios ir farmacinių kompanijų atstovai, žiniasklaida.

Svarbiausi šio susitikimo tikslai buvo pakloti pamatus atviros diskusijos tradicijai ateityje, taip pat parengti problemų prioritetus ir numatyti, kokiu eiliškumu bus įgyvendinti numatyti darbai. O jų – ne taip jau ir mažai.

Nearti dirvonai melanomos ir plaučių vėžio gydyme

Diskusiją moderavęs Nacionalinio vėžio instituto direktorius, LOD (Lietuvos onkologų draugijos) prezidentas prof. Feliksas Jankevičius pastebėjo, kad onkologinių ligonių gydymas šiandien Lietuvoje yra sparčiai pažengęs į priekį, jei situaciją lygintume, tarkime, kad ir su dešimtmečiu atgal. Turime puikių specialistų, moderniausią diagnostinę ir gydymui skirtą įrangą. Tačiau kol kas visgi negalime užtikrinti, kad sergantieji mūsų šalyje gautų patį inovatyviausią medikamentinį gydymą. Deja, bet labai atsiliekame nuo bendro ES šalių vidurkio, pagal lėšas, skiriamas vienam onkologiniam pacientui gydyti.

Kaip tvirtino POLA (Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos) prezidentas Šarūnas Narbutas, bet kokiam progresui reikia laiko. „Pastebimas ryškus proveržis krūties, prostatos, storosios žarnos vėžio gydyme. Tuo tarpu viena prioritetiniu sričių reikėtų laikyti melanomos bei plaučių vėžio gydymą. Anksčiau tiek viena, tiek kita diagnozė pacientui reikšdavo mirties nuosprendį. Tuo tarpu dabar daugumoje pasaulio šalių sergantieji šiomis ligomis jau turi galimybę gyventi. Jų gyvenimą prailgina ir pastarojo kokybę pagerina inovatyvūs naujos kartos vaistai“, - teigė Š.Narbutas.

Kompensuojamas, deja, tik vienas vaistas

Visų onkologinių ligų gydymo planą apsprendžia didelė įvairių specialistų komanda: chirurgai, onkologai chemoterapeutai, onkologai radioterapeutai, radiologai, genetikai ir t.t. Tikslią onkologinės ligos diagnozę nustato patologai, ištyrę naviką histologiškai ar kitais papildomais tyrimais. Taikinių terapijos eroje labai svarbūs yra ir molekulinės diagnostikos specialistai, kurie naujausių technologijų dėka gali nustatyti įvairias naviko mutacijas, kurių raiška svarbi planuojamam gydymui.

Pasak Nacionalinio Vėžio Instituto Chemoterapijos skyriaus vedėjos, onkologės chemoterapeutės dr. Birutės Brasiūnienės, didžiausią nerimą kelia išplitusio su metastazėmis įvairiuose organuose vėžio gydymas, nes šiai ligonių grupei efektyvaus gydymo reikia greitai.

„Šioje diskusijoje norėtųsi akcentuoti išplitusia melanoma sergančiųjų gydymą, nes tai yra vienas agresyviausių piktybinių navikų. Išplitusi melanoma šiai dienai jau beveik negydoma chemoterapija dėl mažo efektyvumo ir prastų gydymo rezultatų. Tuo tarpu dėl pastarųjų metų mokslo pažangos, atradus naujus inovatyvius vaistus, džiugina tai, kad jie ne tik prailgina paciento gyvenimo trukmę, bet ir nepablogina gyvenimo kokybės, sumažina, kartais ir visai pašalina buvusius ligos simptomu. Todėl gydymo situacija ir tikėtini rezultatai iš esmės pasikeitė,“ - teigė B.Brasiūnienė.

