Ar nuosekli skiepijimų politika Lietuvoje?(1)
Sparčiai artėjantys 2016-ieji žada permainų ir naujovių Lietuvos vakcinacijos politikoje. Nuo ateinančių metų į darželius nebus priimami vaikai, nepaskiepyti nuo tam tikrų užkrečiamų ligų. Taip pat bus įvesta valstybės finansuojama vakcina mergaitėms nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Dažniausiai žmonėms iškylantys klausimai apie skiepus yra susiję su jų šalutiniu paveikiu. Tačiau, žvelgiant giliau, gali kilti ir kitokių klausimų: kodėl į darželius nebus priimami vaikai, nepaskiepyti būtent nuo vienų, o ne kitų lygiai taip pat pavojingų ligų? Kodėl nuo hepatito B masiškai, aklai skiepijami naujagimiai, užuot atlikus kraujo tyrimą jų motinoms, nes pastarieji šia liga gali užsikrėsti tik nuo savo motinų? Kodėl valstybė ketina finansuoti skiepus nuo ŽPV, o nuo fatališkojo meningokoko B, kurio atvejai kartkartėmis sukrečia visuomenę, – ne. Į šiuos bei kitus klausimus atsako Sveikatos apsaugos ministerijos Epidemiologinės priežiūros skyriaus specialistai.
Nuo 2016 m. nepaskiepyti vaikai nebus priimami į darželius. Ar čia turimi omenyje absoliučiai visi valstybės apmokami rekomenduojami skiepai?
Pagal Sveikatos apsaugos ministro įsakymą nuo 2016 metų turėtų įsigalioti nuostata, kad į ikimokyklines ir priešmokyklines vaikų ugdymo įstaigas nebus priimami vaikai nepaskiepyti nuo tymų, raudonukės ir poliomielito.
Minėtais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais siekiama sukurti saugią aplinką vaikų ugdymo įstaigose ir užkirsti kelią plisti užkrečiamosioms ligoms. Tokia praktika taikoma ir kai kuriose kitose šalyse, o kai kuriose Europos Sąjungos šalyse visi ar kai kurie skiepijimai pagal šalies vaikų skiepijimų kalendorių yra privalomi.
Pasaulio sveikatos organizacija numatė, kad iki 2018 metų poliomielitas, tymai ir raudonukė turi būti likviduoti (pašalinti), todėl skiepijimų apimtys kiekvienoje įstaigoje, teritorijoje, šalyje turi būti didelės, kad nebūtų galimybės plisti ligų sukėlėjams. Deja, pastaraisiais metais Europos šalyse kilę tymų protrūkiai rodė, kad, susiformavus imlioms asmenų grupėms (tarp vaikų ar suaugusiųjų), tymų virusas greitai plito, sukėlė tūkstančius susirgimų.
Šie įstatymų pakeitimai leis užtikrinti tarptautinius įsipareigojimus siekiant likviduoti poliomielitą, tymus, raudonukę Europos regione ir pasaulyje.
Tymai, raudonukė ir poliomielitas yra užkrečiamosios ligos, kurių epidemiologinė priežiūra ir kontrolė yra vykdomos tarptautiniu mastu. Pasaulio sveikatos organizacija siekia likviduoti tymus, raudonukę, poliomielitą Europos regione ir pasaulyje (išnaikinti šias ligas ir nutraukti sukėlėjų cirkuliavimą). Šiam tikslui pasiekti kiekvienoje šalyje būtina skiepytį kuo daugiau vaikų nuo šių infekcijų – tymų ir raudonukės – 95 proc., poliomielito –90 proc.
Kodėl tuomet nebus privalomi skiepai nuo difterijos ir kokliušo, kurios taip pat labai užkrečiamos ir sunkios, ypač difterija, kuri nusinešdavo tūkstančių vaikų gyvybes, juo labiau kad pavieniai susirgimai difterija ir kokliušu taip pat registruojami?
Pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos 2014–2018 metų programą ir Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikai skiepijami nuo 11 užkrečiamųjų ligų, suaugusieji – nuo gripo (rizikos grupių asmenys) ir nuo difterijos, stabligės kas 10 metų. Visi šie skiepai garantuojami kiekvienam vaikui, siekiama paskiepyti kuo daugiau vaikų, kad nuo sunkių ir pavojingų ligų būtų apsaugotas kiekvienas ir kad užkrečiamosios ligos būtų suvaldytos, kai kurios iš jų išnaikintos (tymai, raudonukė, poliomielitas).
Tiek kokliušas, tiek difterija yra labai pavojingos infekcijos, sukeliančios komplikacijų ir mirčių, tačiau dėl jų epidemiologinių ypatumų jas įmanoma suvaldyti (sumažinti sergamumą, komplikacijų dažnį, mirtingumą), tačiau ne visiškai išnaikinti. Pagrindinis kriterijus, kodėl buvo įvardytos šios 3 užkrečiamosios ligos – poliomielitas, tymai, raudonukė, nuo kurių turi būti paskiepyti vaikai, lankantys ikimokyklinio ugdymo įstaigą, yra tai, kad šios ligos yra likviduojamos pasaulyje (siekiama jas išnaikinti iki 2018 metų), todėl visos šalys turi kuo daugiau paskiepyti vaikų ir vykdyti tinkamą ir kokybišką šių ligų epidemiologinę priežiūrą.
Nuo hepatito B skiepijami vos gimę kūdikiai dar gimdymo namuose. Tačiau kūdikiui galimybė užsikrėsti šia liga yra tik nuo motinos. Ar nebūtų tikslingiau atlikti kraujo tyrimą motinoms dėl hepatito B, užuot aklai skiepijus visus naujagimius? Teko girdėti, kad toks tyrimas kainuoja brangiau nei skiepai, tačiau galbūt būtų galima pasiūlyti motinoms, įstengiančioms susimokėti, vietoje skiepo naujagimiui pačioms atlikti kraujo tyrimą?
Hepatito B virusu galima užsikrėsti per kraują ir kitus kūno skysčius, infekuoto asmens kraujui, kitiems kūno skysčiams patekus ant pažeistos odos ar gleivinių, lytiniu keliu, gimdymo metu, jei motina yra infekuota, užsikrečia ir naujagimis. Skiepijimo nuo hepatito B taktika, kai skiepijami naujagimiai ir kūdikiai, pasirinkta dėl to, kad jei naujagimis užsikrečia hepatito B virusu gimdymo metu, esama daugiau nei 90 proc. tikimybės, kad kūdikiui išsivystys lėtinis hepatitas, o vėliau – kepenų cirozė ir kepenų vėžys. Jei užsikrečiama vėlesniame amžiuje, lėtinės infekcijos išsivystymo rizika yra daug mažesnė.
Tokia skiepijimo taktika rekomenduojama vidutinio ir didelio hepatito B endemiškumo šalyse.
Įgyvendinant Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas dėl naujagimių kaip galima ankstesnės po gimimo apsaugos nuo hepatito B, taip pat žinant hepatito B plitimo kelius ir sergamumo epidemiologinę situaciją šalyje, vykdant Nacionalinės imunoprofilaktikos programos nuostatas, Lietuvoje 1998 m. pradėti skiepyti naujagimiai.
Gerėjant hepatito B epidemiologinei situacijai ateityje galėtų būti svarstoma kūdikių skiepijimo strategija, atliekant visuotinę nėščiųjų patikrą dėl hepatito B infekcijos.
Nuo 2016 m. 11 metų mergaitės valstybės lėšomis bus pradėtos skiepyti nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Teko daug girdėti apie šios vakcinos neigiamus šalutinius poveikius. Be to, nuo šio viruso gali apsaugoti ir tvarkingas, atsakingas lytinis gyvenimas. Taigi užsikrėtimas ar neužsikrėtimas šiuo virusu – kaip ir paties žmogaus rankose. Neseniai pagaliau buvo sukurtas skiepas nuo fatališkojo meningokoko B, kasmet nusinešančio keleto žmonių, ypač vaikų, gyvybes ar juos sunkiai suluošinančio. Šiai ligai pats nepasipriešinsi – tai tarsi likimas, tačiau skiepai šią bakteriją galėtų pažaboti. Tad ar ne geriau užuot valstybės lėšomis visuotinai skiepijus nuo ŽPV skiepyti nuo meningokoko B?
