Ar maisto papildai gelbsti nuo širdies ir kraujagyslių ligų? (2)(3)

Galima rasti pačios įvairiausios informacijos apie tai, jog ne tik vitaminai, bet ir mikroelementai, žuvų taukai, riebalų rūgštys ir kiti maisto papildai  padeda išvengti širdies infarkto ar galvos smegenų insulto. Kiek pagrįsta ši informacija ir ar tai tikrai investicija į sveikatą?

Reklama

Selenas

Seleno apsauginio veikimo mechanizmas aiškinamas jo poveikiu sintetinant aminorūgštį selenocisteiną, kuri veikia kaip antioksidantas. Šitaip selenas teoriškai turėtų stabilizuoti ląstelių membranas ir apsaugoti jas nuo laisvųjų deguonies radikalų.

Įrodyta, kad seleno trūkumas sukelia retą širdies raumens ligą – kardiomopatiją, kuri vadinama Keshan`o liga. Tačiau ši liga diagnozuojama tik šalyse, kuriose nustatytas labai didelis seleno deficitas maiste – Šiaurės Korėjoje, kai kuriuose šiaurės rytų Kinijos regionuose.

Kitose šalyse atlikti tyrimai nenustatė jokio seleno koncentracijos kraujuje ir širdies infarkto ryšio. Vieno tyrimo metu stebėtas 251 pacientas, jau patyręs širdies infarktą. Vidutinė seleno koncentracija infarktu sergančių ligonių grupėje nesiskyrė nuo sveikų žmonių seleno koncentracijos. Kita studija beveik aštuonerius metus stebėjo 504 tiriamuosius, kasdien vartojusius seleno papildus, ir lygino juos su kontroline grupe. Seleną vartojusiems pacientams nenustatyta sumažėjusi infarkto ar insulto rizika. Priešingai, dėl gana siaurų seleno normalios koncentracijos kraujuje ribų yra didelė perdozavimo rizika. Apsinuodijimas selenu pasireiškia viduriavimu, plaukų slinkimu, sąnarių skausmais, pykinimu.

Apibendrinant galima teigti, jog tik labai didelio laipsnio seleno trūkumas gali sukelti specifinius širdies pakitimus. Esant normaliai mitybai mūsų sąlygomis seleno turintys maisto papildai nesumažina širdies infarkto ar insulto rizikos. Vartojant seleną yra nemaža apsinuodijimo rizika.

Kofermentas Q10

Kofermentas Q10 yra riebaluose tirpus chinono darinys. Jis organizme atlieka keletą funkcijų: stabilizuoja ląstelių membranas ir dalyvauja antioksidaciniuose procesuose bei fosforilinime. Kofermento Q10 yra daugelyje maisto produktų (mėsoje, aliejuje, piene), tačiau organizmas jį sugeba pats susintetinti iš aminorūgščių.

Dar 1976 metais atlikti tyrimai parodė, kad kofermento Q10 koncentracija audiniuose sumažėja sergant širdies nepakankamumu ir tiesiogiai priklauso nuo ligos sunkumo laipsnio. Taip pat nustatytas ryšys tarp ligonių mirtingumo ir šios medžiagos koncentracijos sumažėjimo audiniuose. Dėl šių rezultatų vėliau buvo atliekama daug tyrimų siekiant patvirtinti ar paneigti kofermento Q10 apsauginį poveikį širdžiai ir kraujagyslėms. Deja, visi tyrimai įtraukė mažą pacientų skaičių, o stebėjimo laikas daugeliu atvejų buvo trumpas.

Tris mėnesius trukusio tyrimo metu stebėta 30 jau širdies ligomis sergančių pacientų ir nenustatyta jokio apsaugančio kofermento Q10 poveikio širdies funkcijai ir gyvenimo kokybei. Kitas tyrimas įtraukė 46 pacientus, sergančius didelio laipsnio širdies nepakankamumu. Jame taip pat nepasitvirtino joks teigiamas kofermento Q10 poveikis ligonių savijautai, širdies nepakankamumo laipsniui ir deguonies suvartojimui. Kita vertus, tyrimų metu nenustatyta jokių sunkių nepageidaujamų poveikių ar apsinuodijimo pavojaus.

