Artūras Dabkevičius: „Bioelektrografija po mirties įrodo sielos buvimą“(2)

Ar išties egzistuoja žmogų supantis bioenerginis laukas, švytėjimas, gaubiantis šventuosius religiniuose paveiksluose? Ar išties šią energinę struktūrą galima ištirti ir pagal gautą informaciją įvertinti žmogaus psichoemocinę, mentalinę, energinę, netgi fizinę būklę? Ar galima pamatyti auros spalvas žmogui mirus?... Šiandien tuo abejoja vis mažiau žmonių – jau vis drąsiau keliamas klausimas apie bioelektrografijos panaudojimą medicinoje.

Reklama

„Jau ir medicina pripažino, kad priėjo tam tikrą akligatvį ir gydyti ligas cheminių priemonių nebeužtenka, nes problemų būna ne tik fiziniame kūne. Jos būna ir neurologinės, psichologinės, juk žmonės turi emocijas, mintis, dvasią, energiją. Su pripažintais medicinos prietaisais nustatoma liga, jau aiškiai pasireiškusi fiziniame lygyje. Tačiau jei fiziniame kūne manifestuoja kokia nors liga, tai su energijomis, psichika, emocijomis, mintimis jau seniai yra negerai. Tai pamatyti leidžia bioelektrografija. Aptikus pakitimus subtiliuose lygmenyse galima žmogui pagelbėti be cheminių vaistų, kol liga dar neperėjo į fizinį kūną“, - teigia technikos mokslų daktaras Artūras Dabkevičius, neseniai pranešimą apie šią psichofiziologinę diagnostiką skaitęs gydytojams konferencijoje „Natūralios papildomos bei alternatyviosios medicinos galimybės otorinolaringologijoje“.

Biolauko tyrimas, teigia jis, pagrįstas bet kokių gyvų biologinių objektų, patalpintų į aukšto dažnio elektromagnetinį lauką, kompiuterine plazmine žėrinčiąja dujų išlydžio švytėjimo registracija ir analize.

Tiriate žmogaus būklę Rusijos mokslininkų sukurtu bioelektrografijos aparatu. Kaip Jūsų veiklą vertina mokslininkai, medikai? Vis dar yra skeptikų?

Tai priklauso nuo žmogaus pasaulėžiūros. Senesnės kartos mokslininkai žiūri į žmogų ir pasaulį per materializmo prizmę, remiasi Darvino evoliucijos teorija, teigiančia, kad žmogus išsivystė iš beždžionės. Kiti pripažįsta, kad egzistuoja aukštesnė kuriančioji jėga (gamta, Dievas ar kt.), taip pat ir subtilios energijos, kurias galima užfiksuoti.

Kitas dalykas, 2000 metais Pasaulinė sveikatos organizacija pripažino akupunktūrą ir šildymą moksa kaip gydymo priemonę. Vadinasi, kartu pripažino ne tik adatų badymą kaip gydymo būdą, bet ir akupunktūrinių taškų, energinių meridianų, gyvybinės energijos „či“ egzistavimą organizme. Kai kuriose pasaulio klinikose, taip pat kai kur ir Lietuvoje, yra taikomi energiniai gydymo būdai – akupunktūra, akupresūra, homeopatija.

Kaip diagnostikos priemonė, bioelektrografijos metodas Lietuvoje kol kas nėra aprobuotas, nors aparatas Lietuvoje yra sertifikuotas Elektrotechninių prietaisų sertifikavimo centre, atitinka Europos Sąjungos higienines normas, turi CE sertifikatą. Kai kuriose valstybėse – Rusijoje, Baltarusijoje, Japonijoje, Šveicarijoje ir kai kuriose JAV valstijose biolaukus tiriantis aparatas stovi poliklinikose, sanatorijoje, įtrauktas į medicinos prietaisų rejestrą. Atlikus tyrimą ir nustačius silpniausias vietas, žmogus siunčiamas pas atitinkamą specialistą.

Vokietijoje, Italijoje, Švedijoje, Kinijoje, Brazilijoje ir kitose valstybėse bioelektrografijos prietaisai tyrinėjimo tikslais naudojami kai kuriuose mokslo centruose ir institutuose, atliekamos rimtos lyginamosios studijos.

Lietuvoje taip pat jau ruošiamas įstatymas, įgalinsiantis įtraukti alternatyvius diagnostikos bei gydymo būdus į bendrą sveikatos priežiūros sistemą.

Kaip aparatu galima nustatyti konkrečią ligą? Pvz., ar užfiksuojamas vėžys?

Informacija bioelektrografijos aparatu nuskaitoma nuo rankų pirštų. Pvz., urogenitalinės sistemos būklę atspindi ketvirtojo (bevardžio) piršto apatinė dalis. Jei šioje sistemoje yra kokių funkcinių pakitimų, aparatu fiksuojami piršto švytėjimai bus neharmoningi.