Įrodyta, kad sergamumo gimdos kaklelio vėžiu vienas pagrindinių rizikos veiksnių – žmogaus papilomos viruso infekcija. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad 16 ir 18 tipų žmogaus papilomos viruso infekcija lemia apie 70 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų, kurių galima išvengti skiepijant žmogaus papilomos viruso infekcijos vakcinomis, kurios apsaugo nuo 16 ir 18 žmogaus papilomos viruso tipų.
Skiepijimai nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos neabejotinai sumažins gimdos kaklelio vėžio naštą visuomenės sveikatai ateityje, tačiau kartu su skiepijimais didelis sveikatos priežiūros specialistų dėmesys turėtų būti skiriamas ir antrinei gimdos kaklelio vėžio profilaktikai, jaunimui ugdyti atsakingo lytinio gyvenimo nuostatas.
Gimdos kaklelio vėžio našta visuomenei yra didžiulė, Lietuvoje – taip pat. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad visos šalys į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius įtrauktų skiepijimus nuo ŽPV infekcijos, nes gimdos kaklelio vėžio prevencija yra vienas iš visuomenės sveikatos prioritetų.
Iki 2015 m. ŽPV infekcijos vakcina į vaikų skiepijimų kalendorius buvo įtraukta 58 pasaulio šalyse, dauguma jų Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Ši vakcina įtraukta į daugelio ES šalių skiepijimo kalendorius.
Vakcinas, kaip ir kitus vaistinius preparatus, leidžiama naudoti tik tada, kai klinikiniais tyrimais patvirtinamas jų saugumas ir veiksmingumas. Vakcinų, kaip vaistinių preparatų, saugumo, veiksmingumo ir leidimo naudoti reikalavimus nustato Europos Sąjungos ir nacionaliniai teisės aktai, jų įgyvendinimą užtikrina tarptautinės (Europos vaistų agentūra) ir nacionalinės (Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos) institucijos.
Nacionalinės imunoprofilaktikos 2014–2018 metų programoje numatyta į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukti skiepijimą nuo pneumokokinės infekcijos (nuo 2014 metų spalio mėn.), paauglių skiepijimą difterijos, stabligės, kokliušo vakcina, vietoje skiepijimo difterijos ir stabligės vakcina (nuo 2015 metų spalio mėn.), mergaičių skiepijimą nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos – nuo 2016 metų.
Priimant sprendimus įtraukti naujas vakcinas į nacionalinius šalių skiepijimų kalendorius vertinama užkrečiamosios ligos našta visuomenei (sergamumas, mirtingumas ir kt. rodikliai), vakcinų saugumas ir veiksmingumas, ekonominis naudingumas, atsižvelgiama į tarptautinių organizacijų rekomendacijas ir epidemiologinių tyrimų duomenis.
B tipo meningokokinė infekcija aktuali Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse, o meningokokinės infekcijos B tipo vakcina yra patvirtinta (registruota) Europos vaistų agentūroje.
Ateityje šalys, kurioms aktuali B tipo meningokokinės infekcijos problema (tarp jų ir Lietuva), iš tiesų svarstys šios vakcinos įtraukimą į nacionalinius vaikų skiepijimo kalendorius.
Kai kurie žmonės savo vaikų neskiepija ne bijodami šalutinių poveikių, bet dėl religinių įsitikinimų. Mat kai kurios vakcinos (pvz. „Priorix“ – nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės), yra sukurtos naudojant abortuotų embrionų ląsteles. Ar Lietuvoje taip pat skiepijama tokiu pagrindu sukurtomis vakcinomis? Įvardykite jas. Ir ar esama alternatyvių vakcinų, sukurtų nenusižengiant bioetikai?
Raudonukės virusui, kuris yra sudedamoji tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcinos dalis, auginti naudojamos žmogaus diploidinių ląstelių linijos. Vakcinų sudėtyje nėra „abortuotų embrionų ląstelių“, virusams auginti naudojamos ląstelių linijos negali būti prilyginamos „abortuoto vaisiaus audiniui“.
Susiję straipsniai