Kol kas kofermento Q10 poveikis širdžiai ir kraujagyslėms nenustatytas, tačiau atlikti tyrimai pernelyg mažos apimties ir aiškiai nepakankami.

Nesočiosios omega-3 riebalų rūgštys

Grenlandijos gyventojai, o ypač etninė grupė „Kalaalit“ retai serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Manoma, kad tai priklauso nuo jų mitybos įpročių, o būtent – didelio suvartojamo žuvų riebalų kiekio. Žuvų taukai turi daug omega-3 riebalų rūgščių, kurios slopina uždegiminius procesus kraujagyslėse, stabilizuoja širdies raumens ląstelių membranas.

Su omega-3 riebalų rūgštimis atlikta daug prastos kokybės ir mažos apimties studijų, kurių duomenys buvo prieštaringi. Pirmasis rimtas tyrimas buvo Italijoje vykdyta GISSA studija. Jos metu beveik trys tūkstančiai pacientų po širdies infarkto buvo gydomi kasdienine omega-3 rūgščių doze. Pacientų, gavusių gydymą, grupėje per 3,5 metų nustatyta sumažėjusi mirties, infarkto ir insulto rizika.

Naujesnė Omega studija įtraukė beveik 4 tūkst. pacientų. Jo metu nenustatyta omega-3 riebalų rūgščių įtaka mirtingumui nuo širdies ligos.

Pirmaisiais tyrimais patvirtintas apsauginis omega-3 riebalų rūgščių poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai vėlesniais tyrimais nebuvo patvirtintas. Remiantis šiais duomenimis, papildomas omega-3 riebalų rūgščių vartojimas nerekomenduojamas. Pirmiausiai siūloma visavertė mityba, į racioną gausiai įtraukiant  žuvies bei jos produktų.

Vartoti ar nevartoti?

Nors pirmieji atlikti tyrimai teikė vilčių, paskutinės studijos nepatvirtino seleno, kofermento Q10 ir omega-3 riebalų rūgščių efektyvumo apsaugai nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Kofermento Q10 ir omega-3 riebalų rūgščių poveikiui išsiaiškinti reikalingi tolesni tyrimai, kadangi duomenų aiškiai nepakanka ir jie dviprasmiški.

Esminis profilaktinis veiksnys yra subalansuota ir visavertė mityba, taip pat kitų svarbių rizikos veiksnių panaikinimas: normalios kūno masės palaikymas, kraujospūdžio sureguliavimas, optimalus fizinis krūvis. Svarbiau yra maitintis  vitaminų ir kitų medžiagų kupinu maistu negu juos papildomai vartoti įvairių papildų pavidalu.

Gydytojas kardiologas prof. habil. dr. Algimantas Kirkutis portalui VLMEDICINA.LT sakė visgi nepatariąs visiškai atsisakyti minimų maisto papildų, tuolab kad maistas dažnai nėra visavertis ir kuo toliau, tuo darosi prastesnis.

„Selenas labiau yra prabangos dalykas, vyresni žmonės stengiasi jį vartoti. Manoma, kad jis lėtina senėjimą, nors kaip yra iš tiesų – sunku pasakyti.  Q10 kardiologinėje praktikoje skiriamas dažniau, tačiau labiau kaip preparatą ląstelių energetiniams  resursams papildyti. Omega-3 rūgščių turtingus žuvų taukus gydytojai daugiau rekomenduoja esant širdies ir kraujagyslių patologijai, aterosklerozei. Nepatarčiau atsisakyti  jų  net ligoniams, kuriems sutrikęs širdies ritmas, nes pastebime, kad žuvų taukai visai neblogai veikia. O dažniausiai kardiologai skiria kalio ir magnio preparatus. Kai būna mėšlungis,akių vokų trūkinėjimai – sprendžiame, kad trūksta magnio, o kai atsiranda aritminės  ekstrasistolės  – labai padeda kalio chloridas“, - pasakojo A. Kirkutis.