Ar siūlomas veiksmų planas pagerins ŽIV/AIDS kontrolę?

Sveikatos apsaugos ministerija pateikė Seimui tvirtinti ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės 2015-2017 metų veiksmų planą. Iki birželio 2 dienos pastabas ir pasiūlymus gali teikti suinteresuotos institucijos ir visuomenės atstovai. Deja, kai kurie nevyriausybinių organizacijų atstovai plane pasigenda dėmesio infekuotiems ŽIV, aiškumo dėl numatytų priemonių įgyvendinimo bei finansavimo. Jų nuomone, projektas tik iš dalies atitinka kai kurių pažeidžiamų grupių ir ŽIV infekuotų žmonių poreikius. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai žada nuodugniai apsvarstyti ir įvertinti visų nevyriausybinių organizacijų siūlymus.

Reklama

Vietoj programos – tik priemonių planas

Asociacijos „Pozityvus gyvenimas“ vadovas Jurgis Andriuška atkreipia dėmesį, jog minėtas veiksmų planas atsirado vietoj lauktos ŽIV ir lytiškai plintančių ligų (LPL) programos, kuri numatytų aiškią valstybės strategiją šiais klausimais.

„Išeina taip, kad valstybinės ŽIV ir LPL programos nebus – bus tik priemonių planas, kuriam ir valstybės finansavimas nėra garantuotai numatomas ir užtikrinamas. Maža to, šis planas neparemtas finansiniai rodikliais, trūksta konkretumo, o be konkretumo planas primena vien tuščias frazes ir gali likti neįgyvendintas“, - savo nuomonę išsakė J. Andriuška.

Kita vertus, net ir nesant programos ar veiksmų plano, ŽIV/AIDS gydymas, diagnostika , epidemiologinė priežiūra ir kontrolė būtų vykdomi, nes tai numato ankstesni ministrų įsakymai ir ŽIV/AIDS gydymo tvarkos aprašas.

„Tad ar verta gaišti tiek laiko ir naudoti žmogiškuosius išteklius, kad nesukurtume jokio veiksmingo mechanizmo, padėsiančio efektyviai pažaboti ŽIV plitimą Lietuvoje ir tokiu būdu ateityje sumažinti išlaidas naujiems pacientams gydyti?“ – klausė ŽIV/AIDS pacientus vienijančios organizacijos vadovas.

Stiprins tai, ko dar nėra?

Asociacijai kelia nerimą tai, kad minėto veiksmų plano projekte, kaip ir ankstesniais metais, visiškai neskiriama dėmesio problemoms, su kuriomis susiduria infekuoti ŽIV pacientai. Nėra numatyta jokių priemonių, kurios padėtų išlaikyti infekuotuosius ŽIV gydymo sistemoje ir didintų jų motyvaciją pradėti ir tęsti antiretrovirusinį gydymą, kurio nutraukimas didina atsparių vaistams ŽIV atmainų atsiradimą.

Jo pastebėjimu, ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės 2015-2017 metų veiksmų plane tik vienintelis punktas numato pagalbą ŽIV infekuotiems asmenims: „3.13. Stiprinti savitarpio pagalbą tarp ŽIV liga sergančių pacientų motyvuojant juos laiku pradėti antiretrovirusinį ŽIV ligos gydymą bei laikytis ŽIV ligos gydymo režimo ir tęsti antiretrovirusinį gydymą“. Ši priemonė atsirado asociacijos pasiūlymų dėka, bet buvo visiškai kitaip interpretuota.

Tačiau paslaugos, kurias numatyta stiprinti, - atkreipia dėmesį J. Andriuška, - šiuo metu Lietuvoje dar neteikiamos, ir tam nebuvo skiriama valstybės finansavimo. Infekuotiems ŽIV, kokiai socialinei grupei jie bepriklausytų, būtina užtikrinti kompleksinių - konsultavimo, socialinės pagalbos, profilaktikos ir informacinių priemonių aprūpinimo - paslaugų teikimą, o tokios paslaugos plane numatytos tik švirkščiamųjų narkotikų vartotojams.

„Jei ŽIV/AIDS pacientas nebevartoja narkotikų – tai jis jau nebegauna paslaugų, kurios skirtos vartojančiam?“ – į kuriozišką situaciją atkreipė dėmesį asociacijos vadovas.

Siūlo įtraukti konkretų punktą

Asociacija „Pozityvus gyvenimas“ ir paramos fondas „Rigra“ siūlo įtraukti į planą konkretų punktą - teikti žemo slenksčio konsultacines ir socialines paslaugas ŽIV infekuotiems ir jų aplinkos asmenims penkiose savivaldybėse, kuriose teikiamos specializuotos sveikatos priežiūros paslaugos (Kaune, Klaipėdoje, Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje); aprūpinti infekuotus ŽIV, lankančius kabinetą, pagal poreikį saugos ir žalos mažinimo priemonėmis, informacine medžiaga, tarpininkauti palaikant ryšį su pacientais ir gydytojais, kitų sričių specialistais, įstaigomis bei organizacijomis, padėsiančiomis spręsti problemas, atsiradusias dėl ŽIV.

