Ar naujas testas Dauno sindromo diagnostikai yra bioetikos problema?

Naujas kraujo tyrimas, skirtas 21 chromosomos trisomijos (Dauno sindromo) diagnostikai ankstyvuoju nėštumo periodu, patikimai nustato šio sindromo riziką. Bioetikos šalininkai baiminasi, kad remiantis šiuo tyrimu gali būti lengvabūdiškai apsisprendžiama atlikti abortus. Ar ateityje nebeliks vaikų, sergančių Dauno sindromu?

Tyrimas lemia apsisprendimą atlikti abortą

Naujas Vokietijoje dirbančios kompanijos „Lifecodexx“ tyrimas analizuoja nėščiosios kraują. Tyrimui pakanka 10 ml kraujo, iš kurio išskiriami vaisiaus DNR fragmentai. Jie analizuojami MPSS (Massively Parallel Shotgun Sequencing) metodu, pagal kurio rezultatus kompiuteris išanalizuoja ir pateikia 21 chromosomos trisomijos tikimybę.

Pradiniuose gana didelės apimties tyrimuose šis analizės metodas pasirodė esąs jautrus ir specifinis. Klaidingai neigiamų atsakymų dažnis buvo 0,8 proc., o klaidingai teigiamų – 0,2 proc. „Lifecodexx“ šią vasarą planuoja pateikti šį analizės metodą Vokietijos prenatalinio tyrimo centruose, jo kaina turėtų siekti apie 1200 eurų. Be abejonės, ateityje ši kaina turėtų ženkliai sumažėti.

Jau šiandien Vokietijoje 90-95 proc. nėščiųjų, sužinojusios apie 21 chromosomos trisomiją, apsisprendžia atlikti abortą. Baiminamasi, jog tokių apsisprendimų įdiegus naująjį tyrimo metodą dar padaugės. Dėl šių priežasčių Vokietijoje planuojama intensyvinti psichosocialinę nėščiųjų priežiūrą, plėsti jau veikiančius nėščiųjų konsultacinius psichologinius centrus. Įstatymiškai kontroliuoti tokius procesus nėra daug galimybių, manoma, jog ribojant šią diagnostiką moterys tiesiog išsiųs kraujo mėginius tyrimams į kaimynines šalis, kur tokių apribojimų nėra.

Nėra abejonių, jog greitai progresuojant genetinėms technologijoms ir pingant sekvenavimo metodams, greitai bus galima atkurti visą vaisiaus DNR. Ar tai neatidarys Pandoros skrynios?

Susiduria du požiūriai

„Ankstyvoji Dauno sindromo diagnostika (amniocentesis) glaudžiai susijusi su nėštumo nutraukimo problema. Bendrąja prasme ši problema – nutraukti nėštumą ar ne, ir kokiais motyvais bei argumentais remiantis - yra vienas svarbiausių bioetikos klausimų, kuris visada vertinamas prieštaringai. Kodėl? Nes tai yra labiau pasaulėžiūros ir vertybinio pasirinkimo klausimas, todėl šios problemos vertinimas priklauso nuo to, kas ir kokiame kontekste vertina. Vienas požiūris remiasi samprata, pagal kurią žmogaus gyvybė yra esminė vertybė, už kurią negali būti nieko svarbesnio, taigi ir gyvybės išsaugojimas yra pirminė kiekvieno asmens ar piliečio pareiga. Kito požiūrio šalininkai teigia, kad gyvybė pati savaime nėra absoliutus gėris, bet geras gyvenimas, o tiksliau gyvenimo kokybė yra tas matas, kuriuo turėtume matuoti gyvybės vertę“, -  „Vakarų Lietuvos medicinai“ paaiškino bioetikos specialistas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų katedros docentas, Kauno regioninio bioetikos komiteto narys dr. Eimantas Peičius.

Didės gydytojo atsakomybė

Pats trisomijos identifikavimo būdas (ypač jei jis tobulesnis ir tikslesnis moksliniu ir medicininiu požiūriu), - teigė dr. E. Peičius, -  yra dar vienas žingsnis į priekį: „Moraline prasme šis metodas kaip instrumentas, pvz., kraujo spaudimo matuoklis, nėra nei geras, nei blogas, bet tiesiog funkcionalus arba ne. Kitas klausimas - kaip ir kokiems tikslams šis instrumentas bus naudojamas. Šio metodo pranašumas, liberaliu gyvenimo kokybę akcentuojančiu požiūriu, galėtų būti tai, kad kuo anksčiau diagnozuojamas apsigimimas, tuo galimas nėštumo nutraukimas sukels mažiau nepageidaujamų pasekmių. Kita vertus, akivaizdu, kad dar ankstyvesnė prenatalinė diagnostika ir geresnis šio metodo prieinamumas gali paskatinti ir labiau tapti pateisinama priežastimi neapsisprendusioms motinoms ar šeimoms neturėti Dauno sindromą turinčių vaikų. Klausimas prieštaringas dar ir todėl, kad Dauno sindromą turinčių individų gyvenimo kokybę vertinti yra ypač sudėtinga ir galimos įvairios šio sutrikimo variacijos. Gyvenimo kokybė gali priklausyti ir nuo socialinių sąlygų, šeimos galimybių ir pan.“

Konstatuodamas tai, kad sustabdyti mokslo, ypač medicinos pažangą yra beveik neįmanoma, E. Peičius pabrėžė, jog daug kas taikant šį metodą priklausys nuo gydytojo pozicijos ir atsakomybės.

„Galų gale be gydytojų pagalbos šiuo metodu pasinaudoti yra beveik neįmanoma, todėl kiek plačiai ir kiek tikslingai tai bus naudojama, priklausys nuo gydytojų gebėjimo tinkamai informuoti ir įsiklausyti į savo pacientus“, - sakė pokalbininkas.