Šiuo metu pasaulyje melanomos gydymo standartu laikoma taikinių terapija ir imunoterapija. Tai nauji efektyvūs gydymo metodai, šiai dienai vis daugiau skiriami melanomos ar kitų vėžio lokalizacijų gydymui. Pasak onkologės, taikinių terapija yra tikrai veiksminga, tačiau ji tinka tik tam tikrai melanoma sergančiųjų pacientų grupei, kurių naviko audinyje yra nustatoma BRAF geno mutacija.

„Įrodyta, kad išplitusios BRAF mutaciją turinčios melanomos gydymui veiksmingiausias yra dviejų taikinių terapijos vaistų derinys. Nors turime visas galimybes Lietuvoje diagnozuoti melanomą, specifines mutacijas, žinome apie veiksmingiausius vaistų derinius, tačiau susidaro sudėtinga situacija sprendžiant ligonio gydymą: vienas taikinių terapijos vaistas yra kompensuojamas Lietuvoje, o kitas – ne. Kai BRAF geno mutacija nenustatoma, tokia išplitusios melanomos situacija dar sudėtingesnė. Ligonis serga išplitusia ketvirtos stadijos melanoma, o efektyvių vaistų gydymui neturime, nors pasaulyje jau yra registruoti trys inovatyvūs imunoterapiniai preparatai. Todėl tai ir buvo vienas iš diskusijos tarp pacientų organizacijų, medikų, sveikatos politikų tikslų, kuriuos inicijavo Nacionalinis vėžio institutas ir Lietuvos onkologų draugija. Norime išskirti pačias aktualiausias gydymo problemas šiai dienai, aiškintis jų sprendimo būdus, kviesti atsakingas institucijas ir asmenis peržiūrėti kompensuojamų vaistų situaciją, prioritetus, numatyti terminus ir organizuoti sekančius etapus, būtinus neatidėliotinam onkologinio ligonio gydymo gerinimui“, - tvirtino gydytoja.

Nemažai vaistų – rezerviniame sąraše

Kaip tvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė, galima tik pasidžiaugti, kad pats vaistų kompensavimo procesas paskutiniuoju metu yra labai pagreitėjęs ir paskaidrėjęs. „Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje pradėta kompensuoti net 19 onkologinėms ligoms gydyti skirtų vaistų, 10 iš jų – inovatyvių. Dar nemažai medikamentų savo eilės laukia rezerviniame vaistų sąraše. Tai jau įvertinti medikamentai ir visų jų terapinė vertė labai aukšta, 11 ir daugiau balų, kas rodo kad jie yra inovatyvūs ir pacientams išties reikalingi. Šiuo metu yra svarstomos 73 vaistų kompensavimo paraiškos, 37 iš jų skirti onkologiniams susirgimams gydyti“, - pastebėjo ministerijos atstovė.

Pasak G. Krukienės, rezervinis vaistų sąrašas peržiūrimas du kartus per metus. Kol kas šiais metais į kompensuojamųjų ligų sąrašą nebuvo įtrauktas nė vienas vaistinis preparatas onkologiniams susirgimams gydyti, tačiau rezervinio vaistų sąrašo svarstymas tęsiamas.

Diskusijos Nacionaliniame vėžio institute metu buvo kalbėta ne tik apie inovatyvių vaistų prieinamumą Lietuvos pacientams. Įvardintos ir kitos svarbios sritys, tokios kaip klinikinių tyrimų pritraukimas į Lietuvą ir jų prieinamumas onkologiniams pacientams. Taip pat tobulintina ir dabartinė naujausių vaistų prašymų, kompensavimų ar skyrimo reglamentavimo tvarka. Svarbu, kad dėl šių sprendimų lygiomis teisėmis galėtų dalyvauti visų didžiųjų Lietuvos onkologijos įstaigų specialistai ir sprendimai būtų savalaikiai. Paprasčiau kalbant, veiklos, kad situacija pradėtų keistis iš esmės, visoms pusėms: pacientams, medikams, valdžios ir farmacinių kompanijų atstovams yra pakankamai.