Ar verta visuomenės sveikatos specialistams bėgti iš Lietuvos?(12)

Visuomenės sveikatos specialistų poreikis Lietuvoje didėja. Nepaisant to, visuomenės sveikatos studijas baigusiems specialistams dėl finansavimo trūkumo ar netinkamo lėšų paskirstymo šiuo metu gali kilti nemažai kliūčių įsidarbinant.

Reklama

Naujausiame Higienos instituto leidinio „Visuomenės sveikata“ numeryje, R. Venckienės ir V. Kanapeckienės moksliniame darbe „Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų poreikio reglamentavimas Lietuvoje“, teigiama, jog kliūtis įsidarbinant yra ir šių specialistų poreikio nepakankamas reglamentavimas. Tad kaip yra iš tikrųjų?

Ką dirba ir kuo svarbūs sveikatos apsaugos sistemoje visuomenės sveikatos priežiūros specialistai? Tai specialistai, kurie atlieka vieną arba kelias visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas: rūpinasi visuomenės sveikatos (toliau – VS) stebėsena, VS stiprinimu, neinfekcinių ligų ir traumų  proflaktika  ir  kontrole,  VS  programų  rengimu  ir  įgyvendinimu,  užkrečiamųjų ligų epidemiologine priežiūra, saugios sveikatai aplinkos užtikrinimu, VS  kontrole,  ekstremalių  sveikatai  situacijų  valdymu,  teisės aktų ir kitų dokumentų rengimu, licencijuojama VS priežiūros praktika, profesinės sveikatos vertinimu  ir stiprinimu. Taigi gebėdami atlikti tiek daug funkcijų, šie specialistai gali dirbti viešojo administravimo,  visuomenės  ir  asmens  sveikatos priežiūros, švietimo bei kitose įstaigose ir įmonėse.

Tyrime teigiama, kad visuomenės  sveikatos priežiūros viešojo  administravimo  įstaigų  veiklą  reglamentuojančiuose  teisės aktuose nėra nustatytas visuomenės sveikatos priežiūros specialistų (toliau – VSPS) poreikis. Dažniausia nurodomas tik maksimalus pareigybių skaičius neišskiriant VSPS. Taip pat to nenustato ir biudžetinių  visuomenės  sveikatos  priežiūros  įstaigų  veiklą  reglamentuojantys  teisės  aktai, išskyrus teisės aktus, reglamentuojančius savivaldybių visuomenės sveikatos  biurų  steigimą  ir  veiklą,  kurie  sudaro prielaidas nustatyti specialistų skaičių. Šiuo metu Lietuvoje visuomenės sveikatos biurai  veikia 32 savivaldybėse iš 60–ies. Autorių duomenimis, , kai biurai bus įkurti visose savivaldybėse, šių specialistų poreikis padidės iki 240.

Asmens  sveikatos  priežiūros  įstaigose  dirbančių VSPS  poreikis taip pat nėra  reglamentuojamas. Šiose įstaigose dažniausiai dirba infekcijų kontrolės specialistai ar ir jų padėjėjai, vykdantys infekcijų epidemiologinę priežiūrą. Tyrimo autorės apskaičiavo, kad Lietuvos  asmens  sveikatos priežiūros įstaigose infekcijų kontrolės funkcijoms įgyvendinti reikalingi 407 etatai. Deja, tyrime neatskleidžiama, kiek etatų yra šiuo metu. Gerai reglamentuojamas VSPS poreikis mokyklose  - teisės aktuose aiškiai nurodoma, kad 1000 mokinių turi būti viena VSPS pareigybė [1]. Tačiau mažėjant gyventojų gimstamumui, vargu ar bus steigiama daugiau mokyklų.

Sveikatos priežiūros įstaigų reorganizavimą reglamentuojančiuose  teisės aktuose  formuojama prielaida dėl personalo poreikio mažėjimo. Moksliniame darbe taip pat pateikiamas VSPS poreikis pagal reglamentuotus normatyvus,kurie pateikti 1 lentelėje.

1 lent. VSPS poreikis Lietuvoje pagal reglamentuotus normatyvus [1]. (spausti ant lentelės, kad padidėtų)

Dažnai manoma, kad priimti naują specialistą trukdo nepakankamas finansavimas, tačiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė Ramunė Kalėdienė teigia: „Niekada nebus tiek lėšų, kiek reikia, todėl sunku tikėtis, kad finansavimas bus pakankamas – svarbiausia tinkamai paskirstyti lėšas“.

