Ar pakartotinai kviečiamas liudyti Jūrininkų ligoninės vadovas taps kaltinamuoju?(17)

„Ar galima daryti išvadą, kad viešuosiuose pirkimuose bendrovę „Satrus“ protegavo Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovas Jonas Sąlyga?“ – į šį Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos Ingridos Krušienės klausimą posėdžių salėje vakar nuskambėjo atsakymas „taip“. Tiesa, tik iš kaltinamosios šios ligoninės juristės Ramintos Petkutės lūpų.

Reklama

„Satrus“ protegavo J. Sąlyga?

Dvejus metus trunkančioje rezonansinėje dokumentų klastotės ir kyšininkavimo byloje – staigus posūkis. Regis, jau bebaigiamas išnarplioti tyrimas vėl stabtelėjo. Pakartotinai liudyti kviečiama Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovybė: vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga, jo pavaduotojas Algirdas Liutkus, buvusi vyriausioji buhalterė Janina Kidikienė. Dar sykį prieš teismą stos ir šiuo metu bankrutuojančios UAB „Satrus“ vadovės Ilonos Surgelienės-Klajumės buvęs sugyventinis Audrius Maciukevičius.

Tokį sprendimą Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė vakar, išklausęs galutinius Klaipėdos Jūrininkų ligoninės (KJL) teisininkės R. Petkutės parodymus. Juristė yra kaltinama UAB „Satrus“ vadovei I. Surgelienei-Klajumei, su kuria tuo metu buvusios artimos draugės, perdavusi konfidencialią informaciją apie Jūrininkų ligoninėje planuojamus viešuosius pirkimus bei įstaigos finansines galimybes. Verslininkė teismui prisipažino R. Petkutei įdavusi keliasdešimt tūkstančių litų, tačiau juristė neigia savo kaltę ir įvykius nupasakojo kitaip. „2010 m. balandį vadovas (Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga. – Autorės pastaba) išreiškė pageidavimą, kad būtų pakeista visa veja. Pakvietė viešųjų pirkimų organizatorę Renatą Zubienę, kuri buvo atsakinga už ligoninės gėlynus ir žolynus. Ji paskambino bendrovei „Frezija“ ir paprašė išmatuoti visus ligoninės vejos plotus ir paskaičiuoti sąmatą“, - pasakojo juristė (Praėjusiame teismo posėdyje R. Petkutė teismą jau buvo supažindinusi su Jūrininkų ligoninėje esą buvusia tvarka, kad prieš skelbiant bet kokį viešąjį konkursą preliminarias sąmatas atlikdavusi bet kokia įstaigos pasirinkta įmonė).

Pasak kaltinamosios, UAB „Frezija“ pateikusi dvi sąmatas – 66 tūkst. ir 91 tūkst. lito. Teisėjai  pasidomėjus, kaip ligoninė „Frezijai“ atsilyginusi už atliktus paskaičiavimus, R. Petkutė atsakė: „Niekaip. Bet jie žinojo, kad bus konkursas ir ko įstaiga nori“. Juristė pasakė, kad buvusi įstaigos buhalterė J. Kidikienė ne kartą siūliusi vadovui įsteigti ligoninėje verčių skaičiavimo specialisto etatą, kad nereikėtų tokios pagalbos prašinėti iš šalies. „Bet jo iki šiol nėra. Kokią sąmatą pateikdavo pasirinktas tiekėjas, ji nebūdavo patikrinama. Nors ir turėjome specialistų su sertifikatais“, - tvirtino R. Petkutė ir toliau tęsė parodymus. Anot jos, sulaukęs „Frezijos“ sąmatų, jos vadovui J. Sąlyga pasakęs pasvarstysiąs, pažiūrėsiąs į ligoninės finansus. Ir sąmatą su mažesne pinigų suma įdavęs savo juristei. „Man nurodė, kad būtų gerai parašyti įmonei „Satrus“ bei paprašyti, kad ji paskaičiuotų tų darbų sąmatą. Dar paminėjo, kad užeičiau pas vyriausiąją buhalterę ir pasidomėčiau, kokia suma mus tenkintų“, - pasakojo R. Petkutė.

