Ar prieš penkerius metus buvusi kurčia ministerija šį kartą medikus ir pacientus išgirs? (1)

Kitąmet yra numatyta baigti ligoninių restruktūrizaciją, panaikinant nevisu krūviu dirbančius skyrius. Netrukus bus matyti, ar, regis, labai skubanti įgyvendinti numatytus planus Sveikatos apsaugos ministerija ir vėl ignoruos įstaigų vadovų, pacientų ir gydytojų pastabas, kaip prieš penkerius metus, ar bent jau paskutiniajame ligoninių reformos etape į jas atsižvelgs.

Reklama

Vardan racionalumo

Nors jau prieš gerą savaitę ketvirtasis ligoninių restruktūrizacijos etapas jau buvo aptartas su medikų ir pacientų bendruomene (tiksliau – dalimi jos), sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė portalui tiesiai neatsakė, kokiose konkrečiai ligoninėse ir kokius konkrečiai skyrius ketinama uždaryti per pastaruosius metus. Ministrė tik abstrakčiai paaiškino, jog       bus atsižvelgiama į projekte numatytus kriterijus bei reikalavimus akušerijos ir chirurgijos paslaugoms, kad pacientų srautai ir sveikatos priežiūros materialiniai bei žmogiškieji ištekliai būtų panaudojami racionaliau.

2003 m. pradėtą ligoninių restruktūrizaciją (sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimą) numatyta baigti iki 2016 m. 2-ojo ketvirčio. Paskutiniam plano etapui parengti numatytas terminas – šių metų 2-asis ketvirtis.

Rengė ministerija ir ligonių kasos

 Vadovaujami Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) viceministrės L. Vaidelienės, minimą projektą rengė keturi  ministrės patarėjai D. Guobužienė, J. Kumpienė, R. Navickienė,

A. Skorupskas, SAM Sveikatos ekonomikos departamento direktorė J. Iždonienė, SAM Asmens sveikatos priežiūros departamento direktorius Z. Skvarciany, SAM Teisės departamento direktorė N. Stasiulienė, SAM Sveikatos strateginės plėtros skyriaus vedėja R. Vaitkienė, SAM Asmens sveikatos priežiūros departamento Slaugos koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė R. Biekšienė, Valstybinės ligonių kasos (VLK) Draudimo plėtros departamento direktorius, laikinai vykdantis direktoriaus funkcijas, G. Kacevičius ir 3 teritorinių ligoninių kasų direktoriai (Šiaulių – R. Mažeika, Vilniaus – V. Mockus ir Panevėžio – J. Narbutas).

Leido aptarti, bet neatsižvelgė

Tačiau ministrė atkreipė dėmesį, kad rengiant projektą “daug dėmesio” skirta išsamiai analizei, o jau parengtas dar derintas su visomis savivaldybėmis (per Lietuvos savivaldybių asociaciją), Švietimo ir mokslo bei Finansų ministerijomis ir aptartas su Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, Lietuvos gydytojų sąjunga, Lietuvos pacientų, Lietuvos ligoninių ir Lietuvos rajonų ligoninių asociacijomis.

Vis dėlto, kaip tvirtino ne vienas portalo pašnekovas, ankstesniuose etapuose medikų ir pacientų nuomonės nebuvo itin paisyta, o ir ketvirtajam etapui aptarti iniciatyvą parodę patys gydytojai.

Portalo kalbinta Alma Grikšienė, Lietuvos ligoninių asociacijos tarybos narė ir Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos pirmininko pavaduotoja, tvirtino, kad bent jau į jos atstovaujamų organizacijų pastabas ministerija neatsižvelgė.

“Dar prieš penkerius metus sakėme, kad nereikia naikinti chirurgijos skyrių ir neatimti finansavimo iš reanimacijos skyrių, - sakė A. Grikšienė. – Turiu daug pastabų ir ketvirtojo restruktūrizacijos etapo projektui”.

Kvietė ne ministrė, o gydytojai

Lietuvos gydytojų sąjungos pirmininkas Liutauras Labanauskas portalui pasidžiaugė, kad šį kartą jiems bent jau buvo leista išsakyti savo požiūrį. “Iki šiol net nekreipdavo dėmesio”, - sakė portalo VLMEDICINA.LT pašnekovas.

Lietuvos pacientų organizacijos atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė portalui tvirtino, kad vykdant pirmuosius tris ligoninių reorganizacijos etapus jos nuomonės niekas neklausė, o ir išsakyti požiūrį į ketvirtojo etapo projektą pakvietė anaiptol ne ministerija, o gydytojų bendruomenė.

“Sulaukiau skambučio iš Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos ir gavau oficialų kvietimą į liepos 10 d. susitikimą SAM iš Stasio Gendvilio, - pasakojo moteris. – Mane nustebino tai, kad ministrė į susitikimą atėjo tik penkiolikai minučių ir dar visus apšaukė, jog visiems įtikti neįmanoma. Tokio dalyko dar nebuvau mačiusi, kad ministras šauktų. Kai man buvo suteikta galimybė pasisakyti, pasakiau, kad negalima reformos vykdyti skubotai, kad į darbo grupę reikėjo įtraukti bent jau gydymo įstaigų atstovus, o ministrė atsakė, kad visi yra visada kviečiami. “Štai ir dabar jūs čia esate”, - pasakė. Nors patys gydytojai suorganizavo tą susitikimą, pamatę paviešintą restruktūrizacijos ketvirtąjį etapą, o ne ministerija”.

