Ar tikrai vyriausiųjų gydytojų konkursus laimėjo geriausieji? (5)

Pasibaigus konkursams gydymo įstaigoms vadovaus geriausieji, - tvirtina sveikatos apsaugos viceministras Erikas Mačiūnas. O konkursų rezultatai byloja, jog nespėjome užsiauginti senbuviams lygių sveikatos vadybininkų. Mat naujus vadovus turės tik pusė ministerijai pavaldžių įstaigų.

Reklama

Vietas pasidalijo po lygiai

Šiandien vyksta paskutinis Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldžių įstaigų konkursas vyriausiojo gydytojo pareigoms eiti. Metų pabaigoje vyks konkursas Santariškių klinikų vadovo postui užimti. Ši įstaiga, pasak viceministro Eriko Mačiūno, – viena iš kelių, su kurios vadovu būdavo sudaroma terminuota darbo sutartis – penkeriems metams.

Iš dvylikos SAM pavaldžių įstaigų penkiose konkursus laimėjo esami vadovai (Respublikinėse Vilniaus psichiatrijos, Klaipėdos ir Šiaulių ligoninėse, Klaipėdos jūrininkų, Palangos reabilitacinės ligoninės). Kadangi šį rytą į Žalgirio klinikos vadovo postą pretenduoja vienintelė kandidatė  - 15 metų šiai įstaigai vadovaujanti prof. Alina Pūrienė,  galima be vargo numanyti, jog ji taip pat nesunkiai pasieks, o ir viršys būtinąją 6 balų ribą. Kitose šešiose konkurse dalyvavusiose įstaigose nauji pretendentai į vadovus nurungė senbuvius: konkursą į Respublikinės Vilniaus ligoninės vyriausiojo gydytojo postą laimėjo Algimantas Pamerneckas, Respublikinės Panevėžio ligoninės – Ivanas Dorošas, Kauno klinikų – Renaldas Jurkevičius, Respublikinės Kauno ligoninės - Linas Vitkus,  vaikų sanatorijos „Palangos gintaras“  - Kęstutis Speičys.

 Normalus procesas

„Tai yra gerai. Tai normalus procesas, - „Vakarų Lietuvos medicinos“ paprašytas įvertinti konkurso rezultatus, kad esami ir nauji vadovai vietas pasidalino po lygiai, atsakė viceministras Erikas Mačiūnas. – Juk nebuvo pasakyta ir niekas nedeklaravo, kad dabartiniai vadovai dirba blogai. Konkurentai pasirodė apylygiai. Tik pas mus tie konkursai – baisus įvykis“.

Straipsnio autorei atkreipus viceministro dėmesį, kad vyriausiųjų gydytojų konkursai, kurių nebuvo kelis dešimtmečius, Lietuvoje iš tiesų „baisus įvykis“, E. Mačiūnas paaiškino savo mintį: „Daugeliui žmonių tai yra normali praktika. Apskritai valstybės tarnyboje nuolat vyksta konkursai“.

Paprašytas pakomentuoti kai kurių skeptikų mintis, kad naujoji SAM valdžia esą tik deklaravusi sveikatos sistemos pokyčius, bet konkursų rezultatai parodę, jog jų nebūsią, viceministras pyktelėjo: „Tai ko mes  norime?! Kad dirbtų geriausi ar kad dirbtų kiti? Juk nebuvo pasakyta, kad nesvarbu, jog bus blogesni vadovai, svarbu, kad būtų nauji. Konkursų sąlygos visiems buvo vienodos. Buvo vertinami kandidatų intelektiniai, vadybiniai gebėjimai, jų idėjos. Juk tikrai nebuvo laikomasi tokios pozicijos – tą nušausime, o tą paliksime. Natūralu, kad vadovaudamas ilgą laiką sugebi tai išmanyti geriausiai. Jeigu sugebi, jeigu dar gali, tai ir vadovauji toliau“.

Ar paskutinio šiame etape konkurso išvakarėse E. Mačiūnas galėtų teigti, kad gydymo įstaigoms, bent jau pavaldžioms SAM, nuo liepos 1 dienos vadovaus tikrai geriausieji vadovai? „Be abejo, - net nesudvejojęs atsakė ministro pavaduotojas. – Kitokių dabar nesirinkome, tik pačius geriausius. Kitas klausimas: kodėl į kai kurias įstaigas sulaukėme tik po vieną pretendentą? Vadinasi, tie žmonės šalia savęs nesirūpino pamaina. Turime daug gerų gydytojų, bet vadybininkų – ne. Juk ligoninės vadovas – direktorius, vadybininkas. Jei šalia vadovavimo įstaigai jis dar yra geras chirurgas ar psichiatras, niekur nuo to nepabėgsi, to iš jo neatimsi, bet ne tai svarbiausia“.

