Ar plauti obuolį, nukritusį ant žolės?

Ar būtina plauti uogą, kuria pavaišina turgaus prekeivis? Ar gali būti nešvarumų ant obuolio, kurį nuskiname nuo šakos? O jei vaikas suvalgė neplautų vaisių, kas jam bus? Šie klausimai bus aktualūs iki pat vėlyvo rudens. Atsako vaikų ligų gydytojas dr. Algimantas Vingras.

Reklama

– Kuo galima užsikrėsti valgant neplautus vaisius ar daržoves?

– Valgant neplautus vaisius arba daržoves galima užsikrėsti užkrečiamųjų ligų sukėlėjais ir žmogaus arba šunų ar kačių kirmėlių kiaušinėliais.

Jei norite idealaus saugumo, vaisius ir daržoves plaukite tekančiu vandeniu, po to sudėkite į dubenį su stalo actu parūgštintu vandeniu ir palaikykite jame 5–10 min., po to vėl perplaukite tekančiu vandeniu, tada 5–10 min. pamerkite į valgomosios sodos tirpalą, po to vėl perpilkite tekančiu vandeniu. Taip daryti verta, nes įrodyta, kad acto arba citrinos rūgštis geriau už valgomąją sodą naikina infekcinių ligų sukėlėjus.

Gausus daržovių plovimas švariu vandeniu padeda sumažinti sveikatai pavojingų nitratų kiekį, nes jie – neorganinės kilmės, gerai tirpsta vandenyje. Pagrindinės taisyklės, renkantis vaisius ir daržoves, yra dvi: vengti egzotinių, dirbtinai nokintų vaisių ir žinoti, kur dabar yra jų sezonas, pirkti vietinės kilmės, jei įmanoma, ekologiškai grunte, o ne šiltnamyje užaugintus vaisius ir daržoves.

– Einame su vaiku į turgų, o ten kviečia paragauti – uogytę, agurkėlį. Ar pakanka nuvalyti į rankovę?

– Turguje mielos močiutės siūlomų uogų, agurkėlių, pomidoriukų ir kitų gėrybių neplautų neragaukite. Jų į rankoves nevalykite, nes rankovės paprastai nebūna švariausios. Neužtenka nuvalyti ir vienkartine popierine servetėle. Neužmirškite, kad ir namuose negalima ragauti turguje nusipirktų gėrybių, jei rankytės nenuplautos.

– Kiek tiesos, kad, apsikrėtus parazitais nuo neplautų vaisių ir daržovių, paskui kirmėlės įsikuria kepenyse ar net smegenyse?

– Taip, tai tiesa. Šunų ir kačių apvaliųjų kirminų, vadinamų toksokaromis, lervos gali parazituoti bet kuriame žmogaus organe. Kirmėlėmis gali užsikrėsti bet kokio amžiaus vaikai ir suaugusieji. Dažniau užsikrečia vaikai iki 15 m., nes jie stokoja higienos įgūdžių. Dažniausiai užsikrečiama per užterštą maistą ar vandenį, ir tuomet, kai nepaisoma asmens higienos taisyklių arba valgomas nepakankamai termiškai apdorotas maistas. Taip pat užsikrečiama ir per nepakankamai nuplautas žalias daržoves, uogas, kurios buvo užaugintos dirvožemyje, tręštame žmogaus ir ar kačių, šunų išmatomis. Užsikrečiama ir per vaisius krituolius

Namų numylėtinai periodiškai turi būti nukirmėlinami (dehelmentizuojami), t.y. jiems duodama vaistų nuo kirmėlių. Tačiau tai problemos 100 proc. neišsprendžia, nes kirminų kiaušinėlių augintiniai gali parsinešti iš pasivaikščiojimų. Užsikrečiama ir paglosčius katę ar šunį, nesvarbu, ar savą, ar atsitiktinai sutiktą kieme, ir po to valgant nenusiplovus rankų. Katės ir šunys platina ne tik žmogaus apvaliąsias kirmėles, bet ir kitas kirmėlines ligas (kaspinuočių užkratą, toksokarozę, pirmuonis).