...O pinigų turėjo ne tūkstančiais - milijonais

Čia kaltinamosios parodymus sustabdė teisėja, atkreipusi dėmesį, kad jie prasilenkia su logika. Kodėl J. Sąlyga paprašęs dar kartą atlikti darbų sąmatą kitos įmonės, jei tai jau atlikusi UAB „Frezija“? Atsakymą R. Petkutė pradėjo nuo vyriausiojo gydytojo charakteristikos, esą jis labai norėdavęs visiems pavaldiniams atrodyti labai geras. „Kai R. Zubienė pakvietė „Freziją“ ir ši atliko išmatavimus, jis nieko nesakė, bet vėliau ji buvo „nustumta“, skubos tvarka perkelta į žemesnes pareigas su tris kartus žemesniu atlyginimu. Ji tai padarė savo noru, nes vadovas aiškino, kad ją suiminės STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba)“, - toliau tęsė parodymus kaltinamoji.

O įmonei „Satrus“ parengus 50 tūkst. litų (su PVM) sąmatą, anot juristės, buvo nuspręsta skelbti viešąjį konkursą. „Finansininkė pasakė, kad ligoninė lėšų turi. Ir iš tiesų turėjo, kaip paskui paaiškėjo per nuskambėjusi 23 milijonų litų skandalą“, - kalbėjo R. Petkutė.“

Toliau kaltinamoji teismui pasakojo, kad jau remiantis „Satrus“, o ne „Frezijos“ parengta sąmata, buvo paskelbtas supaprastintas viešasis konkursas apklausos būdu vejai pakeisti. Suma šiems darbams nuo „Satrus“ pateiktos 50 tūkst. litų sumos buvusi padidinta iki 60 tūkst. litų su PVM. Iš konkurse dalyvavusių trijų įmonių, kaip jau žinoma, nugalėtoja tapo UAB „Satrus“. Pirkimas įvyko gegužės 7 d. R. Petkutė teismui paminėjo, kad kaip tik tuo metu vykęs kitas didžiulis, „12 ar 15 milijonų litų“ konkursas, mat KJL perėmusi savo valdžion Švėkšnos psichiatrijos departamentą. „Todėl niekas vejos pakeitimo konkursui  neskyrė labai daug dėmesio“, - liudijo juristė.

Ant viešųjų pirkimų – sunki vadovo ranka

Kaltinamoji pasakojo, kad vos „Frezijos“ vadovas pateikė ligoninei voką su paraiška dalyvauti konkurse, po kokių dvidešimties minučių juristę į savo kabinetą pasikvietęs J. Sąlyga ir informavęs apie sąmatų sumas. „Tu paskambink I. Surgelienei ir pasakyk“, - esą taip nurodęs R. Petkutei  vyriausiasis gydytojas. Taip netrukus „Satrus“ ir tapo konkurso nugalėtoja.

Prieštaraudama dar anksčiau J. Sąlygos pateiktiems parodymams, kad jis pats niekaip nedaręs įtakos  viešiesiems pirkimams, R. Petkutė teismui pasakojo, esą jis daręs spaudimą ir savo pavaduotojui A. Liutkui. Tą pačią dieną, kai buvo paskelbtas konkurso nugalėtojas, vyriausiasis gydytojas esą vėl pasikvietęs teisininkę pas save į kabinetą ir pasakęs: „Nežinau, ką daryti. Liutkus numetė sutartį ir pasakė, kad nepasirašys, nes proteguojama įmonė „Satrus“.  Pasak R. Petkutės, vadovas liepęs jai pasiteirauti viešųjų pirkimų organizatorės D. Maksvytienės, ar iki tol visus dokumentus pasirašęs A. Liutkus. Taip ir buvę. A. Liutkus buvęs pakviestas į J. Sąlygos kabinetą ir po 10 minučių pavaduotojas sutartį pasirašęs. „Esu kaltinama, kad apgaudinėjau vadovus, bet jie patys viską žinojo, - gynėsi kaltinamoji. - Be vadovo žinios iš Jūrininkų ligoninės neišeidavo nė vienas litas, nė vienas dokumentas. Vadovas ir tiekėjus atsiųsdavo, ir pasakydavo: „Va, su šita įmone bendrauk“.

