Ar storosios žarnos vėžio metastazės kepenyse turėtų būti gydomos intraarterine chemoterapija?

Storosios ir tiesiosios žarnos vėžio metastazės dažniausiai aptinkamos kepenyse. Šios metastazės gauna kraują ne iš vartų venos, o iš arterijų, todėl chemoterapijos skyrimas į arteriją gali būti efektyvesnis nei įprastas gydymas skiriant vaistus į veną

Atliktame III fazės tyrime 74 pacientai buvo randomizuoti į dvi grupes. Pirmoji grupė buvo gydoma specialia vaisto irinotekano forma, jį skiriant į kepenų arteriją (DEBIRI), antroji grupė gydyta standartine chemoterapija pagal FOLFIRI schemą. Tyrimo tikslas buvo palyginti pacientų bendrą išgyvenamumą, antriniai tikslai buvo atsakas į gydymą, nepageidaujami poveikiai, gyvenimo kokybė, gydymo kaina.

 Po 50 mėnesių gydymo bendras pacientų, gydytų DEBIRI, išgyvenamumas buvo statistiškai reikšmingai ilgesnis negu gydytų standartine FOLFIRI schema. Vidutinis išgyvenamumas buvo 22 mėnesiai DEBIRI grupėje ir 15 mėnesių FOLFIRI. Laikas iki ligos progresavimo DEBIRI grupėje buvo 7 mėnesiai, FOLFIRI grupėje tik 4 mėnesiai.

 Labai įdomūs rezultatai gauti stebint ligos plitimą ne kepenyse, o kituose organuose. Iki šiol manyta, jog skiriant gydymą tik į kepenų arteriją, didėja ligos recidyvo rizika kitur, tačiau šis tyrimas parodė, jog DEBIRI grupėje ekstrahepatinis ligos progresavimas stebėtas praėjus 13, o FOLFIRI grupėje – 9 mėnesiams. Šie rodikliai nepasiekė statistinio patikimumo ribos. Pagal specialias skales nustatytas gyvenimo kokybės pagerėjimas DEBIRI grupėje truko 8 mėnesius, o FOLFIRI grupėje jo trukmė buvo tik 3 mėnesiai.

 Tyrimas parodė, kad gydymas DEBIRI metodu buvo efektyvesnis, labiau pailgino išgyvenamumą ir pagerino gyvenimo kokybę negu standartinis gydymas FOLFIRI chemoterapija.

Ne pirmo pasirinkimo metodas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikoje dirbanti gydytoja onkologė chemoterapeutė Laura Kairevičė „Vakarų Lietuvos medicinai“ teigė, jog intraarterinė chemoterapija Lietuvoje, nors ir nedažnai, naudojama – ji pati jau yra turėjusi tris pacientus, gydytus šiuo būdu. Visi jie sirgo kolorektaliniu vėžiu. Tačiau ši chemoterapija taikoma ir sergantiems pirminiu kepenų vėžiu.

„Bendradarbiaujame su intervenciniais radiologais - jie ir atlieka šią procedūrą. Jie prieš gydymą atlieka angiografiją, žiūri, kokia kraujagyslių šaka maitina kokią kepenų skiltį, kokias metastazes, tada selektyviai į tą šaką leidžia tam tikrą chemopreparatą. Šis veikia dvejopai – ir lokaliai, kaip chemopreparatas, ir užkemša kraujagyslę, kad kraujotaka nebepatektų į tą metastazę ir jos nebemaitintų. Iš pradžių embolizuojama šaka, kur tų židinių daugiau, po kiek laiko procedūrą galima kartoti ir embolizuoti kitą šaką“, - pasakojo gydytoja chemoterapeutė.

Procedūra, - rodo chemoterapeutės patirtis, - pacientams skausminga, todėl tenka skirti narkotinius analgetikus. Ir netgi juos skyrus pacientai skundžiasi skausmu.

Intraarterinė chemoterapija, nors turi lokalų cheminį poveikį, teigė gydytoja, rizikinga procedūra, kuri gali sukelti kepenų nepakankamumą ir kitas komplikacijas. Tačiau ji padeda išvengti dalies sistemiškai skiriamų preparatų komplikacijų, kurios taip pat yra pavojingos.

Nepaisant intraarterinės chemoterapijos pranašumų, kepenų gydymas paprastai pradedamas sistemine   chemoterapija, o jei pastaroji neveikia taip, kaip tikimasi, taikoma intraarterinė.

vlmedicina.lt

Šaltinis

Fiorentini G et al. Intra-arterial infusion of irinotecan-loaded drug-eluting beads (DEBIRI) versus intravenous therapy (FOLFIRI) for hepatic metastases from colorectal cancer: final results of a phase III study. Anticancer Res. 2012 Apr;32(4):1387-95.