Ar mobilusis telefonas gali sukelti galvos smegenų auglį?(5)
Mobilieji telefonai, atsiradę prieš 30 metų, - viena pagrindinių telekomunikacijos priemonių. Mobiliuosius telefonus turi net vaikai, o visame pasaulyje yra net 4 milijardai vartotojų. Pradėjus vartoti ir patyrus šios telekomunikacinės priemonės suteikiamus patogumus ir laisvę, retas kuris susimąsto apie jos poveikį sveikatai.
Šių metų birželio mėnesį „Environmental Health“ moksliniame žurnale paviešintas italų tyrimas atskleidė, jog praėjus 30 metų latentiniam (laikas, trunkantis nuo poveikio pradžios iki klinikinių simptomų pasireiškimo) laikotarpiui, nustatoma vis daugiau galvos smegenų auglių, susijusių su mobiliųjų telefonų naudojimu. Vien JAV 2004 metais iš 50 tūkst. gyventojų, kuriems buvo diagnozuoti galvos smegenų augliai, su mobiliųjų naudojimu buvo susieta 1900 ligos atvejų. Tyrimo autoriai prognozuoja, kad jei mobiliųjų telefonų naudojimas ir toliau taip sparčiai augs, 2019 metais gali būti užregistruota apie 380 tūkst. galvos smegenų auglių, susijusių su mobiliųjų telefonų naudojimu.
„Mums nerimą kelia daugybė dalykų, susijusių su mobiliųjų telefonų vartojimu. Vienas tokių - kad laikotarpis, per kurį žmogui pasireiškia simptomai ar išsivysto liga, yra 30 metų. Todėl moksliniame darbe analizuotų ankstesnių tyrimų rezultatai gali būti tik ledkalnio viršūnė. Nepaisant tobulėjančių technologijų, visuomenės sveikatai gali iškilti nemaža grėsmė. Mobiliuosius telefonus naudoja net vaikai, kad tėvai galėtų bet kuriuo metu su jais susisiekti, tikėdamiesi juos apsaugoti. Tačiau kuo jaunesniame amžiuje pradeda veikti rizikos veiksnys, tuo didesnė auglių išsivystymo tikimybė“, – nuogąstauja tyrimo autoriai.
Tokios išvados buvo pateiktos išanalizavus kelių tyrimų duomenis. Analizei buvo atrenkami tik tie tyrimai, kuriuose 70 procentų stebimųjų atsakė į pateiktus klausimus ir kurie mobiliuosius telefonus naudojo ne mažiau kaip 10 metų.
Autoriai, išanalizavę tyrimus, kurių išvadose teigiama, kad mobilieji telefonai nėra rizikos smegenų auglių išsivystymui veiksnys, dažnai suabejoja jų skaidrumu. „Atlikti trys dideli moksliniai tyrimai, iš kurių du buvo finansuojami mobiliųjų telefonų kompanijų, o trečiojo finansavimo šaltinis nėra aiškus“, – pabrėžia italų autoriai.
Norėdami bent minimaliomis priemonėmis apsaugoti mobiliųjų telefonų vartotojų sveikatą, mokslininkai pateikia keletą rekomendacijų:
• Skatinti tėvus, kad vaikai pradėtų naudoti mobilųjį telefoną kuo vėliau (autorių išskiriamas amžius - 14 metų);
• Užuot skambinus, rašyti trumpąsias tekstines žinutes;
• Stengtis kuo trumpiau kalbėti telefonu;
• Naudoti laisvų rankų sistemą ar garsiakalbio funkciją telefone, jei kalbama ne triukšmingoje patalpoje;
• Mokyklose riboti bevielio ryšio technologijas;
• Šviesti visuomenę apie mobiliųjų telefonų poveikį sveikatai ir teikti rekomendacijas;
• Atlikti epidemiologinę stebėseną.
Abejoja tyrimų patikimumu
Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos klinikos vadovas Antanas Gvazdaitis “Vakarų Lietuvos medicinai” sakė tyrimus, kurių išvadose arba patvirtinama, arba paneigiama mobiliųjų telefonų įtaka smegenų navikų atsiradimui, vertinąs skeptiškai.
Nuolat sekdamas informaciją šia tema, jis pastebėjo, jog vienos išvados vis paneigiamos kitais straipsniais – vyksta interesų kova.
“Kad mobilieji telefonai provokuoja galvos smegenų navikų atsiradimą ir augimą,patikimai neatsako net didžiulės tarptautinės studijos. Negali žinoti, kiek korektiškai, laikantis visų reglamentų, buvo jos atliekamos. Kas gali patikimai paneigti, kad tyrimų rezultatams įtakos neturėjo firmos, gaminančios telefonus, o gal tos, kurios gamina laisvų rankų įrangą?” – svarstė jis.
Kaip ten bebūtų, Neurochirurgijos klinikos vadovas pastebėjo, kad onkologinių ligų, tarp jų ir galvos smegenų navikų, daugėja, ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje operuojama vis daugiau pacientų. Bet tai esą gali būti susiję su diagnostikos bei gydomųjų technologijų tobulėjimu. Taip pat ir tuo, jog plečiasi aptarnaujamų pacientų ratas – jų atvyksta iš tolimesnių rajonų.
Apskritai A. Gvazdaitis sakė linkęs tikėti, jog stiprios elektromagnetinės bangos audinius veikia. “Gal geriau įjungtą telefoną laikyti toliau nuo galvos ir viso kūno, - sakė jis. – Tačiau patikimai pasakyti, kad jie sukelia galvos smegenų navikus, - negali.”