Mokesčių inspekcijoje – tik moteriški pokalbiai?

Teisininkė teigė ir 2010 m. gegužės 20 d. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje susitikusi su I. Surgeliene tik moteriškai paplepėti. Esą draugei siūliusi susitikti jos namuose, bet ši nesutikusi. „Sakė, kad ją lyg ir seka kažkoks berniukas“, - pasakojo R. Petkutė. Primename, kad I. Surgelienė teismui tvirtino šio susitikimo tikslą buvus visai kitą – perduoti dalį nuo Jūrininkų ligoninės išmokėto avanso už pagalbą iškovoti pergalę viešajame pirkime.

Teisėjai pastebėjus, kad kaltinamosios parodymai leidžia daryti išvadą, esą ji vykdžiusi protegavusio įmonę vyriausiojo gydytojo nurodymus, R. Petkutė atsakė: „Jūrininkų ligoninėje dirbu nuo 2008 m. Aš esu tiesiogiai pavaldi vadovui. Nesu valstybės tarnautoja. Aš, kaip teisininkė, buvau techninis darbuotojas, vykdantis vadovo nurodymus. Įgaliojimus turėjau tik tada, jei juos man pavedė vyriausiasis gydytojas. Tai buvo pirmas mano, kaip teisininkės, darbas. Kai grįžau (po sulaikymo. – Autorės pastaba), vadovas pretenzingai kitiems liepdavo kitiems slėpti nuo manęs dokumentus. Tuomet aš raštu informuodavau vadovą, kad nuo manęs nuimtų tas pareigybes. Iš tiesų tada tarp mūsų vyko šaltasis karas. Administracinių įgaliojimų aš neturėjau. Juos ligoninėje turi tik vadovas, pavaduotojas ir vyriausioji buhalterė“.

Susitarimas su STT?

Teisėjos paprašyta, kodėl, jos manymu, I. Surgelienė-Klajumė teigia davusi jai kyšių, o juristę juos paėmus, kaltinamoji aiškino savo versiją, esą verslininkė su kuo nors turinti susitarimą: „Man teko ne kartą matyti, kaip I. Surgelienė tvarkė finansus. Įmonė turėjo labai daug „nelegalių dalykų“. Gal kartais jai buvo pažadėta, kad jei teiks tokius parodymus, jai nieko nebus. Ir įsivaizduoju, kad įstaigos vadovas labai laukia šito teismo sprendimo, kad mane pagaliau atleistų“.

Pasibaigus posėdžiui „Vakarų Lietuvos medicinos“ kalbinta R. Petkutė atvirai išsakė savo mintis dėl I. Surgelienės parodymų: „Jos visi parodymai eina lygiagrečiai su bylos medžiaga. Ir visada ji laikosi to paties. O Jūrininkų ligoninės Švėkšnos departamentui 2010 m. birželio 1 d. pradėjo dirbti vyriausiojo gydytojo proteguotas Artūras Mažrimas, kažkada dirbęs STT. Ir mes su juo nuolat nesutardavome, nes su buhaltere (J. Kidikiene – autorės pastaba) norėjome, kad ligoninėje viskas vyktų skaidriai. Ir netrukus birželio 29 d. mes su I. Surgeliene sulaikomos. Kažkodėl ji paleidžiama po dviejų parų, o aš – tik po vienuolikos“.

Straipsnio autorė pasiteiravo kitos kaltinamosios, kodėl ji buvusi paleista taip greitai po sulaikymo. „Spręskite patys, - šyptelėjo buvusi verslininkė. – Todėl, kad aš prisipažinau, o ji – ne“.

Pakartinai KJL administracija bus apklausiama spalio 11 dieną.