Ar užklupus peršalimui padės papildoma vitamino C dozė?

Kai pajuntame pirmuosius peršalimo simptomus, rodosi, kad kur tik pažvelgti – patarimai griebtis vitamino C. Rydami kapsules ar maukdami vitamino C prisotintus vaistinius tirpalus, greičiausiai sau nepakenksime, bet ar pagelbėsime?..

Viskas prasideda nuo nedidelio gerklės kutenimo. Tuomet po darbo dienos jaučiatės pavargę labiau nei įprastai, o gal ir kakta atrodo karštesnė, tačiau to nesureikšminate. Per kelias dienas peršalimas smogia visu pajėgumu: nosis užburksta, varva lyg neužsukamas kranas, čiaudėjate ir niekaip nepavyksta nuslopinti kosulio. To jau negalite ignoruoti: pirkinių krepšelyje atsiduria citrina, imbiero šaknis ir pirmiausia į akis kritę vaistinės lentynoje išrikiuoti vitamino C papildai. Išgeriate didelę dozę, krentate į lovą ir laukiate, kada peršalimas praeis. Pažįstama situacija? Greičiausiai. Nes taip elgiasi milijonai žmonių visame pasaulyje.

Suaugusieji gali susirgti ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis vidutiniškai 2-4 kartus per metus. Kai kurie statistiniai duomenys rodo, jog peršalimas yra antra pagal dažnį šeimos gydytojo nustatoma diagnozė. Ir kaip visi žinome, be visur minimos profilaktikos, jokio vaisto, padedančio greičiau atsikratyti varginančios slogos, nėra. Gydymas – simptominis. Tačiau vitaminas C seniai yra populiarus norint išvengti peršalimo, sutrumpinti ligą ar sušvelninti simptomus. Tik ar jis iš tiesų veikia?

Vitaminas C, arba askorbo rūgštis, – vandenyje tirpus (t.y. žmogaus kūne nesikaupiantis – pertekliui pasišalinant su šlapimu) ir daugiausiai daržovėse bei vaisiuose randamas vitaminas, reikalingas ne vienai organizmo funkcijai. Pirmą kartą gryną vitaminą iš kopūstų, apelsinų ir paprikos 1928 m. išskyrė mokslininkas Albert Szen–Gyorgyj. Tuo pat metu Charles G. King išskyrė tą patį junginį iš citrinų ir apelsinų ir pavadino jį taip, kaip vadiname jį ir šiandien – vitaminu C. Didžiosios Britanijos vaistininkas Walter Norman Haworth ištyrė šio junginio cheminę struktūrą ir 1933 m. pirmą kartą dirbtinai susintetino vitaminą C. Tai buvo pirmasis dirbtinai susintetintas vitaminas.

Dabar žinoma, kad vitaminas C dalyvauja medžiagų apykaitoje, kolageno sintezėje (taip skaistina odą, greitina žaizdų gijimą), svarbus cholesterolio skaidyme, laisvųjų radikalų šalinime, padeda gauti energiją iš maisto medžiagų, pasisavinti geležį. Ikiklinikinės studijos patvirtino, kad vitaminas C veikia imuninę sistemą, reikalingas kovojant su infekcija (veikia kaip imuninės sistemos stimuliatorius ir moduliatorius). Tyrimai in vitro ir su gyvūnais atliktos studijos įrodė šio vitamino poveikį imuninėms ląstelėms: jis padidina neutrofilų aktyvumą, skatina T ląstelių dauginimąsi, interferonų gamybą ir saugo nuo oksidacinio streso susirgus infekcine liga. Tačiau vitamino C naudą žymiai sunkiau pagrįsti su žmonėmis atliktuose tyrimuose.

Studija po studijos patvirtino, kad vitaminas C nėra efektyvus siekiant išvengti, pagydyti ar tiesiog palengvinti peršalimą. 15-oje mokslinių tyrimų prieita prie išvados, kad vitaminą C vartojantys žmonės peršalimu suserga vienodai dažnai, kaip ir jo nevartojantieji (tyrimo metu gavę placebą). Taigi, JAV maisto ir vaistų tarnyba, Amerikos medikų ir dietologų asociacijos (U.S. Food and Drug Administration, the American Medical Association,the American Dietetic Association) nerekomenduoja vitamino C peršalimo gydymui ar profilaktikai.

Tuomet kodėl vitaminas C toks populiarus? Visa tai dėka amerikiečių chemijos ir molekulinės biologijos mokslininko L.Pauling‘o, net dukart laimėjusio Nobelio premiją, tačiau artėjant 70-mečiui savo mokslinį susidomėjimą pasukusio keista kryptimi. Jis, norėdamas pailginti savo gyvenimą, paklausė gydytojo šarlatano patarimo kasdien vartoti 50 kartų didesnę nei rekomenduojama vitamino C dozę. Mokslininkas netgi išleido knygą, kurioje pasakojo apie neįtikėtiną vitamino C galią ir skatino žmones jį pirkti: „Aš keliskart per metus kentėdavau nuo sunkaus peršalimo, bet pradėjęs vartoti vitaminą C ir vis didindamas jo dozę, atsikračiau šios ligos visam laikui“. Tai ir lėmė vitamino C papildų pardavimų šuolį ir iki šiol neblėstantį populiarumą.

Tačiau mokslininkų bendruomenė šio „atradimo“ niekada nepripažino ir dešimtis kartų paneigė: „Ilgą laiką didelėmis dozėmis vartojant vitaminą C, imuninė sistema nesustiprėja. Nenustatyta, kad didelės vitamino C dozės (daugiau kaip 200 mg per dieną) darytų dar kokį nors poveikį sveikatai“.

Šaltiniai

https://curiosity.com/topics/vitamin-c-doesnt-prevent-colds-why-do-we-think-it-does-curiosity/?ref=shm

https://www.clinicalcorrelations.org/?p=3670