Buvusios akušerės tampa slaugytojomis

Nebuvo atsiklausta nuomonės nei prieš aštuonerius metus, nei prieš savaitę ir Lietuvos slaugos specialistų organizacijos, ir Lietuvos akušerių asociacijos, nors būtent šių bendruomenių žmones reforma itin liečia.

Lietuvos akušerių asociacijos (LAA) prezidentė Violeta Staniulevičienė įsitikinusi, kad uždarant akušerijos skyrius šalies ligoninėse nukenčia ne tik gimdyvės, bet ir  ten dirbęs personalas, ypač akušerės.

„Akušerijos skyrių uždarymas neišvengiamas dėl mažo gimdymų skaičiaus. Lietuva nėra tokia turtinga valstybė, kad galėtų išlaikyti net 300 gimdymų per metus neturinčių skyrius, - sako LAA prezidentė. – Jei kalbėtume apie darbo netekusius darbuotojus, sunkiausia akušerėms, nes joms pagal specialybę kitur įsidarbinti praktiškai nebeįmanoma. Akušerių etatai ir taip jau daugelyje ligoninių mažinami. O slaugytojos gali įsidarbinti ir kitur".

Paprašyta atsakyti, kiek nuo ligoninių restruktūrizacijos išaugo bedarbių akušerių skaičius, V. Staniulevičienė sakė negalinti atsakyti. Tačiau tvirtino, kad dalis jų pradėjo dirbti nekvalifikuotą darbą - pavyzdžiui, slaugytojų padėjėjomis, kitos, pasimokiusios slaugos mokslo, tapo slaugytojomis, turinčios galimybę susirado darbą Europos gydymo įstaigose. Dar kitos apskritai pasitraukė iš medicinos.

Į Vilnių – ir iš Kauno

"Ne visos gali važinėti į kitą miestą dirbti. Pavyzdžiui, į darbą Vilniuje akušerės važinėja ir iš Alytaus, Utenos, Ukmergės, Kauno", - sakė portalo pašnekovė.

Pasakodama apie problemas, su kuriomis susiduria gimdyvės, vyr. akušerė atkreipė dėmesį, kad lietuvės moterys yra linkusios į ligoninę važiuoti paskutinėmis minutėmis.

“O, tarkim, iš Varėnos atvažiuoti į Vilnių yra net 85 km. Į sostinę gimdyvės dabar vyksta ir iš Druskininkų, - pasakojo V. Staniulevičienė. – Tiesą sakant, atvyksta ir iš kitų šalių: Baltarusijos, Rumunijos, Bulgarijos, Čekijos. Taigi atvykti į ligoninę galima ir iš toliau, tad galbūt ir lietuvių gimdyvių įpročiai pradės keistis. Kita vertus, yra ir tokių moterų, kurios apskritai renkasi gimdymą namuose”.

Sumažino 17 ligoninių

Nuo 2003 m. pradėjus vykdyti ligoninių restruktūrizavimą, sumažinta 17 rajonų ligoninių, kai kuriose panaikinus ir po du skyrius. Akušerijos skyriai, per metus nesulaukę 300 gimdymų, uždaryti 14-oje rajonų ligoninių: Druskininkų, Ignalinos, Joniškio, Kupiškio, Molėtų, Naujosios Akmenės, Pakruojo, Plungės, Prienų, Skuodo, Šakių, Šilalės, Varėnos, Zarasų. Kadangi Anykščių ligoninė šio reikalavimo neatitinka, akušerijos paslaugos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto nefinansuojamos, tačiau jas finansuoja rajono savivaldybė.

10-yje rajono ligoninių (Gargždų, Ignalinos, Kaišiadorių, Molėtų, Naujosios Akmenės, Pakruojo, Prienų, Šilalės, Širvintų, Zarasų), kuriose per vienerius metus didžiųjų operacijų skaičius nesiekė 660, uždaryti ir chirurgijos skyriai.

Vietoj 56 dispečerinių tarnybų, greitosios medicinos pagalbos pajėgų valdymas sukoncentruotas 8-iose dispečerinėse tarnybose.

Aptarinėjo ir su savivaldybėmis

Sveikatos apsaugos ministrė portalui tvirtino, kad ligoninių restruktūrizacijos projektas buvo aptariamas ir su Alytaus, Druskininkų, Lazdijų, Varėnos, Švenčionių rajono, Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono, Klaipėdos miesto, Elektrėnų, Marijampolės, Rokiškio, Raseinių, Kupiškio, Biržų savivaldybių atstovais ir sveikatos priežiūros įstaigų vadovais.

Apie gydytojų, slaugytojų ir pacientų pastabas ketvirtojo restruktūrizacijos etapo projektui skaitykite kitame VLMEDICINA.LT straipsnyje.