Jei ši priemonė būtų įgyvendinta, padidėtų paciento kontrolė ir jo sąmoningumas, sumažėtų aplinkybių ir galimybių atsirasti ŽIV vaistams atsparioms atmainoms, dėl sumažėjusių psichosocialinių problemų padidėtų ŽIV infekuotų žmonių gyvenimo kokybė, pagerėtų jų fizinė bei psichologinė būklė ir galimybės integruotis į visuomenę bei darbo rinką.

„Visi siūlymai bus nuodugniai svarstomi“

Į VLMEDICINA.LT klausimus atsako Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Epidemiologinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Karolis Lebednikas.

Jūsų rengtame ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės 2015-2017 metų veiksmų plano projekte numatyta stiprinti ŽIV/AIDS ligonių konsultavimą. Tačiau nenumatyta, kaip tas konsultavimas būtų stiprinamas. Kas tai finansuotų? Ar to nenumačius galima tikėtis, kad šie planai neliks vien tuščiomis frazėmis?

Priemonė, skirta stiprinti savitarpio pagalbą tarp ŽIV liga sergančių pacientų motyvuojant juos laiku pradėti antiretrovirusinį ŽIV ligos gydymą bei laikytis ŽIV ligos gydymo režimo ir tęsti antiretrovirusinį gydymą, buvo įtraukta į ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės 2015-2017 metų veiksmų plano projektą (toliau – Veiksmų plano projektas) atsižvelgiant į nevyriausybinių organizacijų siūlymus, pagrindiniai šios priemonės vykdytojai ir būtų nevyriausybinės organizacijos. Numatomas priemonės koordinatorius yra Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, kuris pagal kompetenciją koordinuoja ir metodiškai vadovauja sveikatos priežiūros įstaigų veiklai užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros, ŽIV epidemiologinės stebėsenos srityje, organizuoja ir vykdo neformalųjį švietimą. Veiksmų plano projekte numatytos priemonės bus įgyvendintos iš atitinkamoms institucijoms skirtų bendrųjų asignavimų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų. Norime pabrėžti, jog ŽIV/AIDS prevencijos ir gydymo sričiai vien tik iš Sveikatos apsaugos ministerijos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kiekvienais metais skiriama daugiau nei 3 mln. Eur.

Asociacija „Pozityvus gyvenimas“ siūlo įtraukti į planą konkretų punktą - teikti žemo slenksčio konsultacines ir socialines paslaugas ŽIV infekuotiems ir jų aplinkos asmenims penkiose savivaldybėse; aprūpinti juos, lankančius kabinetą, saugos priemonėmis, informacine medžiaga, tarpininkauti palaikant ryšį su pacientais ir gydytojais, kitų sričių specialistais, įstaigomis bei organizacijomis. Ar bus atsižvelgta į šį pasiūlymą?

Visi derinimo metu gauti siūlymai yra labai vertingi ir bus nuodugniai svarstomi, kai bus gauti visų suinteresuotų institucijų pasiūlymai ar pastabos. Atitinkamai bus įvertintas ir asociacijos „Pozityvus gyvenimas“ pateiktas siūlymas. Tačiau norime atkreipti dėmesį, kad Veiksmų plano projekte numatytos priemonės negali dubliuoti kituose strateginiuose dokumentuose jau patvirtintų ir įgyvendinamų priemonių. Šiuo metu įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. XI-1078 „Dėl Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2010-2016 metų programos patvirtinimo“ patvirtintą Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2010-2016 metų programą yra patvirtintas Valstybinis narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos tarpinstitucinis veiksmų planas, pagal kurį „žemo slenksčio“ paslaugoms finansuoti iš valstybės biudžeto kasmet skiriama daugiau kaip 42 tūkst. Eur. Finansavimas skiriamas paslaugų teikėjų pateiktiems projektams bei centralizuotam žemo slenksčio paslaugų teikimui reikalingų priemonių pirkimui.

Sveikatos apsaugos ministerija labai vertina nevyriausybinių organizacijų darbą ŽIV/AIDS srityje. Viliamės, kad Veiksmų plano projekte numatytų institucijų, socialinių partnerių, įskaitant nevyriausybines organizacijas, bendradarbiavimas ir partnerystė prisidės prie ŽIV/AIDS atsako tęstinumo ir stiprinimo Lietuvoje.