Ugdymas – procesas, kuriame mokytojai susiduria ne tik su mokinių akademiniais, bet ir psichologiniais iššūkiais. Pastarieji itin jautrūs, sudėtingi bei neretai pareikalauja papildomo specialistų įsitraukimo, kad paaugliui būtų suteikta reikalinga ir efektyvi pagalba. Pasak Multidimensinės šeimos terapijos (MDFT) specialistės Vaidos Polonskienės, mokytojai ir mokyklos bendruomenė šiame procese atlieka itin svarbų vaidmenį, o jų įsitraukimas – gali būti lemtingas.
„Mokykla gali atlikti lemiamą vaidmenį užkertant kelią mokinių socialinei atskirčiai, taikydama įvairius metodus – nuo draugiškos aplinkos kūrimo, specialistų pagalbos iki bendradarbiavimo su šeima. Mokytojai gali stiprinti paauglio pasitikėjimą savimi, skatindami jį dalyvauti bendrose veiklose, nes bendraamžių palaikymas padeda išvengti socialinės atskirties“, – sako MDFT specialistė Vaida Polonskienė.
Svarbus ne tik mokytojų, bet ir tėvų įsitraukimas
Pasak specialistės, emocinė parama bei integracija į veiklas padeda paaugliui įveikti patiriamus sunkumus.
„Svarbu ne tik sudaryti sąlygas mokiniams kreiptis pagalbos į specialistus, bet ir kurti tolerantišką bei empatišką aplinką. Paaugliams būtina emocinė parama, įtraukimas į bendruomeninius projektus, savanorystę ar kūrybines veiklas, padedančias stiprinti jų savivertę ir užmegzti ryšius“, – teigia specialistė.
Kaip teigia specialistė, greta to svarbų vaidmenį atlieka iš šeimos nariai: „Jei šeima nėra linkusi įsitraukti, socialinio darbuotojo ar mokytojo pastangos gali būti ribotos. Todėl svarbu užmegzti dialogą su tėvais, kad jie suprastų vaiko situaciją ir prisidėtų prie jos sprendimo. Jei reikia, būtina bendradarbiauti su psichologinėmis tarnybomis ar socialinėmis įstaigomis“, – sako specialistė.
Žalingi įpročiai – vienas padarinių
Anot V. Polonskienės, įsigilinimas į problemą – itin svarbus. Kaip sako ji, paaugliai mokyklose patiria mokymosi sunkumus, psichologines bei fizines problemas, tad tam užkirsti kelią būtina nedelsiant.
„Paaugliai susiduria su emociniais sutrikimais, tokiais kaip depresija, nerimas ar žema savivertė, o šie kelia mokymosi sunkumus – mažėja motyvacija, gali kilti nuovargis ar perdegimas. Tai veda į žalingus įpročius: rūkymą, alkoholio, narkotikų vartojimą, nusikalstamas veiklas, taisyklių nesilaikymą. Taip pat padidėja savižalos rizika, o emociniai ir psichologiniai sunkumai gali peraugti į psichikos sutrikimus ateityje. Todėl pastebėjus pirmuosius ženklus, kad paaugliui – reikalinga pagalba, svarbu reaguoti nieko nelaukiant“, – sako MDFT specialistė V. Polonskienė.
Mokinių psichologinės problemos egzistuoja visoje Lietuvoje
Paauglių sunkumai, specialistės teigimu, kyla tiek rajonuose, tiek didmiesčiuose.
„Didelių miestų moksleiviai patiria akademinį spaudimą, dėl didelio mokinių skaičiaus gali jaustis vieniši ar nepastebėti, taip pat didesnė patyčių, ypač socialiniuose tinkluose, rizika. Rajonuose kylančios problemos susidaro dėl ribotumo bei emocinio nesaugumo – daugiau vaikų, gyvenančių sunkesnėmis socialinėmis sąlygomis, mažiau veiklos. Taip pat mažesnių bendruomenių gyventojai įprastai labiau pastebi vieni kitus, tad paaugliams gali būti sunku pritapti“, – pasakoja V. Polonskienė.
MDFT programa – nemokama pagalba paaugliams
Anot jos, svarbu nebūti abejingais, parodyti, kad paauglys yra matomas ir laukiamas, laikomas svarbia bendruomenės dalimi, o prireikus kreiptis pagalbos ne tik į mokyklos bendruomenės narius, bet ir specialistus, kurie suteiks kompleksišką pagalbą, o viena jų – nemokama MDFT terapija.
Nemokama MDFT programa, orientuota į 11-17 metų jaunuolius, susiduriančius su įvairiais elgesio ir emociniais sunkumais, Lietuvoje veikia jau trejus metus.
MDFT programą Lietuvoje įgyvendina LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija, bendradarbiaudama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Socialinių paslaugų priežiūros departamentu. Programos finansavimas užtikrinamas valstybės biudžeto lėšomis pagal ministerijos priemonę, skirtą MDFT programos tęstinumui šalyje.