Ar nesteroidinius priešuždegiminius vaistus galima vartoti nepasitarus su gydytoju? Atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Nefrologijos klinikos vadovė prof. Inga Arūnė Bumblytė ir Gastroenterologijos klinikos Bendrosios gastroenterologijos sektorius vadovas prof. Laimas Jonaitis.
Prof. Inga Arūnė Bumblytė: Ilgą laiką vyravo klaidinga nuomonė, jog vaistai nuo skausmo nekenkia, tačiau šis mitas buvo paneigtas dar 1950 metais. Šveicarijos laikrodžių gamyklos darbininkėms, kurios ilgą laiką vartojo vaistus nuo galvos skausmo, išsivystė inkstų nepakankamumas, joms prireikė dializės. Šveicarai pirmieji aprašė analgetinę nefropatiją – tai yra inkstų pažeidimas, sukeltas vaistų nuo skausmo, kurių sudėtyje yra fenacetino, aspirino ir kofeino. Šis derinys ypač pavojingas inkstams.
Panaši situacija ir su nesterodiniais vaistais nuo uždegimo. Jie skiriasi nuo minėtų analgetikų, tačiau, kai žmogus ilgą laiką vartoja nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, inkstuose iš lėto vystosi pažeidimas – siaurėja kapiliarai, blogėja kraujotaka, kaupiasi vaisto metabolitai, kol palaipsniui inkstai nustoja veikti.
Kai inkstų audinys žūva, žmogus nieko nejaučia, šlapinimasis nesutrinka, inkstų neskauda, skysčiai organizme nesikaupia – žmogus netinsta. Blogai pasijaučia tik tuomet – kada nustoja veikti inkstai. Dėl ureminės intoksikacijos atsiranda silpnumas, pykinimas, vėmimas. Dažniausiai pacientai į gydytojus kreipiasi tik tada, kai lėtinis inkstų nepakankamumas jau būna toli pažengęs. Todėl labai svarbu, kad nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas bei galimi šalutiniai poveikiai būtų aptarti su gydytoju. Nederėtų šių vaistų vartoti savavališkai, galvojant, jog pora tablečių nepadarys žalos. Šie vaistai ypatingai pavojingi vyresnio amžiaus žmonės, turintiems daug gretutinių susirgimų ir sergantiems cukriniu diabetu.
Prof. Laimas Jonaitis: Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo yra reikalingi ir naudingi pacientams. Esant tam tikromis indikacijomis gali būti vartojami ir ilgą laiką, tačiau kaip ir kiti vaistai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo turi nepageidaujamus reiškinius.
Kaip gydytojas gastroenterologas galiu tvirtinti, kad nesteroidinių vaistų nuo uždegimo nepageidaujami reiškiniai labiausiai pastebimi virškinamajame trakte. Vartojant šiuos didėja skrandžio ir dvylikapirštės žarnos įvairių ligų ir pažeidimų tikimybė, susilpnėja skrandžio, stemplės ir dvylikapirštės žarnos apsauginės savybės, pablogėja gleivių sekrecija, kraujotaka ir epitelio regeneracija. Tokiu būdu gleivinė tampa lengviau pažeidžiama – tiek dėl vartojamų vaistų, tiek dėl pačios gleivinės druskos rūgšties sekrecijos. Storosios ir plonosios žarnos opiniai ir eroziniai pakitimai gali sąlygoti pastovų kraujo netekimą ir sukelti mažakraujystę, o ilgą laiką esant opoms, gali atsirasti ir storosios žarnos susiaurėjimai.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo apie 25 proc. pacientų gali sukelti rimtus erozinius ar opinius pakitimus skrandyje ir dvylikapirštėje žarnoje – dalis pacientų gali pradėti kraujuoti. Deja, tačiau kai kuriais atvejais po itin intensyvaus nukraujavimo, pasitaiko ir mirties atvejų.
Taip pat pastebima, kad vartojant nesteroidinius vaistus nuo uždegimo galimas arterinio kraujo spaudimo padidėjimas, jį tampa sunkiau sureguliuoti. Kartais pažeidžiami inkstai, gali sutrikti normali kraujo kūnelių gamybą. Kai kurie iš šios grupės vaistų sukelia kepenų pažeidimus, pavyzdžiui, hepatitą. Svarbu, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimą ir galimus šalutinius poveikius, aptarti su gydytoju arba vaistininku, nederėtų jų ilgesnį laiką vartoti savavališkai.
Skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai – labai dažnai vartojami tiek šeimos gydytojo, tiek gastroenterologo praktikoje. Gyventojai juos dažnai naudoja savigydai, kai jaučia padidėjusio rūgštingumo simptomus. Yra duomenų, kad juos vartojant ilgą laiką, pastebimi pašaliniai reiškiniai tokie kaip kalcio ir magnio apykaitos sutrikimai, greičiau progresuoja osteoporozė, padidėja sunkių ūmių virškinamojo trakto infekcijų rizika, ypač pavojinga ūmi Clostridium difficile infekcija, sukelianti sunkios klinikinės eigos pseudomembraninį kolitą. Aprašomi inkstų pažeidimai, vitaminų pasisavinimo problemos. Diskutuojama apie vyresniųjų žmonių demencijos ryškesnį progresavimą.