Ar stresas veikia vyriškos spermos kokybę?

Mokslininkai iš Kolumbijos universiteto Mailmano (Meilmano) viešosios sveikatos priežiūros mokyklos ir Rutgers visuomenės sveikatos mokyklos teigia, jog jų atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad kasdieniame gyvenime patiriamas stresas kenkia vyriškos sėklos (spermos) kokybei, daro įtaką jos koncentracijai, išvaizdai ir gebėjimui apvaisinti kiaušialąstę. Tyrimo rezultatai prieš porą dienų pristatyti mokslo žurnale „Vaisingumas ir nevaisingumas“ (angl. Fertility and Sterility).

Reklama

Pasak Amerikos reprodukcinės medicinos draugijos, nevaisingumas vyrus ir moteris veikia vienodai, o spermos kokybę galima laikyti pagrindiniu vyrų vaisingumo rodikliu.

„Nuolat stresą patiriančių vyrų sėklos kiekis ejakuliuojant būna mažesnis, o pati sperma, tikėtina, yra deformuota arba sutrikusios motorikos. Visa tai gali lemti nevaisingumo problemas“, – teigia vienas iš tyrimo autorių, Kolumbijos universiteto Mailmano (Meilmano) viešosios sveikatos priežiūros mokyklos profesorius Pam Factor-Litvak.

Atliekant tyrimą, kuriame dalyvavo 193 vyrai nuo 38 iki 49 metų amžiaus, buvo atliekami testai, kurių pagalba mokslininkai fiksavo tyrimo dalyvių darbe ir kasdieniame gyvenime patiriamą stresą. Pirmosios, subjektyvios skalės pagalba buvo fiksuojama, kaip tiriamieji jaučiasi esamuoju momentu, o antroji, objektyvi skalė buvo naudojama indeksuoti tyrimo dalyvių gyvenimo įvykius, tariamai nesusijusius su stresu. Taip pat buvo renkami spermos mėginiai, leidę laboratorijoje nustatyti sėklos koncentracijos lygį, spermatozoidų išvaizdą ir judrumą.

Išanalizavus tyrimo metu gautus rezultatus bei surinkus jų sveikatos istoriją ir duomenis apie seniau turėtas vaisingumo bei kitas sveikatos problemas nustatyta, kad darbo vietoje patiriamas stresas nėra spermos kokybę veikiantis veiksnys. Visgi tyrėjai atkreipia dėmesį į tai, kad darbas gali daryti įtaką vyro reprodukcinei sveikatai: nustatyta, jog pastovią įtampą darbe patiriančių vyrų testosterono kiekis kraujyje yra sumažėjęs. Bedarbystė taip pat kelia psichologinę įtampą, galinčią paveikti sėklos kokybę ir vaisingumą. Nepriklausomai nuo kasdien patiriamo streso lygio, darbo neturinčių tiriamųjų spermos kokybė buvo prastesnė nei tų, kurie turi pastovų darbą.

Visgi tikslaus atsakymo, kaip stresas paveikia spermos kokybę, mokslininkai kol kas neturi. Manoma, kad tai gali lemti steroidinių hormonų, vadinamų gliukokortikoidais, išlaisvinimą, kas, savo ruožtu, gali stabdyti testosterono ir spermos gamybą.

„Žinoma, kad kasdien patiriamas stresas daro įtaką žmogaus sveikatai. Mūsų tyrimo rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad vyro reprodukcinė sveikata taip pat gali priklausyti nuo jo socialinės aplinkos, kasdien patiriamų emocijų“, – teigia tyrimo autorė, Rutgers visuomenės sveikatos mokyklos profesorė Teresa Janevic.

Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas, plėtojant jo institucinius gebėjimus“.

Parengta pagal: https://www.sciencedaily.com/releases/2014/05/140529100719.htm