Ar pilki chalatai taps balti? (1)

Sveikatos apsaugos ministerija kartu su jai pavaldžiomis įstaigomis bei Valstybine mokesčių inspekcija, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Valstybine darbo inspekcija koordinuoja savo veiksmus, kad iš Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos, pasak ministro Vytenio Andriukaičio, būtų „išgyvendinti šešėliniai santykiai, korupcija ir nesąžiningumas“. O jau nuo gegužės 1 dienos sveikatos įstaigos sulauks kontrolierių dėmesio.

Reklama

Ministerijos (SAM) surengtame kontrolės institucijų ir jai pavaldžių įstaigų atstovų pasitarime svarstyta, kaip išguiti „šešėlį“ iš Lietuvos sveikatos sistemos, pažaboti medikų darbą  daugiau kaip trijose darbovietėse,  sureguliuoti darbo užmokesčio sistemą, padaryti skaidrius viešuosius pirkimus bei užkirsti kelią neaiškioms pajamoms.

V. Andriukaitis prisiminė prezidentės Dalios Grybauskaitės pasakytus žodžius,  jog nors per metus už sveikatos apsaugą gyventojai patys sumoka apie 2 mlrd. litų, vis tiek jie gauna nekokybiškas paslaugas. Pasak ministro, „dabar gyventojai iš tiesų gauna tik paslaugas, bet ne gydymą. Gydymą dabar galima palyginti su autoservisu. Dabartinėje situacijoje ligonių negydo. Tik pasiima pinigus. Tačiau taip negali būti. Esamoje sistemoje ligoniai nukenčia“.

Kontroliuos „mistinį darbo laiką“ ir pajamas

Pirmoji blogybė, su kuria ministras ketina kovoti, pasitelkęs Darbo inspekciją, yra gydytojų darbas keliose įstaigose. Ministras pabrėžė, jog tai neliečia medikų, kurie dirba dviejose trijose įstaigose. Labiausiai nerimą kelia dirbantys ir penkiose, ir net vienuolikoje gydymo įstaigų, todėl kyla įtarimas, kad žaidžiama etatais ir faktiškai tik pasiimamos papildomos lėšos už juos. Tokiame sąraše yra apie tūkstantį medikų.

„Mes norime paprašyti Darbo inspekcijos, kad pagal tą sąrašą būtų atliekamas patikrinimas, ar nėra Darbo kodekso pažeidimų (darbo laiko, poilsio ir kt.),“ - sakė ministras.

Valstybinės darbo inspekcijos viršininko pavaduotojas Gintaras Čepas žadėjo, jog „stiprins kontrolę visais su darbo teise susijusiais aspektais“.

Pasak G. Čepo, daug dėmesio bus skirta gydytojų darbo ir poilsio laiko kontrolei, bus tiriamos galimybės dirbti keliose darbo vietose ir pasiekti jas per kažkokį „mistinį darbo laiką“ ir pan.

„Tie rezultatai padės identifikuoti pagrindines rizikas. Imsimės atitinkamų priemonių, informuosime atitinkamas struktūras apie nustatytus pažeidimus, taikysime adekvačias administracines priemones“, - teigė G. Čepas.

Pasak ministro V. P. Andriukaičio, SAM surinko daug duomenų apie medikų ir gydymo įstaigų pajamas, kuriuos ketina perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), kad ši išsiaiškintų jų teisėtumą.

Skaidresnei veiklai – įstatymų pataisos

V. P. Andriukaitis sakė, jog reikia keisti ir įstatyminę bazę, padėsiančią užkirsti kelią šešėlinei ekonomikai.

Valstybinės ligonių kasos direktorius Algis Sasnauskas pabrėžė, kad jo vadovaujama institucija pirmiausiai laukia sveikatos apsaugos ministro siūlomos sveikatos draudimo reformos. Kita vertus, jo nuomone, reikalingas aiškus priemokų reglamentavimas gydymo įstaigose, nes šiuo metu priemokų sistema galbūt piktnaudžiaujama. Be to, žmonės turi aiškiai žinoti, už ką jiems primokėti.

Kontrolieriai – nuo gegužės 1 d.