„Vakarų Lietuvos medicina“ primena, kad, viceministro žodžiais tariant, sau lygių konkurentų nesulaukė Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės vyriausiasis gydytojas Valentinas Mačiulis, prieš kelerius metus papeikimą dėl Akušerijos-ginekologijos klinikoje nuplikytų  naujagimių  gavęs Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinis direktorius Petras Simavičius bei trys Vakarų Lietuvos ligoninių vadovai: Palangos reabilitacijos - Virginijus Biskys, Respublikinės Klaipėdos – Romaldas Sakalauskas ir 23 milijonų litų ligoninės santaupomis nustebinęs Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga.

Kas, viceministro manymu, lemia sveikatos sistemos vadybininkų trūkumą? „Reikalinga ir informacijos, patirties turėti, kitam reikalinga ir vadybininko gyslelė. Juk ir pati turbūt susiduriate su situacija, kai žmogus labai nori vadovauti, bet kai tik pradeda – šnipštas gaunasi“, - kalbėjo E. Mačiūnas.

Reikėjo daugiau kandidatų, nei po vieną

Pirmadienį vykusio konkurso į Kauno klinikų vadovo vietą komisijos pirmininkas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorius prof. Remigijus Žaliūnas portalui sakė: „Abu kandidatai (nuo 1995 metų pareigas einantis dabartinis klinikų vadovas prof. Juozas Pundzius ir LSMU prorektorius studijoms prof. Renaldas Jurkevičius) buvo stiprūs, gal todėl ir sulaukėme tik dviejų, - lakoniškai kalbėjo R. Žaliūnas. – Ir esmė – ne balų skirtumas, nes vis tiek kiekvienas komisijos narys galėjo atiduoti savo balsą tik už vieną kandidatą. Ir visi šeši atidavė už R. Jurkevičių“.

Tiesa, kol nepraėjo trys dienos, kai konkurso rezultatai gali būti apskųsti, ir kol ministras Vytenis Povilas Andriukaitis savo parašu nepatvirtino R. Jurkevičiaus tinkamumo eiti Kauno klinikų vadovo pareigas, komisijos pirmininkas konkurso dar nelaiko pasibaigusiu.

Nors R. Žaliūnas įsitikinęs, kad stipresnės kandidatūros sulaukė mažiau konkurentų konkursuose, jokiu būdu nesutinka, kad stipriausieji kandidatai buvo tie, kurie konkursuose konkurentų visai neturėjo: „Manau, kad komisijai vis dėlto turėjo būti suteikta teisė pasirinkti, bet jei nėra kandidatų, nebuvo sukurtas mechanizmas, kad jų atsirastų daugiau dirbtiniu būdu. Kiekvienas yra laisvas rinktis profesinės karjeros kelią. Gal derėjo suformuoti kitokį požiūrį, kad laimėti galėjo ne tik esami vadovai, bet ir kiti pretendentai? Jei nematė galimybių, kad gali laimėti, turbūt kiti ir nedalyvavo. Tačiau apskritai į konkursus žiūriu kaip į demokratinį procesą. Bet irgi svarbu ne kandidatų kokybė, o kiekybė. Kandidatų skaičius nebūtinai atspindi, kad buvo išrinktas geriausias“.

Į konkursą nenustriksės

Šiandien savo vadybinius gebėjimus pasitikrina Žalgirio klinikos vyriausioji gydytoja prof. Alina Pūrienė. „Aš džiaugiuosi, kad esu vienintelė kandidatė“, - neslėpė vadovė.

Paprašyta atskleisti priežastis, kodėl konkurse nesulaukusi nė vieno konkurento, profesorė vardijo: „Visų pirma, tai labai sunkus baras, turintis labai daug problemų. Odontologinė priežiūra Lietuvoje itin probleminė. Nuo nepriklausomybės laikų mūsų šalis neturėjo strategijos, kuria remdamiesi galėtume dirbti ne tik mes, bet ir kiti šios srities dalyviai. To nepadarė nei odontologai, nei SAM. Kita vertus, yra aktų, bet ne visi jie įgyvendinami. Antra, tokiai klinikai vadovauti nėra labai lengva. Gal nėra užaugintų kandidatų? Juk tam reikalingas ir atitinkamas išsilavinimas, ir noras, reikia ir jėgų, ir supratimo“.

Tad gal A. Pūrienė tiesiog džiaugiasi galimybe pasitikrinti vadybinius sugebėjimus? „Jeigu jums rytoj reikėtų laikyti egzaminą, turbūt nepasakytumėte, kad tai yra gerai. Nors aš jaučiuosi tvirtai. Bet vis tiek tai viešas mano pasirodymas. Negaliu blogai pasirodyti prieš savo viršininkus ir steigėjus. Tad, žmogiškai pasakius, tikrai rytoj nenustriksėsiu su malonumu į konkursą“, - pirmadienio vakarą kalbinta straipsnio autorei sakė Žalgirio klinikos vadovė.

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt