„Aš nieko ypatingo nepadariau, tiktai pakeičiau gyvenimo būdą...“

Gruodžio pradžioje Moksleivių kūrybos centras (MKC) pagerbė grupę eilinių žmonių – įvertino už bendruomeniškumą, kūrybiškumą, atkaklų priešinimąsi nelengvam likimui ar sugebėjimą net sunkiausią netekties valandą pagalvoti apie pagalbos reikalingus žmones. Buvo įteiktos šešios „Pavyzdžio jėgos“. Šis išskirtinis rajone penktą kartą vykęs renginys sulaukė karštų pritarimų toliau jį tęsti.

Tarp pagerbtųjų buvo ir 36 metų Modestas Ramanauskas iš Kęsčių kaimo (Žygaičių seniūnija), jam įteikta „Ąžuolo tvirtybės“ nominacija.

Pavyzdys kitiems

Pristatydama susirinkusiesiems Modestą, Neįgaliųjų reabilitacijos centro kineziterapeutė Joana Rimienė, padedanti jam ir kitiems neįgaliesiems lengviau susidoroti su negalia, sakė, kad anksčiau prie lovos prikaustytas vyras dabar gali nukeliauti ne tik iki Tauragės, bet pasiekti ir kitas šalis, kad savo vidine stiprybe jis labai padeda kitiems žmonėms. Joana Modestui – ne tik patarėja su svarmenimis treniruojantis Neįgaliųjų reabilitacijos centre, bet ir šeimos draugė – su vyru lankosi Ramanauskų namuose Kęsčiuose, jiedu su Tomu padeda neįgaliam vaikinui pasiekti jų butą penktajame aukšte Tauragėje.

Modestas, priimdamas „Ąžuolo tvirtybės“ nominaciją ir dėkodamas už ją, pasakė: „Aš nieko ypatingo nepadariau, tiktai pakeičiau gyvenimo būdą...“. Taip jis apibūdino įvykusius priverstinius pokyčius savo gyvenime. Buvo jaunas, stiprus, sveikas, baigė Alytaus kolegiją, mėgo sportą, vienoje Vilniaus automobilių detalių firmoje dirbo mėgiamą darbą – buvo skyriaus vadovas. Tačiau vieną dieną viskas apsivertė aukštyn kojom, per nelaimę maudantis upėje buvo likęs bejėgis kaip kūdikis. Žygdarbis yra jau tai, kad jis sėdi vežimėlyje. Stiprindamas rankas kilnoja svarmenis, dalyvauja įvairiuose renginiuose, susirado naujų draugų. Jo naujasis gyvenimo būdas tapo pavyzdžiu kitiems – likimo draugams ir sveikiesiems, kad nereikia panikuoti dėl užgriuvusių sunkumų, o siekti juos įveikti.

Nelaimė neįkalino

Apie 2006 metų vasarą nutikusią nelaimę Modestas kalba nedaug. Firma, kurioje jis dirbo, Klaipėdoje surengė šventę. Dar prieš šventę vaikinas sugalvojo išsimaudyti, nėrė į Danės upę ir be pagalbos būtų nebeiškilęs, nes buvo sužalotas kaklo slankstelis, ištiko paralyžius. Po nelaimės tik galvą galėjo pajudinti, tačiau vis tiek netikėjo, kad nelaimė jį įkalins namuose, lovoje. Iš pradžių manė, kad teks pasigydyti mėnesį ar pusantro – kaip susilaužius koją. Bet praėjo daugiau negu pusė metų, kol pavyko išlipti iš lovos. Tam prireikė didžiulių paties Modesto pastangų, medikų, reabilitologų pagalbos, sudėtingos operacijos, kol pavyko išsiveržti iš užburto rato. Dabar Modestui ne kliūtis ir nemaži atstumai, nes padeda tėvai, į Neįgaliųjų reabilitacijos centrą vežioja specialus autobusiukas.

Vasarą jis buvo nuskridęs į Norvegiją sesers aplankyti. Kitą vasarą vėl ten ruošiasi.

Svarbiausi žmonės – tėvai – visuomet šalia

Į klausimą, kas padėjo po nelaimės atsitiesti, Modestas sako: „Tikėjimas savo jėgomis, tėvų palaikymas, įvairių specialistų pagalba. Trejus metus porą kartų per savaitę mane nuveža į Neįgaliųjų reabilitacijos centrą. Ten mankštinuosi, bendrauju su likimo draugais ir kitais žmonėmis, dalyvauju renginiuose. Svarbu neužsidaryti tarp keturių sienų“.

Jis pasakojo, kad lankytis Neįgaliųjų reabilitacijos centre jį pakvietė mieste sutiktas panašaus likimo draugas, kurį į vežimėlį pasodino sunki liga. Vaikinas labai džiaugiasi, kad čia pradėjo lankytis.

Kaip patys svarbiausi žmonės šalia jo visuomet yra tėvai – Pranciška ir Kęstutis Ramanauskai. Tėtis dirba Tauragėje, mama rūpinasi ūkiu ir sūnumi. Nors Modestas ir treniruojasi, didina savo sugebėjimus, stiprina rankas, be mamos pagalbos neapsieitų. Jam nesunku „nardyti“ po internetą, bet kol kas mama turi padaryti sumuštinius, padėti apsirengti. Tačiau nuolat treniruojantis rankos stiprėja.

Ramanauskų namuose iš penkių vaikų likęs vienas Modestas.

„Sūnaus nelaimę mums visiems padėjo įveikti tai, kad sutikome gerų žmonių, daug prisidėjo atkaklus sūnaus charakteris“, – sakė Pranciška, kartu su Modesto tėčiu Kęstučiu su raudonų gvazdikų puokšte atėjusi pasveikinti sūnaus, gavusio „Ąžuolo tvirtybės“ nominaciją.

Julija Rudaitė

kurjeris.lt