Pasak sveikatos apsaugos ministro, reikia suderinti žinybų ir tarnybų nuostatus, kad jos efektyviau suderintų veiksmus, o nuo gegužės 1 d. dalyvautų patikrinimo programoje - esą bus kontroliuojamas paslaugų prieinamumas. Mat įstatymas, pasak V. P. Andriukaičio, nepaisant sveikatos įstaigos priklausomumo, ministrui suteikia tokią teisę, nors ja dar niekas nepasinaudojo.

Ministras tvirtino, jog įstaigų darbas nebus trukdomas, visų institucijų veiksmai bus koordinuojami. SAM atiduos medžiagą atitinkamoms institucijoms (VMI, STT, VDI), kurios ją tirs, nustatys rizikas ir taip bus bandoma pasiekti tikslą - „išgyvendinti šešėlinius santykius, korupciją ir nesąžiningumą“ iš sveikatos sistemos.

„Tai nebus vienkartinė akcija, tai vyks tol, kol aš būsiu šiame poste“, - pažadėjo ministras.

Stambioji korupcija sulauks ir baudžiamojo persekiojimo

Ministrui nerimą kelia ir viešieji pirkimai: „Išnagrinėjus 2009-2013 m. viešųjų  pirkimų tendencijas, kyla daug neaiškumų. Išnaudota 3,75 mlrd. viešųjų finansų! Viešieji finansai turi būti skaidriai naudojami, nes jie – mūsų visų“, - teigė ministras.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojas Romas Zienka teigė, jog, kaip rodo sociologinės apklausos, daugelį metų sveikatos sektorius yra bene labiausiai korumpuotas šalyje. Tai pastebėjo ir Europos Komisija, kuri nurodė, jog Lietuva turi iš esmės tvarkyti ir parengti kovos su nelegaliais mokėjimais sveikatos apsaugos sektoriuje strategiją. Tam esą reikalingi koordinuoti veiksmai.

Pasak R. Zienkos, STT palaiko medikų pajamų ir turto bei viešųjų ir privačių interesų deklaravimo idėją. Jo teigimu, stambioji korupcija, kuri susijusi su viešaisiais pirkimais ir  farmacija, – neabejotinai susilauks ir baudžiamojo persekiojimo.

Kontroliniai pirkimai vaistinėse

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovas Gintautas Barcys sakė, kad kartu su Valstybine ligonių kasa planuoja kontrolinius pirkimus vaistinėse. Pasak jo, taip bus bandoma išsiaiškinti, kaip veikia vaistų išrašymo procedūros, kaip farmacininkai mėgina paveikti tiek gydytojus, tiek ir vaistininkus.

Atsakomybė ir įstaigų vadovams

Sveikatos apsaugos ministro teigimu, nemažą atsakomybės dalį turi prisiimti ir gydymo įstaigų vadovai. Jis patikino, jog bus organizuojamas susitikimas su jais ir Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga. Jai, pasak V. Andriukaičio, bus perduota visa viešųjų pirkimų medžiaga, kuri yra „labai įdomi“, informacija apie situaciją darbo sektoriuje, užmokestį ir socialinio neteisingumo problemas.

Ministras stebėjosi keista etatų struktūra sveikatos įstaigose: nuolat kalbama, kad trūksta jaunų gydytojų, tačiau kai šie ateina dirbti, jiems tepasiūloma 0,75 etato.

„Todėl, kad jie užimti vietinių. Kodėl neužimti, jeigu galima pasiimti 16 tūkst. einant ir pagrindines pareigas, ir dar papildomai 0,75 etato  - kitas. Iš tiesų čia yra daug netvarkos“, - piktinosi V. P. Andriukaitis.

Ministras pabrėžė, jog ir viešojo sektoriaus gydytojai vadovai, ir įstaigų  administracijos yra atsakingos už nacionalinių uždavinių sprendimą, žmonių gydymą ir už tvarkingą mūsų visų viešųjų finansų naudojimą.