Jei vėžys pirmos stadijos, pamatyti ne taip paprasta, tam reikia atlikti specialų tyrimą. Esant ketvirtai stadijai, pirštų švytėjimas pasidaro ypač ryškus, išauga tarsi parazitinės uodegos. Atrodo, tarsi ląstelių kultūra dauginasi ir atsiranda parazitinis darinys, traukiantis žmogaus energiją į save, o kartu paties žmogaus energija mažėja.

Teigiate, kad jei fiziniame kūne manifestuoja kokia nors liga, tai su energijomis, psichika, emocijomis, mintimis jau seniai negerai. Tad ne be reikalo sakoma, kad visos ligos – nuo nervų?

Taip. Jei mažiau nervinsimės, stresuosime, jaudinsimės, jei būsime harmoningos būsenos, tai kai kurios ligos net nepasireikš. Jei žmogus dažnai būna stresinės būklės, jo vidinė terpė užrūgštėja, tampa palanki virusams, bakterijoms daugintis. Kodėl per choleros, maro epidemijas išgyvendavo vienuoliai? Nes jie melsdavosi, medituodavo, buvo centruoti, todėl virusai jų neįveikdavo.

Mes esame ne tik mėsos gabalas, o kai kas daugiau – ir emocijos, ir mintys, ir dvasia. Jei žmogus dažnai pyksta, nervinasi, prasideda problemos dėl tulžies. Jei jam trūksta meilės, jei gyvena neapykanta, pavydu  – bus širdies liga, hipertenzija.

Įdomu, kaip atrodo mirštančio žmogaus biolaukas. Per kiek laiko po mirties švytėjimo nelieka?

Elektrografijos aparatūros gamintojas prof. Konstantinas Korotkovas yra atlikęs eksperimentą – matavęs žmogaus biolaukus 3-4 paras po fizinio kūno mirties. Gauti duomenys parodė, kad biocheminių procesų po kūno nykimo procesai organizme vyksta monotoniškai žemėjančia kreive. Tačiau yra skirtumas, kaip žmogus mirė. Jei jis mirė sulaukęs kokių 90 metų, natūralia mirtimi – tiesiog širdelė sustojo, kvėpavimas išnyko, – tai ta bioenergetikos kreivė taip pat sumažėja bei nurimsta maždaug po paros.

Jei mirtis netikėta – žmogus žūsta per avariją, katastrofą ir pan. – tai po fizinio kūno mirties praėjus 3-4 valandoms energetika šokteli aukščiau, nei buvo iš pradžių, paskui staigiai krenta žemyn ir toliau jau beveik nesikeičia.

Trečia grupė – savižudžiai. Jų bioenergetikos kreivė aukštyn žemyn šokinėja 3-4 paras po mirties. Būna, kad kreivė pašoka aukščiau net nei gyvo žmogaus, paskui vėl krenta, vėl šoka aukštyn.

Ką tai byloja?

K. Korotkovo požiūriu, tai įrodo sielos buvimą – siela vis bando sugrįžti į kūną, nes laikas jai šioje žemėje dar nesibaigė. Dėl to atsiranda kreivės šokinėjimas, nors fiziniai procesai užsibaigę, kvėpavimas sustojęs, smegenys negauna deguonies. Panašiai galima paaiškinti poltergeistų, bildukų reiškinį. Numirus fiziniam kūnui, o sielos komandiruotei šioje žemėje dar nepasibaigus, šios sielos kurį laiką lieka šioje realybėje ir, jei yra sukaupusios pakankamai energijos, gali veikti fiziniame plane – stumdyti daiktus (poltergeistas), vaidentis (vaiduokliai) ir panašiai. Tokioms sieloms, manau, reikia padėti išeiti. Tą jau gali padaryti tik egzorcistai.

Man asmeniškai šis tyrimas yra svarbus, nes parodo, kad esame atsakingi už savo gyvenimą, veiksmus, kuriuos atliekame. Juk jei gyvename neatsakingai, siela po mirties kenčia.

Kaip kinta žmogaus energetika priklausomai nuo žmogaus amžiaus?

Vyresnių, pensinio amžiaus žmonių energetika prieš mirtį būna net geresnė nei vidutinio amžiaus žmonių. Mat vidutinio amžiaus žmonės daug stresuoja, bėga, lekia, daug dirba, o senoliai gyvena gana ramiai. Geriausia energetika 18 – 25 metų jaunimo – jie dar neturi rimtų fizinių negalavimų, psichologinių problemų, daug juda, sportuoja, yra įsimylėję ir pan.

Ačiū už išsakytas mintis.