Dar viena problema ta, kad nėra finansinės VSPS poreikio analizės, pvz., kiek kainuotų VSPS darbo vietų sukūrimas ir kokia finansinė nauda iš to būtų valstybei, „investuojant“ į visuomenės sveikatą. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai aktyviai prisideda prie sergamumo mažinimo, todėl anksti užkirtus kelią ligoms, tektų mažesnė finansinė našta valstybei. Esant stipriai pirminei profilaktikai sumažėtų ne tik sergamumo rodikliai, bet ir hospitalizacijų skaičius.

Kaip galima tikėtis sergamumo rodiklių pagerėjimo daugiausia investuojant į antrinę profilaktiką ar gydymą? Pirminės profilaktikos srityje VSPS vaidina labai svarbų vaidmenį, todėl, dekanės manymu, šių specialistų poreikis tik didės. Investicija į sveikatos išsaugojimą yra labiausiai atsiperkanti investicija, todėl sveikatos išsaugojimas turi tapti prioritetu visose srityse.

„Visuomenės sveikatos priežiūra turi būti integruota į daugelį struktūrų, todėl labai svarbu geras tarpsektorinis bendradarbiavimas, ypač integruojant visuomenės sveikatos priežūros paslaugas į pirminę asmens sveikatos priežiūrą. Dėl specialistų planavimo - straipsnyje pateiktų metodikų ir apskaičiavimų, mano manymu, ne visos šių specialistų potencialios darbo vietos yra įvertintos. Taigi specialistų reikia dar daugiau“, - sakė R. Kalėdienė.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistus ruošia Vilniaus, Klaipėdos ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetai.

„Švietimo ir mokslo ministerija kiekvienais metais koordinuoja ir derina visų universitetų, rengiančių visuomenės sveikatos specialistus, skaičius. Tad šios vietos Lietuvoje yra „balansuojamos“ tarp Vilniaus, Klaipėdos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto. Tačiau pabaigę studentai dažnai nori gauti darbą didmiesčiuose, nors darbo rinka čia jau užpildyta“, - teigia pokalbininkė.

Dekanė rekomenduoja studijas baigusiems specialistams daugiau dėmesio skirti darbo paieškai mažesniuose miestuose, nes ten visuomenės sveikatos priežiūros specialistų trūksta.

Problema ne tik dėl finansavimo

„Nors biudžetinių visuomenės sveikatos įstaigų reglamentavimas ganėtinai  aiškus, tačiau daug problemų kyla dėl finansavimo“, – teikia Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro direktorės pavaduotoja Ineta Pačiauskaitė.

„Sveikatos apsaugos ministerija savivaldybėms tik rekomenduoja, tačiau neįpareigoja skirti reikiamą finansavimą, kurio reikia specialistų etatams finansuoti. „Mūsų biure yra 9 etatai, tačiau finansavimas patvirtintas tik 4-iems. Norint išspręsti šią problemą reikia, kad dalis visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų, kurias vykdo visuomenės sveikatos biurai, būtų priskirta savivaldybėms kaip deleguota valstybės funkcija. Tokiu atveju finansavimas būtų iš vieno šaltinio ir geriau kontroliuojamas. Šiuo metu kiekviena savivaldybė biurams skiria skirtingą finansavimą.“

Visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas gali atlikti ne tik visuomenės sveikatos specialistai, bet ir edukologai, higienos specialistai ir kt., todėl šių specialistų skaičius nėra proporcingas esamų ir planuojamų sukurti darbo vietų skaičiui.

Panevėžio visuomenės sveikatos centro Rokiškio skyriaus vyriausioji specialistė Daivutė Bulovienė, šioje srityje dirbanti jau 26–erius metus, teigia, kad visuomenės sveikatos specialybė šiuo metu neperspektyvi.

„Pradėjus dirbti dar anksčiau vadinamojoje sanitarijos epidemiologijos stotyje – dabartiniame  Visuomenės sveikatos centro Rokiškio skyriuje  mūsų buvo apie 60, šiuo metu dirba tik 8 žmonės, tik 3 iš jų – specialistai, o priimta naujų darbuotojų nebuvo. Panevėžio visuomenės sveikatos centre nuo 2007 metų buvo priimti tik 4 nauji specialistai, tačiau centrų funkcijos nuolat „apkarpomos“, todėl sunku tikėtis, kad bus priimama daugiau naujų specialistų“, - teigė D. Bulovienė.

Specialistė mano, kad problema susidaro ir dėl ne visuomenės sveikatos specialybę turinčių žmonių persikvalifikavimo, pvz., mokyklose dirbusios slaugytojos dabar yra visuomenės sveikatos specialistės. Panašiai yra ir su kitomis specialybėmis, todėl nenuostabu, kad jauniems specialistams sunku įsidarbinti.

Ingrida Jaselskytė

Šaltinis. Venckienė R, Kanapeckienė V. „Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų poreikio reglamentavimas Lietuvoje“. Visuomenės sveikata 2011; 2(53): 54-64.