Vaikų ir paauglių lėtinis galvos skausmas yra viena dažniausių apsilankymo pas vaikų neurologą priežasčių.Taip pat viena labiausiai gąsdinančių klinikinių situacijų - tiek jaunąjį pacientą ir jo tėvus, tiek šeimos gydytoją. Nors dažniausiai vaikų galvos skausmai savo kilme yra gėrybiniai, tokie kaip migrena ar įtampos galvos skausmas, tėvai ir gydytojai labiausiai baiminasi galvos smegenų auglio. Pas vaikų neurologą ateinama su išankstine nuostata, kad vaikui būtina atlikti galvos smegenų vaizdinį tyrimą – kompiuterinę tomografiją (KT) ar magnetinio rezonanso tyrimą (MRT), ir jie atliekami pakankamai dažnai. Ar visuomet jie reikalingi ir pateisinami, juo labiau, kad šie tyrimai gali turėti potencialios žalos riziką, tokios, kaip alerginė reakcija į kontrastinę medžiagą, reikalinga sedacija, jei tyrimas atliekamas mažiems vaikams, rentgeno spindulių ekspozicija, klaidingai teigiamas rezultatas.
2002 m. American Academy of Neurology (AAN) sudarė rekomendacijas, nurodančias atvejus, kuomet vaizdiniai galvos smegenų tyrimai yra privalomi, kad patvirtintų arba paneigtų sunkius ir potencialiai gydomus susirgimus. Jos apima klinikinius simptomus - padidėjusio intrakranijinio spaudimo požymius, sąmonės sutrikimą, įvykusį epilepsijos priepuolį. Rutiniškai vaizdiniai galvos tyrimai neindikuotini, jei nėra duomenų, galinčių nurodyti neurologinį sutrikimą ir kai neurologinė apžiūra yra normali. Labai svarbu vertinti ne vienintelį simptomą, o jų visumą, nes galvos skausmas, kaip vienintelis galvos smegenų auglio simptomas, pasireiškia 1 iš 10 vaikų.
Šių metų pradžioje žurnale “Headache” buvo publikuoti retrospektyvinės studijos rezultatai, gauti apžvelgus 1562 vaikų su galvos skausmais atvejus 9-iose tretinio lygio vaikų neurologijos klinikose. Vaizdiniai galvos tyrimai buvo atlikti 77.1 % pacientų pagal šias indikacijas: patologiniai neurologinės apžiūros duomenys, neseniai prasidejęs stiprus galvos skausmas, galvos skausmo pobudžio pasikeitimas, neurologinės funkcijos sutrikimas, tėvų ar gydytojo pareikalavimas. Patologiniai radiniai nustatyti 9.3 proc. atvejų, iš jų 50 proc. turėjo pakitimų neurologinės apžiūros metu. 11 pacientų buvo operuoti dėl šių priežasčių: Moyamoya ligos, piktybinio auglio, didelės arachnoidinės cistos, hidrocefalijos su ventrikuloperitoninio šunto disfunkcija. Tai sudaro 0.71 proc. visų studijos pacientų ir tik 0.91 proc. pacientų, kuriems atliktas vaizdinis galvos smegenų tyrimas, 9.82 proc. pacientų, kuriems nustatyti patologiniai radiniai galvos vaizdiniuose tyrimuose.
Taigi pacientai su patologiniais neurologiniais simptomais statistiškai turi žymiai didesnį dažnį patologiniams radiniams galvos smegenų vaizdiniuose tyrimuose negu kitų grupių pacientai, t. y. tie, kuriems pasikeitė galvos skausmo pobūdis, neseniai prasidėjo stiprūs galvos skausmai bei tie, kuriems vaizdiniai galvos smegenų tyrimai atlikti tėvų ar gydytojo reikalavimu. Patologinių radinių procentas, etiologiškai susijęs su galvos skausmu, sudaro 30.2 proc.
Išvadoje autoriai teigia, kad galvos vaizdiniai tyrimai vaikams ir paaugliams, patiriantiems lėtinį galvos skausmą, atliekami labai dažnai ir ne visuomet pagrįstai. Kruopščiai surinktos ligos istorijos ir visapusiškos neurologinės apžiūros dažniausiai pakanka, kad būtų galima įtarti sunkią galvos smegenų patologiją. Nepagrįsto vaizdinių tyrimų naudojimo padėtų išvengti tėvų švietimas apie klaidingus įsitikinimus bei gydytojų gilesnis susipažinimas su praktikinėmis rekomendacijomis vaizdinių tyrimų atlikimui ir potencialios žalos žinojimas.
Chirurginis gydymas nebuvo reikalingas nė vienu atveju, kada vaizdiniai tyrimai atlikti pasikeitus galvos skausmo pobūdžiui ir pagal tėvų ar gydytojo pareikalavimą. Todėl studijos autoriai mano, kad rekomendacija atlikti vaizdinį galvos tyrimą pasikeitus galvos skausmo pobūdžiui neturi prasmės. Gautų rezultatų patvirtinimui reikalingos prospektyvinės studijos bei geresnis reikšmingų jautrumo skirtumų tarp MRT ir KT tyrimų apibrėžimas vaikams ir paaugliams.
Galvos smegenų kompiuterinė tomografija atliekama tada, kai to reikia, ne tada, kai reikalauja tėvai, - tvirtino Klaipėdos vaikų ligoninės gydytoja neurologė Rūta Dolebienė.
Apie specialų neurologinį ištyrimą sprendžia Klaipėdos Vaikų ligoninės konsultacinėje poliklinikoje dirbantis vaikų neurologas, pas kurį pacientą siunčia šeimos gydytojas. Konsultacinėje poliklinikoje pas vaikų neurologą patenka dažniausiai planiniai pacientai. Prireikus KT tyrimo, jie siunčiami į Klaipėdos vaikų ligoninę.
Į KVL neurologijos skyrių pacientai patenka skubos tvarka – ištikus ūmiam galvos skausmo, traukulių priepuoliui ar atsiųsti planiniam ištyrimui. Galvos smegenų vaizdinis tyrimas (kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija) atliekamas diferencinės diagnostikos tikslu, siekiant nustatyti galvos skausmo kilmę. Čia sprendimus priima gydytojų konsiliumas”, - sakė specialistė.
Jos nuomone, vaizdiniai tyrimai tikrai nėra atliekami pernelyg dažnai.
“Kompiuterinė tomografija nėra pirmo pasirinkimo tyrimas. Jis paprastai daromas atlikus kitus būtinus tyrimus ir atidžiai įvertinus paciento būklę. Juk tai tyrimas, kurio metu mažesniems vaikams reikia panaudoti anesteziją. Nesant indikacijų tyrimas neskiriamas.
Gydytoja tikino, jog lėtinis įtampos galvos skausmas vaikus vargina vis dažniau. Tai lemia mokykloje patiriamos patyčios, ilgalaikis stresas, dideli krūviai, neracionali mityba, darbo ir poilsio režimo pažeidimai.
“Tėvai ir pedagogai iš vaikų reikalauja labai daug. Vaikai neretai į pamokas ateina nepusryčiavę, nepailsėję, pervargę. Daugelis jų siekia lyderiauti , dėl to kyla dar daugiau įtampos, kuri ilgainiui išprovokuoja galvos skausmus”, - kalbėjo R.Dolebienė.
vlmedicina.lt