Po pokalbių – nemalonūs pojūčiai
“Mūsų žiniomis, Lietuvoje duomenų apie mobiliųjų telefonų naudojimo įtaką smegenų vėžio padidėjimui nėra”, - teigia Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VVSPT) Sveikatos rizikos veiksnių valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Buzytė.
Ji “Vakarų Lietuvos mediciną” informavo, kad Lietuvos higienos instituto Darbo medicinos centras 2002 metais atlikto bandomąjį (anketinį) tyrimą, kurio metu tyrėjai apklausė 1329 interneto portalo „Takas“ lankytojus. Tyrimo duomenimis, 206 iš jų (15,5%) teigė, kad po pokalbio mobiliuoju telefonu atsiranda nemalonūs pojūčiai (galvos skausmas, pykinimas ir pan.), o 83 (6,3%) atsakė, kad tokius pojūčius jaučia visada, net jei nesinaudoja telefonu.
Specialistė primena, kokias rekomendacijas, siekdama sumažinti galimą mobiliųjų telefonų poveikį sveikatai, siūlo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO):
- laukdami sujungimo su pageidaujamu abonentu, mobiliojo telefono nelaikykite prie pat ausies;
- pokalbiai turėtų būti kaip galima trumpesni, jei trunka ilgiau nei 10 min. – geriau naudoti laisvų rankų įrangą;
- mobilųjį telefoną siūloma laikyti įdėkle ar laikiklyje, esančiame nuo kūno ne mažesniu kaip 1,5 cm atstumu; svarbu, kad įdėkle ir laikiklyje nebūtų metalo;
- telefonu naudokitės gero ryšio lygio vietovėse;
- kai mobilusis telefonas nereikalingas – geriausia jį išjungti (pavyzdžiui, per pamokas, miegant);
- nesinaudokite telefonais važiuodami dviračiu, motoroleriu, mašina bei kitomis transporto priemonėmis, esant būtinybei – naudokitės laisvų rankų įranga;
- nelaikykite mobiliųjų telefonų po pagalve miegodami;
- esant galimybei naudokitės trumpųjų žinučių (SMS) siuntimo funkcija
Tiesioginio ryšio nerasta, bet sąsajų yra
VVSPT pateiktais duomenimis, didžiausias iki šiol 2000–2009 m. atliktas tarptautinis mobiliųjų telefonų poveikio sveikatai tyrimas yra „Interphone“. Oficialūs tyrimo rezultatai 2010 m. kovo mėn. paskelbti žurnale „International Journal of Epidemiology“.
Tyrimas atskleidė, kad bent jau iki šiol mobiliųjų telefonų naudojimas nedidino rizikos susirgti smegenų vėžiu. Tyrimą vykdė PSO Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (toliau – PSO IARC) mokslininkai. Jo metu per daugiau nei 10 metų buvo ištirta apie 13 tūkst. žmonių. Tarptautinis „Interphone“ tyrimas pradėtas 2000 m., jame dalyvavo 13 šalių: Australija, Kanada, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Izraelis, Italija, Japonija, Naujoji Zelandija, Norvegija, Švedija ir Jungtinė Karalystė. „Interphone“ tyrimas, paremtas atvejų analizėmis, yra didžiausias mobiliųjų telefonų ir smegenų vėžio tyrimas, kuriame dalyvavo daugiausia mobiliojo ryšio vartotojų, besinaudojančių mobiliuoju telefonu daugiau nei 10 metų. Tyrimo išvadose skelbiama, kad nerasta ryšio tarp aktyvaus ilgalaikio naudojimosi mobiliuoju telefonu ir vėžinių susirgimų rizikos padidėjimo.
2010 m. gegužės mėn. PSO informaciniame biuletenyje Nr. 193 ir 2010 m. gegužės 17 d. PSO IARC informaciniame biuletenyje Nr. 200 apibendrino „Interphone“ tyrimo rezultatus ir informavo, kad nerasta tiesioginio ryšio tarp aktyvaus ilgalaikio naudojimosi mobiliuoju telefonu ir vėžinių susirgimų bei atkreipė dėmesį dėl gliomos išsivystymo rizikos galimybės 10 proc. didesnės vartotojams, kurie intensyviai naudoja mobiliuosius telefonus daugiau nei 10 metų.
2011 m. gegužės 31 d. PSO IARC išplatino pranešimą žiniasklaidai, kad radijo dažnio elektromagnetiniai laukai gali padidinti riziką susirgti smegenų vėžiu (glioma). Susirinkusios darbo grupės, kurią sudarė 31 mokslininkas iš 14 šalių, pirmininkas teigia, kad įrodymai vis dar kaupiami, bei nurodo, kad egzistuoja tam tikro lygio sąsajos tarp mobiliojo ryšio telefonų naudojimo ir tam tikro vėžio atsiradimo, tačiau tiesioginis ryšys nebuvo nustatytas. Poveikis sveikatai gali atsirasti mobiliuoju telefonu naudojantis nuolatos ilgą laiką (30 minučių ir ilgiau per dieną).
Ingrida Jaselskytė,
Genovaitė Privedienė
Šaltinis:
Levis A. G., Minicuci N., Ricci P., Gennaro V., Garbisa S. Mobile phones and head tumours. The discrepancies in cause-effect relationships in the epidemiological studies - how do they arise.
Environ Health. 2011;10(1):59.
Susiję straipsniai