VMI tęs projektą „Baltieji chalatai“

Valstybinė mokesčių inspekcija dar praėjusiais metais vykdė projektą „Baltieji chalatai“. Kontrolės departamento ir šio projekto vadovė Valė Kulvinskienė portalui VLMEDICINA.LT sakė, kad praėjusiais metais atlikta per 400 kontrolės veiksmų privačiose sveikatos priežiūros, odontologijos ir veterinarijos paslaugas teikiančiose įmonėse. Pažeidimų rasta net 74 proc. projekto metu kontroliuotų įmonių. Nustatyta, kad privačios medicinos sektoriuje veikiančios įmonės dažniausiai vengia išduoti pajamų gavimo dokumentus už atliktas paslaugas.

„Jog siekiama nuslėpti pajamas ir jų neapmokestinti įstatymų nustatyta tvarka, rodo tai, jog dalis projekto metu kontroliuotų mokesčių mokėtojų deklaravo 60-80 proc., atskirais atvejais - nuo 2 iki 5 kartų didesnes pajamas. Be kita ko, stengiantis nuslėpti tikrąjį pacientų, o kartu ir gaunamų pajamų srautą, dažnai nepateikiama informacija apie suteiktas paslaugas“, - pasakojo VMI atstovė.

V. Kulvinskienė pažymėjo, kad pernai projekto metu analizuoti 2700 mokesčių mokėtojų sumokėjo 16 mln. litų daugiau, palyginti su 2012 m.

Kiti VMI nustatyti pažeidimai: susijusiems fiziniams asmenims nepagrįstai išmokamos gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestintos išmokos ir taip nepagrįstai didinamos įmonės sąnaudos; smulkios įmonės nepagrįstai naudojasi Pelno mokesčio įstatymo numatytomis lengvatomis; daromi įvairūs buhalterinės apskaitos pažeidimai; medikai dirba antraeilėse pareigose, tačiau tai nuslepia; nerodomas faktiškai mokamas darbo užmokestis – kvalifikuotam medicinos personalui mokamas mažas vidutinis darbo užmokestis, kartais net mažesnis už Vyriausybės patvirtintą minimalų mėnesinį atlyginimą.

Mokesčių inspekcijos specialistų dėmesį patikrinimų metu patraukia ir įmonių vadovų pajamos bei išlaidos: nustatoma, jog išmokos vadovams svyruoja nuo 300 iki 800 litų per mėnesį.

„Neįtikėtina situacija, kai darbingo amžiaus žmonės, turėdami medicininį išsilavinimą, ilgametę darbo patirtį, einantys vadovaujančias pareigas bei teikiantys brangias paslaugas, negauna jokių didesnių pajamų. Patys vadovai dažnai aiškina pragyvenantys iš sutuoktinių gaunamų pajamų bei yra remiami tėvų“, - stebėjosi V. Kulvinskienė.

Projekto „Baltieji chalatai“ vadovė pasakojo, kad neretai nustatoma ir privačių poreikių tenkinimo įmonės lėšomis atvejų: „Šiaulių rajone vienai odontologei priklausanti įmonė kelerius metus iš eilės dirbo nuostolingai, tačiau savininkė įsigijo sostinėje nekilnojamojo turto. Ištyrus šeimos pajamas ir patirtas išlaidas, trūko vos ne 100 tūkstančių litų pirkiniui pagrįsti. Odontologė pripažino naudojusi asmeninių poreikių tenkinimui įmonės lėšas“.

Be kita ko, projekto metu nustatytas ir nelegalios veiklos Kaune atvejis, kai odontologė neįregistravo veiklos, neturėjo odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijos ir kitų tokiai veiklai reikalingų leidimų – pvz., higienos paso ir pan. Medicininę įrangą pogrindinė „dantukų fėja“ esą gavusi iš savo draugės, o paslaugas teikianti neva nuo šių metų pradžios ir tik giminaičiams bei draugams. Oficialiai kitoje privačioje odontologijos klinikoje dirbanti specialistė apie įkainius spręsdavo „iš akies“, mokesčių inspektoriai nerado oficialiai patvirtinto paslaugų kainyno.

„Įvertinusi projekto „Baltieji chalatai“ praėjusių metų rezultatus, pastebėtas tendencijas, VMI tęs projektą ir šiemet“, - sake Valė Kulvinskienė.

Be to, šiemet VMI projekto metu vertins, ar privačių medicinos įmonių akcininkų ir vadovų valdomas turtas atitinka pajamas.