Žmogaus organizme gali parazituoti keliolika rūšių apvaliųjų ir plokščiųjų kirmėlių. Jos, gyvendamos virškinamajame trakte, pasisavina maisto medžiagas reikalingas organizmui, išskiria savo gyvybinės veiklos produktus. Visa tai neigiamai veikia organizmą – atsiranda ligos požymių. Kirmėlės yra labai vislios, per parą subrendusi kirmėlė gali išskirti iki 200 000 kiaušinėlių. Dalis jų su išmatomis patenka į aplinką – dirvožemį, jei jis tręšiamas žmogaus ekskrementais. Kiaušinėliai gyvybingi išlieka kelerius metus. Kai jie patenka per nešvarias rankas, vandenį, įvairų maistą į organizmą, iš kiaušinėlių jame išsirita kirmėlės.

Kad vaikas neužsikrėstų kirmėlėmis, būtina:

* Įdiegti vaikui, kad prieš valgį visi šeimos nariai nusiplauna rankas.

* Vaikas turi žinoti, kad, grįžęs iš kiemo, pažaidęs smėlio dėžėje, pasinaudojęs tualetu, paglostęs katę ar šunį, turi nusiplauti rankas.

* Kiekvienas nuo žemės pakeltas ar turguje įgytas vaisius, uoga, daržovė, prieš juos valgant, turi būti nuplauti tekančio vandens srove.

* Bet kurio amžiaus vaikams reikia trumpai nukirpti nagus, nes po jais kaupiasi įvairūs nešvarumai ir kirmėlių kiaušinėliai.

* Nevalgyti ir neragauti žalios jautienos ar faršo, žuvies, neišvirusių ar neiškepusių jos gaminių.

* Žuvis ir jų produktus namuose kepti ar virti reikia ne trumpiau kaip 20 min. Vaisių ir daržovių plovimas nėra perlenkta lazda, nes paisant higienos kur kas sumažėja sergamumas kirmėlinėmis ir žarnyno infekcinėmis ligomis.

Kaip suprasti, kad vaikas turi kirminų:

* Pablogėja vaiko apetitas, sumažėja svoris.

* Greitai pavargsta, atsiranda nepastovi nuotaika, pasidaro irzlus, nervingas, gali sutrikti miegas.

* Skundžiasi galvos svaigimu ir skausmu.

* Pablogėja atmintis, pradeda blogiau mokytis.

* Kamuoja įvairaus intensyvumo, trukmės pilvo skausmai.

* Viduriavimas gali kaitaliotis su vidurių užkietėjimu.

* Kai kurių kirmėlių invazijos gali pasireikšti alerginėmis reakcijomis, kosuliu, sukelti komplikacijas, pvz., žarnyno nepraeinamumą.

* Spalinukės sukelia stiprų niežėjimą apie išangę.

* Pavienių apvaliųjų kirmėlių, pvz., askaridžių, plaukagalvių kirmėlių invazijos dažniausiai yra besimptomės.

Todėl specialistai rekomenduoja du kartus per metus patikrinti, ar vaikas neturi kirmėlių.

– Vaisiai ir daržovės švariai nuplauti, tačiau vaiko rankos nešvarios. Situacija bloga?

– Taip, bloga. Kai tik vaikas pirmais-antrais gyvenimo metais nori viską daryti „pats“, jį pradėkite mokyti nusiplauti rankas prieš bet kokį valgį. Suprantama, tėvai ir visi suaugusieji turi daryti tą patį – tik tuomet vaikas irgi noriai plaus rankas.

– Kaip panaikinti nitratus nuo vaisių ar daržovių luobelės, jei perkame parduotuvėse?

– Vaisiai ir daržovės gali būti užteršti pesticidais, nitratais, kitomis medžiagomis. Vieni vaisiai ar daržovės jas kaupia luobelėje, kiti – minkštime. Gausus daržovių plovimas vien švariu vandeniu padeda sumažinti tik esančių ant luobelės nitratų kiekį, nes jie gerai tirpsta vandenyje.

Jeigu įtariate, kad vaisiaus ar daržovės luobelėje yra daug susikaupusių nitratų, juos nuplovus dera nulupti.

Klaidinga manyti, kad citrusinius vaisius nuplovus soda, jų žievelę jau galima naudoti maistui.

Geriamoji soda nepašalina ir vaško, kuriuo yra padengti atvežtiniai vaisiai bei daržovės, tad protingiausia būtų juos nuplovus dar ir nulupti.

Ridikėliuose, svogūnų laiškuose, salotose daugiausia nitratų susikaupia vasario ir kovo mėnesį, kai daržovės auginamos šiltnamiuose, o mažiausiai – liepos-rugpjūčio mėnesiais, kai daržovės auga atvirame grunte ir gauna daug šviesos.

