Ar ne panacėja: vynas gydo vėžį ir kitas ligas? (1)
Pirmiausia kreipiuosi į visus, kuriems tiesiogiai ar netiesiogiai teko susidurti su vėžiu sergančiais žmonėmis ar patiems sirgti. Suprantu, kad tai grėsmingai skambanti diagnozė, kai norisi daryti viską, kad tik pavyktų išvengti šios ligos. Rašau ne tik kaip visuomenės sveikatos specialistė, kuriai rūpi visuomenės sveikata, bet ir kaip asmuo, kuriam teko susidurti su šia liga netiesiogiai.
Pastaruoju metu vis dažniau girdžiu sklandančias kalbas, kad vynas (arba kartais dar paminimas koks išskirtinių vynuogių vynas) turi antioksidantinių savybių ir ypač tinka gerti sergant vėžiu. Pasiteiravus, kodėl būtent sergant vėžiu, išgirstu atsakymą, kad toks vynas „veikia, kaip antioksidantas, suriša laisvuosius radikalus, o juk tai ilgaamžiškumo šaltinis, žinoma, kai vartojama saikingai“. Tikėtina, kad tokį ar panašų teiginį teko girdėti ne tik man, bet ir jums. Ar tai nėra paprasčiausiai alkoholio pramonės viešieji ryšiai pasinaudojant tariamais moksliniais tyrimais?
Moksliniais tyrimais jau seniai įrodyta, kad „etanolis dėl savo labai staigaus ir stipraus momentinio poveikio,vartojant net mažais kiekiais, yra kancerogeniškas. Mokslininkai akcentuoja, kad nėra svarbu kokia alkoholio rūšis vartojama - alus, vynas, degtinė... Taip pat žinoma, kad pirmasis etanolio skilimo produktas organizme - acetaldehidas - yra pirmos grupės kancerogenas (1 kancerogenų grupei priskirtų medžiagų kancerogeniškumas žmogui įrodytas moksliškai). Taigi visai nesvarbu, koks kiekis, koks alkoholis ar kokios rūšies vynas vartojamas, nes medžiaga vis tiek kancerogeniška.
Kalbant apie ilgaamžiškumą, atsitiktinai radau tyrimą, o po to ir dar kelis, kurie leidžia paneigti teiginį apie tai, kad geriant raudonąjį vyną, jame esančios antioksidantinės medžiagos veikia ląsteles, prailgina ląstelių gyvavimo trukmę ar naikina vėžines ląsteles.
Raudoname vyne galima rasti resveratrolio – antioksidanto, kuris slopina enzimus (baltymus), kurie, paprastai tariant, reguliuoja ląstelės energiją. Tyrimai su resveratroliu buvo dažniausia atliekami su pelėmis, joms suleidžiant tam tikrą kiekį šios medžiagos. Tačiau net ir tyrimuose su pelėmis nepavyko pagrįsti hipotezės, kad resveratrolis veikia ląsteles taip, kaip jos sveikos išliktų ilgesnį laiką nei įprastai, kai resveratrolis pradėtas leisti vidutinio amžiaus pelėms ar kaip kitaip stiprintų jų sveikatą. Eksperimentuose su pelėmis gydant jas nuo įvairių auglių, skiriant dideles dozes resveatrolio, pastebėta, kad tai dar labiau sustiprino įvairių auglių vystymąsi.
Žinoma, žmonių organizmas skiriasi nuo pelių, todėl būtini tyrimai ir su žmonėmis. Su žmonėmis buvo atliekamas bandymas, kuomet buvo skiriama 1 g resveratrolio (pagal prof. Katie Ferraro San Francisko, Kalifornijos universiteto dietologės paskaičiavimus, tai prilygsta 667 buteliams raudono vyno, ko saikingu kiekiu pavadinti negalėtume, o ir nepajėgtume tiek suvartoti) neparodė reikšmingų skirtumų, kurie bylotų apie pailginą ląstelių gyvavimo trukmę. Taip pat nėra duomenų apie ilgalaikį šios medžiagos poveikį ar efektyvumą.
Todėl, kad ir kaip norėtume, vynas (net ir tam tikros vynuogių rūšies) negali padėti pailginti gyvenimo ar nugalėti vėžio. Vėžio pirminei ir antrinei profilaktikai yra daugybė moksliniais tyrimais pagrįstų būdų, kuriais ir vertėtų vadovautis.
Ingrida Jaselskytė,
sveikatos specialistė