Nitratų kaupimasis daržovėse vegetacijos metu labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų – kuo daugiau saulėtų dienų, tuo nitratų kiekis daržovėse mažesnis.

Atskirose augalo dalyse nitratai kaupiasi nevienodai. Daugiausia jų yra tuose augalo audiniuose, kuriais maisto medžiagos tirpalų pavidalu iš dirvožemio patenka į augalą.

Daugiausia nitratų susikaupia:

Prie agurko kotelio ir luobelėje, todėl agurką derėtų nulupti ir nupjauti 2–3 cm jo dalies, kuri yra prie kotelio.

Salotų išoriniuose lapuose – iki dviejų kartų daugiau negu vidiniuose, tad derėtų vartoti gūžines salotas, atsisakant išorinių salotų lapų.

Burokėlio vidinėje dalyje – apie du kartus daugiau negu išorinėje, tad iš burokėlio reikia išgręžti šerdį ir ją išmesti.

Šviežių bulvių luobelėje ir pačiame viduryje nitratų daug daugiau negu kitoje bulvės dalyje, todėl šviežių bulvių luobelę kruopščiau nutrinkite ir po to bulves pamirkykite vandenyje.

Morkose ir kopūstuose daugiausia nitratų susikaupia šerdyje, todėl šerdys turėtų būti išpjaunamos ir nevalgomos.

Svogūnų laiškų apatinėje dalyje – 1,3 karto daugiau negu viršutinėje, tad apatinių svogūnų laiškų dalių nevalgykite.

Petražolių, salierų stiebuose ir lapkočiuose nitratų yra 2 kartus daugiau negu lapuose.

Žiedinių kopūstų žiedynuose ir brokoliuose nitratų yra 70 proc., mažiau nei jų koteliuose.

Ruošiant patiekalus, dera atsisakyti tų augalo dalių, kuriose yra daugiausiai nitratų. Daržoves, kurios kaupia nitratus, reikėtų mirkyti vandenyje. 1–2 val. Vandenyje mirkytose salotose nitratų kiekis sumažėja 25–30 proc., svogūnų laiškuose – 35–40 proc., kopūstuose – 25 proc.

– Ar tinka šviežių vaisių daržovių švarinimui plovikliai?

– Tinka tik specialiai šiam tikslui skirti plovikliai. Jie tinka obuolių, kriaušių, slyvų, apelsinų, vynuogių, pomidorų, paprikų, agurkų, brokolių, braškių, šilauogių švarinimui. Specialūs daržovių plovikliai efektyviai pašalina apnašas, purvą ir vašką nuo vaisių ar daržovių paviršiaus. Natūralus muilažolės ekstraktas sukuria putojimą, kuris lengviau nuplauna nešvarumus, nepalikdamas poskonio bei plėvelės. Jis pašalina ir vaisių bei daržovių paviršiuje kartais pasitaikančių pesticidų likučius. Su plovikliu plautas daržoves, vaisius, uogas reikia dar kartą perpilti tekančiu vandeniu.

– Ar tas plovinėjimas nėra perlenkta lazda, juk anksčiau tik į rankovę pavalydavo... Dabar visi bijo užkratų, ir vaikai auga be imuniteto...

– Plovimas nėra perlenkta lazda, nes, paisant higienos ir plaunant vaisius bei daržoves, kur kas sumažėjo sergamumas kirmėlinėmis ir žarnyno infekcinėmis ligomis. Kirmėlinės ligos, nitratai ir kitos galimos cheminės medžiagos organizmo imuniteto netreniruoja...

– Ar plauti miške surinktas uogas? Jos atrodo švarios...

– Švariomis rankomis nuskintos avietės, vyšnios, kriaušės ar obuoliuko, jei suvalgome čia pat, plauti tikrai nereikia. Miško uogas, surinktas į švarias talpas, jei suvalgome nedelsiant (ir jos neturėjo kontakto su musėmis, vapsvomis, širšėmis, tarakonais), galima valgyti neplautas. Visi minėti skraiduoliai perneša infekcinių ligų sukėlėjus. Nuo krūmų šakų, kurie didesni už naminius šunis, kates ir patys krūmai neauga ten, kur gausu musių ar yra pastebėta vapsvų, širšių, tik ką nuskintas uogas irgi galima valgyti neplautas.